Naujausios
Šiauliuose – du sveikatos centrai
Ministerijoje akcentuojama, kad daugiausia naudos tokie centrai duos nedidelėse savivaldybėse, kuriose sveikatos priežiūros ištekliai galės būti naudojami racionaliau, o didžioji dalis būtiniausių sveikatos paslaugų pacientams bus teikiamos šalia namų.
Tačiau sveikatos centrus steigia ir didieji šalies miestai.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba praėjusių metų rudenį priėmė sprendimą įsteigti mieste du sveikatos centrus: miesto centre, kurio koordinavimu užsiima Centro poliklinika, ir pietinėje miesto dalyje, kurį koordinuoja Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras.
Centriniame sveikatos centre sutartiniu pagrindu susibūrė 10 sveikatos priežiūros įstaigų. Be Centro poliklinikos, tarp jų – Respublikinė Šiaulių ligoninė, Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Šiaulių reabilitacijos centras, Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centras bei 5 privačios gydymo įstaigos.
Pietinio rajono sveikatos centre – be Dainų sveikatos priežiūros centro, prisijungė tos pačios 4 valstybinės gydymo įstaigos ir dar 11 privačių, iš kurių 5 tos pačios, kaip ir kitame sveikatos priežiūros centre.
Ministerija žada, kad tokie centrai užtikrins daugiau gaunamų paslaugų, jos bus teikiamos vieno langelio principu. Numatoma, kad pradėsiančių veikti centrų šeimos gydytojų darbas bus sklandesnis, nes jie dėl pacientų sveikatos būklės galės iš karto pasikonsultuoti su centrui priklausančiais gydytojais specialistais.
Ar pažadai taps realybe?
Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis pripažįsta, kad visoje šioje sistemoje dar daug neaiškumų.
Kokią naudą turėtų pajausti pacientas? Jei pacientui reikėtų specialisto konsultacijos, koordinatorius turėtų patikrinti visas sveikatos centre susijungusias įstaigas ir pasiūlyti žmogui greičiausiai galimą gauti konsultaciją.
M. Maželis pabrėžė, kad tokio koordinatoriaus darbas turėtų būti visiškai apmokamas iš ligonių kasų. Šiandien tokio sprendimo dar nėra ir Centro poliklinikoje sveikatos centro koordinavimu užsiima registratorė, slaugytoja ir panašiai.
Anot vadovo, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė nemažai pažadų, tačiau ar jie bus įgyvendinti ir kada tai bus, dar neaišku.
Pavyzdžiui, pažadėta sukurti IT programą, per kurią bus galima užregistruoti pas specialistą, ieškant mažesnės eilės, jei ne vienoje centro sujungtoje gydymo įstaigoje, tai kitoje.
Numatyta parengti daugiau specialistų, tačiau jei tai ir pavyktų, rezultatai bus negreitai.
Sveikatos centre susijungusios gydymo įstaigos pasirašė bendradarbiavimo sutartis, tačiau akivaizdu, kad sutartys dėl paslaugų teikimo kvotų ir apmokėjimo su Ligonių kasa turės būti labiau išplėstos. Tai ypač aktualu privačioms gydymo įstaigoms, nes jos gali siekti, kad už suteiktas paslaugas sumokėtų valstybė, o ne pats pacientas.
„Mintis gal ir nebloga, jei valstybė pajėgs apmokėti viską, nes lėšų tam reikės daugiau nei dabar. Gal valstybės lėšos suplanuotos, jei jau einama į tokį reikalą“, – svarstė M. Maželis.
Laukia europinių pinigų
Sveikatos centrų kūrimas vilioja gydymo įstaigas dar ir tuo, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bus galima gauti papildomų lėšų. Šiaulių miestui numatyti 4 milijonai eurų.
Centro poliklinikos direktorius pavardijo, kad iš europinių lėšų įstaiga planuoja įsigyti mamografą krūtų vėžiui tirti, kolonoskopą storosios žarnos vėžiui tirti. Taip pat ketinama nusipirkti echoskopą, pakeisti kelias dantų gręžimo mašinas, įsigyti elektrinių automobilių ambulatorinės slaugos tarnybai. Ar nepritrūks specialistų, kurie galėtų dirbti su nauja įranga? Su mamografu dirbs radiologai, poliklinikoje jų yra trys. Be to, nuotraukas galima siųsti specialistams ir nuotoliniu būdu. Su kolonoskopu dirbs chirurgai.
Anot direktoriaus, jų partneris Respublikinė Šiaulių ligoninė planuoja stiprinti dienos chirurgiją, atnaujinti įrangą Dienos chirurgijos centre. Gal paslaugos bus kokybiškesnės, greičiau prieinamos.
Planai gražūs, tačiau kol kas dar tik rengiamas projektas, kurį iki kovo 29 dienos reikia pateikti Centrinei projektų valdymo agentūrai. Ji įvertins projektą, patvirtins. Tik rudeniop laukiama finansavimo sutarties pasirašymo, pirkimų organizavimo.
Na, o kol kas kiekviena įmonė turi savo sutartis su Ligonių kasa, paslaugų kvotas. Pacientas informuojamas, kur jam reikalingo specialisto konsultacijas galėtų gauti greičiausiai, tačiau žmogui tenka rinktis – mokamą ar nemokamą paslaugą.
