Naujausios
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą pradėjo 2019 metų lapkričio mėnesį po įmonėje atliktos inventorizacijos ir audito.
Įmonės direktoriui M. Ž. 2019 metų rudenį savo noru išėjus iš darbo, įmonės akcininkas inicijavo vidinį patikrinimą. Abejonių dėl šiauliečio vadovavimo metais priimtų sprendimų akcininkui sukėlė ne tik inventoriaus trūkumas, tačiau ir rasti tikrovės neatitinkantys dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2015 metų iki 2019 metų įmonei vadovaudama sutuoktinių pora buhalterijai galimai teikė fiktyvius buhalterinės apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras.
Siekdami pasipelnyti kaltinamieji, įtariama, nurodydavo buhalterėms atlikti apmokėjimus šeimos nariams priklausančioms įmonėms už tariamai gautas tarpininkavimo, klientų paieškos, transporto, restauracijos paslaugas ir pirktas žaliavas. Skaičiuojama, kad kaltinamieji galėjo iššvaistyti jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 150 tūkstančių eurų. 2020 metų sausio mėnesį įmonei buvo paskelbtas bankrotas.
Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, šiaulietė, galimai tuo pačiu metu vykdydama individualią veiklą ir vadovaudama siuvimo paslaugas teikiančiai įmonei, apgaulingai tvarkė ir šios buhalterinę apskaitą. Kaltinamoji įmonės buhalterėms perduodavo fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Moteris taip pat yra įtariama Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi klaidingas metines pajamų deklaracijas, kuriose nuslėpė per penkerius metus gautas beveik 100 tūkstančių eurų pajamas.
Bankroto administratorius kaltinamiesiems byloje pateikė 150 tūkstančių eurų civilinį ieškinį, Valstybinė mokesčių inspekcija – didesnį nei 23 tūkstančių eurų ieškinį.
Baudžiamasis kodeksas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą griežčiausią bausmę numato laisvės atėmimą iki ketverių metų, už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą – laisvės atėmimą iki septynerių metų.
