Naujausios
Nėra pagrindo atsitraukti
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad apie karantino švelninimą Vyriausybė diskutuos ne anksčiau nei sausio viduryje. Ji taip pat priduria, kad kol kas pagrindo švelninti įvestus ribojimus nėra.
„Esame sutarę, kuomet buvo pratęstas apribojimų tarp savivaldybių taikymas, kad ne anksčiau negu sausio 17 dieną Vyriausybė susirinks, turės analitikų įžvalgas apie jau šių metų sausio mėnesio pirmųjų dviejų savaičių dinamiką, rodiklius ir tendencijas, ir tada galės svarstyti, ar yra pagrindo galbūt kažkokius apribojimus švelninti“, – spaudos konferencijos metu žurnalistams teigė ji.
Visgi I. Šimonytė pabrėžė, jog kol kas pagrindo švelninti įvestų apribojimų nėra.
„Kol kas, sakyčiau, aš tokio pagrindo nematau. Taip, yra gerai, kad sveikatos sistema atlaikė visą šitą šventinį laikotarpį, bet (...) jos galimybių plėtra vyksta kitos pagalbos sąskaita, o kai kur tų galimybių plėtra yra net sunkiai įmanoma. Pirmiausia kalbu apie reanimacijos ir intensyvios terapijos lovas ir susijusią įrangą“, – sakė ji.
Nors pastarosiomis dienomis buvo stebimi mažesni užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai, premjerė pabrėžė, kad visuomenė privalo išlikti budri ir atsargi.
„Mes vis dar turime išlikti labai budrūs ir labai atsargūs. (...) Labai atsargiai vertinu situaciją. Tarsi ir turėjome keletą dienų, kai skaičiai atrodė tokie gal ir visai palankūs, lyginant su kai kuriais ankstesniais skaičiais. Bet šiandien (susirgusiųjų – ELTA) skaičius vėl yra pakankamai ženklus, ir tai, savaime suprantama, susiję su testavimo apimčių pokyčiais – jos per šventinį laikotarpį buvo gerokai sumažėjusios”, – teigė I. Šimonytė, pridurdama, kad reikia dar dviejų savaičių įsitikinti karantino veiksmingumu.
Laukia ilgas kelias
Prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta teigia, kad net jei artimiausiu metu Lietuvai pavyktų peržengti COVID-19 pandemijos piką, dėl aukšto sergamumo lygio šalyje švelninti karantino nebus skubama.
„Tą pozityvią žinią, kad galbūt pandemijos pikas yra jau mums už nugarų, be abejo, reikia patvirtinti, sulaukti šios savaitės pabaigos. Bet taip pat svarbu akcentuoti, kad jeigu mes ir peržengiame tą piką, mes esame labai aukštai pandemijos lygio prasme ir iki karantino švelninimo yra dar ilgas kelias. Labai svarbu laikytis nustatytų reikalavimų, visų apribojimų ir toliau susitelkus mažinti užsikrėtimo skaičius“, – spaudos konferencijoje teigė S. Krėpšta.
Jis taip pat pridūrė, kad antradienį pristatyta Vyriausybės ekspertų karantino lygių sistema teikia tam tikras indikacijas, kada galėtų būti svarstomi karantino švelninimo reikalavimų peržiūra, tačiau pats konkretaus laiko neįvardijo.
Pristatė keturis scenarijus
Vakar nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime profesoriai Ramunė Kalėdienė ir Mindaugas Stankūnas pristatė keturių karantino apribojimo scenarijų pasiūlymus, taip pat taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui, skelbiama Vyriausybės pranešime.
Socialinis palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.
Keturi scenarijai paremti naujų atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Scenarijus A numatomas, pasiekus mažiau nei 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc. ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą, galimas daugumos ribojimų atšaukimas.
Scenarijus B – kai pasiektas 25–100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, galimas perėjimas iš nacionalinių ribojimų ir keitimas lokaliais. Karantinas taikomas labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijus C numatomas, kai atvejų skaičiui viršija 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galioja nacionalinio lygio apribojimai. Stipresnės karantino priemonės taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijus D siūlomas, kai atvejų skaičius viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ir kai pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kai nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID 19 liga sergančiųjų gydymo ir reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.
Šiandien sergamumo rodiklis per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 1 149,7.
Patariamajai tarybai pavesta svarstyti ir teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencijos, diagnostikos, gydymo ir kitų epidemijos valdymo priemonių taikymo ir įgyvendinimo. Šios tarybos vadovą rotacijos tvarka rinks tarybos nariai.
Vakcinos reguliariai pasieks Lietuvą
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad Lietuvą nuo šiol pasieks reguliarios, daugiau nei 20 tūkst. vakcinų siuntos. Todėl, tikina ministras, bus galima paskiepyti visus priešakinėse linijose su COVID-19 kovojančius asmenis.
„Turime gamintojų patvirtinimą, kad nuo šiol bent jau tris mėnesius mus pasieks reguliarios kassavaitinės siuntos po 20 475 tūkst. (...). Tačiau šie kiekiai dar gali keistis. Šiandien į 5 regioninius centrus yra paskirstoma tiek vakar, tiek praėjusią savaitę gauta siunta. Nuo šiandien skiepijimui yra skiriama daugiau kaip 30 tūkst. vakcinų“, – Sveikatos apsaugos ministerijos surengtoje nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė A. Dulkys.
„Kartu su dar praėjusiais metais paskirstytomis ir paskiepytomis vakcinų dozėmis mes galėsime jau visiškai patenkinti visų sveikatos priežiūros, greitosios medicininės pagalbos, gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, kito personalo, savanorių... žodžiu, visų kovojančių COVID priešakinėse linijose pirmojo skiepo poreikį“, – sakė jis ir informavo, kokios grupės bus skiepijamos artimiausiu metu.
„Kitą savaitę gauta siunta bus skirstoma į palaikomojo gydymo ir slaugos bei globos namus. Dar vėliau mes užtikrinsime revakcinaciją – antrasis skiepas visoms minėtoms grupėms“, – spaudos konferencijoje pažymėjo ministras.
Ministras taip pat minėjo, kad iki sausio pabaigos nuo COVID-19 planuojama paskiepyti ne tik su koronavirusu kovojančius gydytojus, tačiau ir visą medikų bendruomenę.
„Mūsų matymu, sausio mėnuo, matyt, galėtų būti tas mėnuo, kai medikų bendruomenė būtų visiškai vakcinuota, tai yra ne tik tie medikai, kurie dirba tiesiogiai“, – informavo A. Dulkys.
