Naujausios
Čekiukų skandalas, vos nenuvertęs šalies Seimo ir Vyriausybės, slopsta. Retai Seimas taip operatyviai taiso įstatymus, tačiau dėl savų pasistengė – į savivaldos tarybas išrinkti politikai nebegaus išmokų kanceliarinėms, ryšio ir transporto išlaidoms, bei apmokėjimo už dirbtas valandas, o vietoje to jiems bus mokamas darbo užmokestis – ketvirtis mero algos.
Kadangi nuo liepos 1 dienos merų atlyginimai ženkliai didės, skaičiuojama, kad Šiauliuose Tarybos nariams bus išmokama maždaug po 750 eurų. Mums, mokesčių mokėtojams, kiekvieno politiko išlaikymas kainuos kur kas daugiau – su mokesčiais beveik 1100 eurų.
Tiesą sakant, patys godžiausieji, griebę išmokas iki pat jų ribos, mažumėlę praras. Dabar gi jie kas mėnesį iš miesto iždo pasiima po maždaug 450 eurų minėtų išmokų, o Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama, kad Tarybos nario vidutinis darbo valandų apmokėjimas siekia 609 eurai popieriuje, o į rankas nukrenta apie 490 eurų. Iš viso per 900 eurų.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ne visi „jama“ maksimalias sumas. Pavyzdžiui, Vytautas Juškus iš viso neima darbo valandų apmokėjimo, nes gauna valstybinę pensiją.
Jei Tarybos nario pajamos kiek ir sumenks, tai bus duoklė už patogumus – nebereikės rinkti čekiukų išlaidoms padengti ir pildyti tabelio, nurodant dirbtas darbo valandas. Mero Artūro Visocko teigimu, tai labai sunkus ir žeminantis darbas. Pavyzdžiui, mokytojams rinkti čekiukus už važiavimą visuomeniniu transportu nėra nei sunku, tačiau politikams – nepakeliamas darbas.
750 eurų – daug ar mažai už tris posėdžius (vienas stacionarus Tarybos posėdis ir du nuotoliniai komitetų posėdžiai) per mėnesį? Spręskite patys. Na gal į kokią komisiją patekus teks kartą kitą sudalyvauti, dažniausiai prisijungiant nuotoliniu būdu. Dar pamiršau vieną didelį politikų darbą paminėti – dalyvavimą šventiniuose renginiuose. Puiki situacija, kai Tarybos narys dirba savo darbo vietoje, o atlyginimus tuo metu gauna du.
Meras Artūras Visockas feisbuke mušasi į krūtinę, aiškindamas, kad nei jis, nei jo pavaduotojai išmokų kurui, ryšiams ir kanceliarinėms išlaidoms neėmė.
Priminsime, kad toks tyras A. Visockas pasidarė po paviešintos skandalingos informacijos. Pirmą kadenciją išrinkus jį meru, už valdiškus pinigus 2015–2016 metais keletą kartų pylėsi kuro į asmeninį automobilį. Tai buvo pirmasis Šiaulių meras, kuris, turėdamas valdišką transportą, ėmė tokias išmokas. Kilus viešam skandalui, meras „Šiaulių kraštui“ aiškino, kad taip taupo šeimos pinigus.
Po informacijos paviešinimo Tarybos reglamente buvo įkalta nuostata, kad merui ir vicemerams išmokos nepriklauso.
Apie Tarybos narių apetitus, iš miesto kišenės išlaikomus jų automobilius, įsigytus naujus telefonus ir kompiuterius, ištaškytas lėšas kanceliarinėms prekėms rašėme ne vienerius metus. Visada būdavo vienas ir tas pats atsakymas – teisės aktai leidžia.
Sprogus šiai ilgai pūliavusiai piktžaizdei, darbo ėmėsi STT. Miesto politikai netikėtai atrado naują žodį – piktnaudžiavimas. Jeigu net STT tyrimas pagal geriausias šios įstaigos tradicijas skambiai prasidėjęs vėliau ir subliūkš, pasiekimas bus tas, kad gal nors keli politikai, pasikrapštę savo baimėse, atras savo sąžinę.
Panašu, kad toks „atavizmas“, kaip moralė, etika, mūsų išrinktiesiems mažai pažįstamas. Niekas negali paaiškinti, kur baigiasi Tarybos nario darbas ir kur prasideda asmeninis gyvavimas mokesčių mokėtojų sąskaita. Pavyzdžiui, vaikui valdiškais pinigais nupirktas telefonas? Jei jis suaugęs ir yra rinkėjas – tai žinoma „darbo su rinkėju“ aktas. Arba išvyka valdiškais degalais į parduotuvę pagal žmonos sudarytą sąrašą – tai Tarybos nario rūpestis miesto ekonomika? Juolab, žmona tai irgi rinkėja...
A. Visockas džiūgauja, kad Seimas įvedė Tarybos nariams darbo užmokestį ir panaikino neva rusišką tvarką.
„Rusišką, pilkąją įstatymo normą” panaikino, bet rusiško mentaliteto įstatymu nepanaikins. Pamatėm kokie ”garbingi” mūsų miesto garbės piliečiai. Atsiprašymų negirdėjom, neteisėtai pasisavintų lėšų taip pat niekas negrąžino“, – rašė viena iš A. Visocko komentatorių feisbuke.
Tai užgavo Tarybos narę ir miesto garbės pilietę.Violetą Laugalienę. Ji pirmoji iš visų miesto išrinktųjų politikų prisipažino vogusi. Tiesa, tik 30 eurų – 10 eurų miesto biudžetui kainavo jos auka labdarai ir 20 eurų telefoninės pramogos. Tūkstančius eurų susipylusi į asmeninio automobilio baką, be abejo „dirbo su rinkėjais“. Tik iš to darbo mažai naudos. Visus praeitos kadencijos metu V. Laugalienė Tarybos posėdžiuose praktiškai nepratarė nė žodžio. Na, nebent išreiškė norą nusišalinti, kai Taryba skirstė pinigus švietimo įstaigoms, kurioje ji dirba.
„Aš tiesiog iš jūsų pavogiau 30 eurų. Per savo išsiblaškymą. Grąžinsiu.10 eurų labdara, 20 eurų kažkokios telefoninės pramogos, apie kurias net nežinojau. Labai skaudu ir liūdna, kai sužinai iš savo tėvelių, kad esi vagis. Aš pati pasisakysiu Jūsų dukrai“, – leido sau prisidengti savo pedagogine vadovavimo šokių kolektyvams patirtimi ši garbės pilietė ir įvelti į politinį skandalą niekuo dėtą savo buvusią jauną šokėją.
Tarybos narys Gintautas Lukošaitis socialiniuose tinkluose bando įtikinti, kad miestiečiai negali daug tikėtis iš pigios valdžios. Bet mes turime patirties, kad ir brangi valdžia nieko gero (pavyzdžiui, Seimas).
Apie moralę ir etika šią kadenciją net nėra ko kalbėti. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija Virginijų Kinčinaitį pripažino pažeidusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo tarnyboje įstatymą, o po mėnesio mero kompanija delegavo jį į Tarybos Etikos komisiją, ją diskredituodami. Remiantis tokia logika žmogų, priklausomą nuo alkoholizmo, reikėtų gydyti degtinės fabrike.
Čekiukų skandalas apnuogino ne tik skurdžią išrinktųjų politikų moralę, bet ir pademonstravo, kad nemenkai daliai miesto bendruomenės tai visiškai „dzin“, nes ir vėl į Tarybos narių suolus susodina tuos pačius žmones. Norisi tikėti, kad bent kritinio mąstymo dar nepraradę šiauliečiai pareikalaus iš išrinktųjų atsakomybės už dešimtmečius tratintus jų uždirbtus ir mokesčiais paimtus pinigus. Tuo labiau, kad neteko girdėti, kad nors vienas Šiaulių politikas būtų nors dalį jų grąžinęs.
Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė viešai klausė žmonių: „Kodėl aš, Nijolė Jagelavičienė, trečią kadenciją dirbdama miesto Taryboje, turiu apmokėti savo Tarybos nario darbą iš kitų savo veiklų?“.
Norisi paklausti, kas jus, žmonių išrinktus Tarybos narius, verčia po trečią kadenciją dirbti „mažai apmokamą darbą“? Kas jus ten per prievartą grūda? Ko jūs ten veržiatės? Tokie vargšai, persidirbę, neįvertinti... Šypsotės iš rinkiminių plakatų, žadėdami naiviems rinkėjams rojų žemėje.
Nepraėjo nė mėnuo po rinkimų ir staiga paaiškėja: rojaus nebus, o valdžia mums pabrangs.