Naujausios
Prasideda nykus politinis sezonas. Nėra ideologinių debatų. Trūksta ekstrymo... Čia ne mano apibūdinimai. Taip kalba politologai, susispietę į darnią sutartinę nacionaliniame eteryje. Aptarinėta Seimo rudens sesijos pradžia, kuri faktiškai yra net trijų kitais metais vyksiančių rinkimų išvakarės.
Artėja šios kadencijos Seimo veiklos finalas. Kokius dešiniosios valdančiosios koalicijos darbus įsiminė politologais prisistatantys žmonės? Pagal jų amnezijos lygį galima spręsti, kas sujaudino ar išliko rinkėjų smegenyse.
Vytautui Bruveriui įstrigo Prezidento demagogija. Ir ne tik JE, bet ir opozicijos „demagoginiai pasitaškymai“, Sauliaus Skvernelio „pasistumdymai su valstiečiais“. Rimai Urbonaitei dažnokai užkliūna politikų retorika, todėl neįtinkančių tonų pastebėjo Ingridos Šimonytės bei Vilijos Blinkevičiūtės kalbose.
Mažvydui Jastramskiui buvo „per daug diskusijų apie nieką“. Jis pageidautų „mažiau dramų, efektinės poliarizacijos“. Jis, tarsi TV diskusijos vedėjas, paklausė studijoje buvusių kolegų, „ar Lietuva turėjo valdančiąją daugumą su programa“?
Beje, šis politologas bandė debatuojančius sugrąžinti į žemę, primindamas, kad mokestinė ir socialinė-ekonominė politika bei jos vykdymas yra esminė valstybę valdančiųjų priedermė.
Viešojoje erdvėje radau aštrų publicisto, politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus dabartinės Vyriausybės vertinimą: „ nemažai kandidatų į ministrus neturėjo supratimo apie viešąjį sektorių, valstybės tarnybą, viešąjį administravimą, valdymą...“
„Trejus metus Finansų ministerija gimdė mokesčių reformą ir nieko nepagimdė“, – kritikavo M. Jastramskis. Jam antrino Linas Kontrimas, Gintarės Skaistės komandos ruošiamą įstatymo projektą pavadindamas neįgaliu.
Tačiau, jeigu Seimas atmes mokestines korekcijas, valstybė praras ES subsidijas. Ar susitars valdantieji su opozicinėmis frakcijomis, jei tarpusavyje nesusikalba? O gal tai tėra, anot V. Bruverio, „padidintas emocijų toksikos kiekis“. Reikia kaip nors „prakišti“ Civilinės sąjungos įstatymą. Priešingu atveju Laivės partija ir jos atstovas Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovo poste Tomas Vytautas Raskevičius nebus įvykdę rinkiminių pažadėjimų panašaus likimo žmonėms.
Be to, Prezidentas gali vetuoti Seimo priimtus įstatymus. Nepanašu, kad jis pritartų vienos grupės asmenų teisių iškėlimui, prieš skriaudžiamų vaikų, senjorų ar kitų socialinių sluoksnių teises. Net jeigu vėl koks Virgis Valentinavičius ciniškai mestelės, kad tai sovietinė samprata. Juolab, kai bene 300 000 šalies žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, o dar tiek yra vadinami „nematomais“, nes nedrįsta kreiptis valstybinės paramos ir, kol turi sveikatos, kapstosi patys, kad nors kiek oriau gyventų. Būtent vadinamosios paribio visuomenės, jų poreikių ar teisių visą kadenciją „nepastebėjo“ nei T.V.Raskevičius, nei Ewelina Dobrowolska. Pastarosios orientacija intymiose smulkmenose ženkliai pralenkia vidutinio statistinio lietuvio nuovoką. Teisingumo ministrė Prezidento Gitano Nausėdos žodžius apie tai, kad jis neleis paminti LR Konstitucijos 38 straipsnio (šeimos apibrėžimas), nes „Konstitucija yra svarbiausias teisinis dokumentas ir jo turinys neturi būti išplaunamas per užpakalines duris“, labai tiesmukai pritaikė praktikoje. E. Dobrowolska neva supranta, kad „šalies vadovas TIKRAI neturėjo to omenyje, ką tvirtina. Tačiau jai „ tikrai alegorija į analinį seksą yra vaizdžiausia ir išsamiausia, ką šalies vadovas gali pasakyti diskutuojant apie homoseksualių asmenų santykių reguliavimą“.
Tačiau teisingumo ministrė ne pro užpakalines, o paradines duris leptelėjo, kokia yra visą kadenciją laisviečių ruošto Civilinės sąjungos įstatymo esmė ir prasmė. TIKRAI.
Politologai suskaičiavo, kad šešios ES valstybės neturi tokio įstatymo ir nesubyra. O mūsų valstybės valdžiai terūpi užpakalinės eigos norminiai aktai, be kurių karų ir krizių apsuptyje galime išgyventi.
Beje, nebeišlaikė nervai Agnės Bilotaitės pavaldiniams. Lietuvos policija pagaliau pripažino, kad visose Lietuvos mokykloje vartojami ir net platinami kvaišalai. Generalinis komisaras Renatas Požėla pranešė, kad narkotikų biznio bosai rezga tiekimo tinklus tarp nepilnamečių. Niekada nepamirškime, kad situacija įkaito tuomet, kai šios kadencijos Seime imtas „prakišinėti“ mažų narkotikų dozių dekriminalizavimo įstatymas...
Taigi, 2024-aisiais, jei mūsų neištiks Ukrainos likimas, dalyvausime Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. Padarykime namų darbus ir pasiskaičiuokime, ką 2020–2024 metų laikotarpyje nuveikė mūsų valdžia ekonomikos, mokesčių, energetikos, socialinių klausimų, kultūros, švietimo ir sveikatos srityse.
Žinoma, jeigu nesiskųsime savijauta, susiorientuosime, kur kreiptis sunegalavus ir suprasime, ką su kuo ministras Arūnas Dulkys sujungė.