Ką gali dvejetukininkas valdininkas?

Asmeninė nuotr.
Leo­nas PE­LEC­KIS-KAK­TA­VI­ČIUS.

rašytojas

Prieš Vėlines atidarytos ir pašventintos naujos Šiaulių kapinės. Spaudoje ir dokumentuose jos įvardijamos Daušiškių kapinėmis. Prieš pustrečių metų per tuomet dar leistą miesto laikraštį „Šiaulių naujienos“ bandžiau įrodyti, kad dvejetukininko valdininko dėka gražus vietovardis neatpažįstamai sužalotas, deja, niekas į tai neatkreipė dėmesio.

Tikrai taip, vietiniai gyventojai Dausiškius visada siejo su žodžiu Dausos.

Kas kaltas, kad nuo senų senovės DauSiškių kaimu vadintas kaimas tapo DauŠiškiais? Atrodo, kad tai nevykusio raštininko (valdininko?) padaryta klaida, pradėta tiražuoti, sumanius to kaimo erdvėje įkurti naujas kapines. Dausa, dausos – gražus lietuviškas žodis, kuris ir „kaltas“ dėl tikrojo kaimo vardo atsiradimo.

Yra dar gyvų to kaimo žmonių, baigusių Dausiškių pradinę mokyklą, kurioje 1949 m. buvo nužudyta mokytoja Pranė Jankutė, o po to mokykloje keletą metų dirbo Genovaitė Dagienė. Mokyklos auklėtinių pažymėjimuose išliko ir tas prasmingas lietuviškas DauSiškių vardas. Jis buvo įrašomas ir to kaimo žmonių gimimo pažymėjimuose bei pasuose.

O štai čia citata iš 2011 m. birželio 2 d. „Šiaulių krašte“ išspausdinto Algimanto Briko straipsnio „Šventė sužadino prisiminimus“, kuriame rašoma: „Stasei Stanelienei, buvusiai Dausiškių pradinės mokyklos mokinei, iš atminties iki šiol neblėsta...“. Čia prisimenamos ir Voveriškių aštuonmetės mokyklos pedagogų surinktos Dausiškių pradinės mokyklos istorijos detalės: „1920 metais Dausiškių kaime pradėjo veikti pradinė mokykla“.

Bent iki 2016 metų tas gražus vardas viešumoje dar nebuvo iškraipytas. Tuo galima įsitikinti, susipažinus su Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-147, kuriame aiškiai parašyta: „Dausiškių kaimas“.

Skaitome dokumentus: 2020 m. liepos 7 d. Nr. T-235 Šiauliai „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. T-147 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės švietimo įstaigų aptarnavimo teritorijų nustatymo“ pakeitimo. Jame, vardinant švietimo įstaigų aptarnaujamas teritorijas Voveriškių mokyklai priskiriamas DauSiškių kaimas.

Voveriškių mokyklos direktorė, kraštotyrininkė yra išsaugojusi 1934 m. archyvinio dokumento kopiją, kuriame įrašytas mokyklos pavadinimas: Dausiškių pradžios mokykla. Direktorė patvirtina, kad šis pavadinimas buvo naudojamas tarpukariu. Be to, Voveriškių mokyklos darbuotojų 2016 m. sudarytoje knygoje apie kraštą, mokyklą „Praeitį mename, ateitį kuriame“ pratarmėje ir kraštietė rašytoja Vidmantė Jasukaitytė vartoja pavadinimą Dausiškių kaimas.

Deja, dabartinės Šiaulių kaimiškosios seniūnijos mokyklai pateikiamuose dokumentuose jau rašomas Daušiškių pavadinimas.

Šiaulių kaimiškoje seniūnijoje neatsirado žmogaus, kuris norėtų ar galėtų paaiškinti, kaip iš tikrųjų kaimą derėtų vadinti, kokia jo istorija.

Kultūros vertybių registre taip pat figūruoja Daušiškių kaimas, nors tarybinių laikų enciklopedijoje egzistuoja įrašas Dausiškių kaimas. Ir Šiaulių miesto būsimųjų kapinių detaliuosiuose planuose visur rašoma Daušiškių.

Iš Šiaulių rajono savivaldybės „Šiaulių naujienų“ redakcija gavo tokį paaiškinimą: „Kaimų pavadinimus, gyvenamųjų vietovių ribas nustato ar keičia LR Vyriausybė savivaldybių tarybų teikimu. Šiaulių rajono savivaldybė neturi tokių duomenų, kad buvo koreguotas kaimo pavadinimas, t. y savivaldybės tarybos sprendimu Dausiškių kaimas pakeistas į Daušiškių. Mūsų naudojamuose registruose (NTR, Adresų registre) įrašytas Daušiškių kaimo pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, turime pagrindo manyti, kad taisyklinga vietovardžio forma yra Daušiškiai.“ Kodėl tos pačios savivaldybės tarybos dokumentuose apie švietimo reikalus vartojamas Dausiškių pavadinimas, nepaaiškino.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atsakymas lakoniškas: „Vietovardžių žodyne“ teikiamas Šiaulių r. kaimo pavadinimas Dáušiškiai. Plačiau pakomentuoti galėtų Lietuvių kalbos instituto vardyno specialistai. Deja, su jais susisiekti nepavyko.

Kaimo senosios kapinaitės tikrai galėjo būti dingstis nediduką kaimą sieti su kelione į Dausas. Be to, neteko iš aplinkinių kaimų žmonių girdėti ištariant Dáušiškiai (pagal 1-ąją kirčiuotę). Senajame kaime penki gyventojai belikę, kas tikrąjį kaimo ir senųjų kapinaičių pavadinimą beatkapstys?

Apmaudi raštininkų klaida prasmingą pavadinimą pražudė, o noro klaidą ištaisyti neatsiranda. Ją ištaisyti privalu.