Naujausios
„Jeigu valdžios būtų geros, žlugtų tavo komentaras“, – taip kadaise vienas „Šiaulių krašto“ žurnalistas replikavo kolegai, rašančiam klasiškus politinių aktualijų komentarus. Nebūna nei gerų, nei blogų valdžių. Viskas priklauso nuo to, kiek nesąžiningų atstovų išsirenkame.
Drįstu teigti, kad šios kadencijos Seime neišbalansuotos nuovokos politikų – perteklius. Čia daugumą balsų turi konservatoriai. Kažkada dailiai kregždutėmis kilusi partija, uoliai su sovietinės nomenklatūros atstovais kovojo, kiekvienam komunistui griežtais liustracijos ir desovietizacijos įstatymų projektais panosėje makalavo. Tokias kregždutes net suerelėjusiomis vadinome.
Kas atsitiko, kad, nepriėmus nė vieno normalaus, realų poveikį buvusių kolaborantų karjeroms Nepriklausomoje Lietuvoje padariusį įstatymą, imta kovoti su...gatvių ir nekilnojamojo turto visuomeninės paskirties objektų pavadinimais?
Galiausiai, kregždūnai atsitrenkė sparnelius į kanalizacijos šulinėlių dangčius. Trisdešimt ketvirtaisiais Nepriklausomybės metais politikai pažvelgė sau po kojomis ir pagaliau pamatė tris sovietines raides prie mūsų valstybės vardo: Lietuvos TSR. Jaunimui paaiškinu jų reikšmę, rodančią, kad kanalizacijos šulinių dangčiai pagaminti 1990-ųjų kovo 11-ąją sugriautoje „tarybų socialistinėje respublikoje“. Tačiau, kai valdžia karo veiksmų ar tarptautinio terorizmo grėsmės akivaizdoje pradeda svarstyti antraeilius klausimus, norisi politikus pasiųsti ant kitų trijų buityje dažnai girdimų raidžių. Ir 25,0 šurajevinių eurų negaila.
Nesakau, kad nereikia atsisakyti sovietinių reliktų. Priešingai. Tačiau jeigu daugiau nei per tris dešimtmečius nedesovietizuoti tie, kuriuos jau Viešpats amžiams neutralizavo, gal dėl karo Europoje galima neforsuoti kanalizacijos dangčių keitimo? Ketus, iš kurio gaminami tie dangčiai, naudojamas karo pramonės metalo lydiniuose. Pastaroji, girdėjau, mūsų žemyne šiuo metu reanimuojama. Gyvename agresyvių diktatorių kaimynystėje, todėl nereikia užsiiminėti niekais, kai yra svarbesnių darbų.
– Jūs, Irena, nieko nesuprantate, – rėžė man mechanikos mokslus krimtęs Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pirmininkas Vytautas Kabaila.
Ir paaiškino.
– Čia gi elementarus biznis. Vieni tuos senus dangčius nuims. Gaus už tai pinigus ir priedą – dangčius. Kiti patieks naujus, metalinius ar plastikinius. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje jie bus panaudoti.
Labai paviršutiniškai pasidomėjau, kad vienas valdantiesiems labai artimas prekybos tinklas turi platų kanalizacijos šulinių dangčių asortimentą, kurių kainos iki 240,0 eur už vieną. Be montavimo darbų.
O aš, naivuolė, galvojau, kad pakaktų tas tris netikusias raides kokiu įrankiu nuzulinti ir tegul toliau tie dangčiai iki sudūlės tarnauja Tautai ir Tėvynei. Ale, tada po garsių populistinių pasidemonstravimų, kuris čia labiau lietuvis esąs, jokio desovietizacijos biznio nebus. Taupumas šitai valdžiai netinka.