Kodėl visi kalba apie bitkoino sumažėjimą perpus? Kas tai yra ir kokios to pasekmės?

Artėjant ketvirtam bitkoino sumažėjimui perpus (Bitcoin halvingui), kuris numatomas 2024 m. balandžio pabaigoje, visi svarsto, kaip tai paveiks bitcoino kainą ir ar turės ilgalaikį poveikį vis labiau populiarėjančios kriptovaliutos vertei.

Analitikai, investuotojai, bitkoinų “kasyklų” operatoriai, kriptovaliutų savininkai, taip pat įmonės, naudojančios kriptovaliutas, įskaitant internetinius lietuviško kazino puslapius, tokie kaip PayPal lazybos platformos, bei kitas įmones, dabar laukia, kaip bus formuojamos kainos, ir atitinkamai derina savo sprendimus bei strategijas, siekdami išnaudoti atsirandančias galimybes.

Bitcoin halvingas nėra netikėtas įvykis. Tai suplanuotas procesas, kurio metu kontroliuojamas naujų bitkoinų kūrimas. Jei kyla klausimas, kodėl reikia kontroliuoti pasiūlą, prisiminkite, kad 2009 m., kai buvo pristatytas bitcoin, rinkai buvo numatytas iš anksto nustatytas kriptovaliutų kiekis. Buvo numatyta, kad kriptovaliutų ekosistemoje apsisuks 21 milijonas BTC. Tai iš tikrųjų buvo įmontuotas mechanizmas, užtikrinantis, kad kriptovaliuta išlaikytų savo vertę ir retumą, priešingai nei fiat valiutos, kurių vertė didžia dalimi priklauso nuo jų pasiūlos, valdomos centriniais bankais.

Sumažėjimas perpus buvo numatytas nuo pat Bitcoin paleidimo pradžios ir buvo numatyta, kad tai įvyks maždaug kas ketverius metus. Jei norite sužinoti, kas iš tikrųjų yra pusėjimas, skaitykite toliau ir sužinosite kaip tai veikia ir susidarysite gana aiškų šio proceso vaizdą.

Bitcoin sumažinimas perpus yra tai kaip ir skamba. Iki 2024 m. kovo mėnesio buvo iškasta daugiau nei 19,5 milijono BTC, o tai reiškia, kad iki 21 milijono ribos liko mažiau nei 1,5 milijono bitkoinų. Taigi, pusėjimas yra procesas, kurio metu lėtinamas naujų bitkoinų išleidimas, siekiant atidėti iš anksto nustatytą viršutinę ribą. Prieš balandį 2024 m. pusėjimas jau įvyko tris kartus. Pirmasis įvyko 2012 m. lapkritį, antrasis - 2016 m. liepą, o trečiasis - 2020 m. gegužę. Manoma, kad paskutinis Bitcoin sumažėjimas įvyks 2140 m.!

Ką tiksliai daro bitcoin halvingas?

Nauji bitkoinai apdovanojami kasyklų operatoriams, kurie yra atsakingi už sandorių pridėjimą prie blokų grandinės, išsprendžiant labai sudėtingas algoritmines ir matematiškas formulės. Kriptovaliutos pradžioje kasyklų operatoriai buvo apdovanoti 50 BTC, kurie tapo 25 BTC pirmajame pusėjime, 12,5 BTC antrajame pusėjime, 6,25 trečiajame ir 3,125 ketvirtajame. Sumažinant apdovanojamus naujus bitkoinus, BTC pasiūla tampa labiau ribota.

Taigi, jei visa kita lieka taip pat, pasiūlos sumažėjimas turėtų sukelti kainos padidėjimą. Paklausa išliks tokia pati – arba netgi gali padidėti, o atsižvelgiant į tai, kad bitcoin cirkuliacija lėtėja, kaina kils. Taigi, iš esmės, halvingas tampa priemone skatinti vertės augimą, retumą ir ilgalaikę kriptovaliutų paklausos didėjimą.

Teoriškai, Bitcoin sumažėjimas turėtų padidinti visų, turinčių kriptovaliutas, turtą, nes tie, kurie turi Bitcoin atsargas, galbūt bandys jas parduoti, siekdami išnaudoti didesnes kainas. Tuo tarpu tie, kurie naudoja kriptovaliutas bet kuriai veiklai, nuo prekių pirkimo iki lošimo lietuviškam kazino internete ar sporto lažybų platformose, pavyzdžiui, BK8, bandys pasinaudoti kylančiomis kainomis.

Nors nėra vienareikšmių įrodymų, kaip elgiasi Bitcoin kaina po sumažėjimo, ekspertai ir analitikai teigia, kad tai bus labai naudingas įvykis. Ankstesni pusėjimai padidino Bitcoin kainas, tačiau nėra patvirtinimo tiesioginei koreliacijai – pavyzdžiui, 2020 m. kaina pakilo, bet manoma, kad tai didžia dalimi lėmė pandemija, o 2016 m. kaina taip pat pakilo, bet vėliau šiek tiek smuko.

Bitcoin sumažėjimas perpus daugeliui, dalyvaujančių platesnėje kriptovaliutų ekosistemoje, laikomas įdomiu reiškiniu, tačiau jis kelia abejonių ir rūpesčių daugeliui žmonių, kurie abejoja šio proceso tinkamumu skatinti vertę ir išlaikyti retumą. Likusiems mums teks palaukti ir pamatyti!

Užs. Nr. 553415