Paviršiuje – ui! Apačioje – fui

ELTA nuotr.

 

Gal prieš metus ar prieš porą metų rašinyje apie taupią ir tvarią gyvenseną kėliau problemą, jog užsienio kurortuose, nusipirkę kelialapius „viskas įskaičiuota“ poilsiautojai iššvaisto labai daug maisto. Nori visko paragauti, prisikrauna pilnas lėkštes, nesuvalgo – puikiausi produktai išmetami į konteinerius.

Tuomet vienas skeptiškas komentatorius pasiūlė nevažiuoti į užsienio kurortus, nepirkti nakvynių keturių ar penkių žvaigždučių viešbučiuose. Važiuoti į Palangą. Išsinuomoti kambariuką pas kokią močiutę. Nusipirkti produktų iš „Maximos“, pačiai gamintis pietus taip parodant pigaus ir tvaraus poilsiavimo pavyzdį.

Šią vasarą pasinaudojau skaitytojo patarimu. Kelias atostogų dienas praleidau Palangoje. Tik pasirinkau dar tvaresnį ir pigesnį poilsiavimo būdą. Į kurortą vykau kelis kartus, bet vienai dienai. Pasinaudojau puikia kelmiškių teikiama paslauga. Rytą autobusu jie nuveža poilsiautojus į Palangą, vakare parveža. Kelionė pirmyn ir atgal – tik 15 eurų. Adekvati lietuvaičių gaunamiems atlyginimams ir pensijoms. Už 15 eurų nakvynės Palangoje negausi nė pas močiutę. O svarbiausia, jog vakare grįžti į savo namus ir miegi savo lovoje, o ne svetimoje, kurią trynė šimtai kitų žmonių kūnų.

Tiesa, pietauti teko kavinukėse. Tačiau nepastebėjau, kad kas nors paliktų maisto lėkštėse. Atvirkščiai nesuvalgytą vynioja į servetėlę ir nešasi – suvalgys vėliau.

Taigi, regis, poilsiavau tvariai ir taupiai. Su pasididžiavimu vaikščiojau puošnia, jaukių kavinukių nusėta J. Basanavičiaus gatve. Pasipuošusių žmonių šurmulys. Gatvės muzikantų melodijos. Gintaro suvenyrų kioskeliai. Tokios ištaigingos ir šventiškos gatvės bent man asmeniškai neteko matyti jokiame užsienio kurorte.

Džiaugiausi smėlėtu paplūdimiu ir šį rugpjūtį ypač dosnia saulės šiluma. Ilsėjausi parko medžių paunksmėje.

Tačiau visas pasididžiavimas Lietuva ir Palanga dingsta įbridus į jūrą, kur būtinai pamatysi plaukiojant vyriško kumščio didumo fekaliją. Prie pat kranto, kur braidžioja vaikai. Akimoju pranyksta noras maudytis. Matytas vaizdelis dar ilgai verčia žiaukčioti.

Kodėl poilsiautojai tuštinasi jūroje? Ar tie oriai Basanavičiaus gatve vaikštantys išsipustę ponai tikrai tokio žemo kultūros lygio? Aišku, ne visi. Bet po galais tarp jų vaikšto į jūrą kakojantys! Juk ne žuvėdros į vandenį primėto kumščio didumo „bombų“.

Tokių dalykų neteko matyti nė vieno užsienio kurorto, net ir Egipto ar kitų trečiųjų šalių paplūdimiuose. Nors poilsiautojai, kai „viskas įskaičiuota“, dažniausia persivalgo, tačiau vidurių turinį kažkaip sugeba nunešti iki viešbučio tualeto.

Tiesa, viešbučiai ten dažniausia ant jūros kranto. Prispyrus reikalui, parbėgi per kelias minutes.

Bet Palangos paplūdimiuose jau irgi pristatyta tualetų. Tiesa, jie kiek atokiau nuo jūros. Bet negi suaugęs žmogus negali paėjėti keletą minučių?

Kita kalba apie tualetų švarą. Grindys primintos tiek, kad primena arklidę. Klozetai apšlapinti. Tualetinio popieriaus nėra.

Panaši situacija ir šalia Basanavičiaus gatvės esančiuose tualetuose. Prie jų nusidriekia eilės. Viename yra klozetai, bet apsisiotais kraštais. Kitoje pusėje padarytos tik tupyklos, kur gamtinius reikalus privalai atlikti atsitūpęs lyg krūmuose arba stačias. Išeidamos iš tokio tualeto moterys keikiasi, kad apsisisiojo visas blauzdas. O dėl sąnarių skausmo atsitūpti nepajėgiantis vyresnio amžiaus žmogus į tualetą turi vestis palydovą, kuris prilaikytų, kad senjoras neįkristų į kloaką.

Nemalonu ir gėda rašyti apie tuštinimosi reikalus, kai norėtųsi kalbėti apie aukštesnes substancijas, lieti filosofines mintis. Esu linkusi didžiuotis savo šalimi ir savo tauta. Nors ji mažytė, bet didi savo talentais, darbštumu, daugybe išsilavinusių ir mokytis troškimo nepraradusių žmonių. Ji – graži daugybe unikalių savo miestelių. Ir ta pačia Palanga.

Tik deja kurorte ne apie viską pagalvota. Ir kalta čia ne vien žema poilsiautojų kultūra.

Ar labai daug kainuotų, jei kurorto savivaldybė, per verslą ir poilsiautojus surenkanti solidų biudžetą, pastatytų daugiau bio ar stacionarių tualetų?

Ar neišgalėtų už minimalų atlyginimą pasamdyti kokių moteryčių, kurios visą dieną, kol veikia paplūdimys, prižiūrėtų tualetus? Juolab, kad tiek viešbučiai, tiek vilos, tiek privatūs butai ir namai, kuriuose gyvena poilsiautojai, Palangoje nestovi ant jūros kranto. Daugelis ir už kelių kilometrų. Tad gal poilsiautojai ne vien iš pasileidimo tuštinasi jūroje, kurioje švariau nei smirdinčiame tualete? Gal todėl, kad nejaučia pagarbos iš miesto šeimininkų? Į nepagarbą atsako ta pačia nepagarba?

Žinoma, negalima pateisinti tokių barbariškų poelgių. Nekultūringai elgdamiesi jūros teršėjai atkeršija ne tik nepakankamą pagarbą svečiams rodantiems miesto vadovams, bet ir nieko dėtiems kitiems kultūringiau besielgiantiems poilsiautojams.

Galiausiai kaip prikakota mūsų Baltija atrodo svečiams iš Vakarų šalių, kurias taip dieviname? Kavinėse ir gatvėse – ne tik lietuviai ir rusakalbiai. Girdėti ir angliška, ir vokiška, ir itališka, netgi prancūziška kalba. Ką jie pagalvos apie Lietuvą, kai, žvalgydamiesi gintaro, pamatys plaukiojančią fekaliją? Arba toji plaukiojant tekštels į veidą...

Po keletą kartų per metus autobusu važiuoju į Vokietiją. „Mikriukai“ kas kelios valandos sustoja Vokietijos ir Lenkijos degalinėse. Masės tų „mikriukų“ keleivių naudojasi degalinių tualetais. Per parą jų praeina tūkstančiai – ne mažiau kaip Palangoje. Vokietijoje degalinėse tualetai mokami, poilsio aikštelėse nemokami. Lenkijoje – nemokami. Tačiau ir mokami, ir nemokami – švarūs, kvepiantys. Yra tualetinio popieriaus ir vandens nusiplauti rankas.

Kodėl mes, lietuviai, dėl tokių elementarių higienos dalykų turime raudonuoti prieš kurorto svečius ir patys jausti diskomfortą? Negi tai užkoduota mūsų genuose?

O dėl atostogų? Labai norisi ilsėtis savo šalyje, atostogoms skirtais savo pinigais remti tėvynės kurortus ir paslaugas teikiančius verslininkus.

Tačiau po šiemet patirtų įspūdžių dar geriau suprantu tautiečius, kurie skrenda į svetimus kraštus. Nes atostogos Lietuvoje – labai brangios. Vien už savaitės nakvynes Palangoje šeimos „suploja“ per tūkstantį eurų. O kur dar maistas ir pramogos? Užsienio kurorte už mažesnę sumą gauni skrydį, maitinimą, nakvynę viešbutyje, garantuotą saulę ir švarią jūrą.