„AstraZeneca“: už ir prieš

EPA-ELTA nuotr.
Ma­lai­zi­ja ke­ti­na nau­do­ti kom­pa­ni­jos „Ast­ra­Ze­ne­ca“ pa­ga­min­tą pre­pa­ra­tą, rea­li­zuo­da­ma na­cio­na­li­nę vak­ci­na­ci­jos pro­gra­mą, nors kai ku­rios ša­lys nu­spren­dė lai­ki­nai jos at­si­sa­ky­ti dėl ša­lu­ti­nio po­vei­kio.
Pasklidus žiniai, kad Jungtinės Karalystės vaistų kompanijos „AstraZeneka“ sukurta vakcina, skirta kovai su COVID-19, turi sveikatai grėsmingą poveikį ir dėl to laikino vakcinavimo atsisakius tokioms šalims kaip Austrija, Danija, Norvegija, Airija, Islandija, Bulgarija ir Nyderlandai, dalis Lietuvos žmonių į šią vakciną taip pat ėmė žiūrėti nepatikliai. Atsiranda vis daugiau atsisakančiųjų ja skiepytis.

Kraujo krešulių rizika – kaip šalutinis poveikis?

Pagrindinė priežastis, sudavusi skaudų smūgį „AstraZeneca“ reputacijai – Austrijos išplatinta informacija, kad po skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina iš vienos partijos, nuo kraujo krešėjimo sutrikimų mirė 49 metų slaugytoja, skiepyta prieš kelias dienas iki mirties.

Austrijos federalinė sveikatos priežiūros tarnyba (BASG) yra gavusi kelis pranešimus, galimai susijusius su vakcinacija iš tos pačios „AstraZeneca“ vakcinos partijos. Šiuo metu atliekamas tyrimas, tiriant dvi įtariamas nepageidaujamas reakcijas Austrijoje – trombozę ir plaučių emboliją.

Pasklidus informacijai apie galimai grėsmingą „AstraZeneca“ vakcinos poveikį, Estija, Lietuva ir Liuksemburgas pristabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcinomis, bet iš tos pačios ABV5300 serijos, kuri buvo pristatyta 17 valstybių ir kurioje buvo milijonas vakcinų.

Pati „AstraZeneca“ pareiškė, jog nėra jokių įrodymų, kad jos produktas sukelia didesnę kraujo krešulių riziką, ir pridūrė, kad tokia galimybė buvo „nuodugniai ištirta per trečiojo etapo klinikinius tyrimus“. Bendrovė teigia, jog vakcina yra saugi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) savo ruožtu ėmė teigti, kad nėra jokios priežasties nenaudoti šios vakcinos kovai su pandemija. Organizacija pabrėžė, kad nėra jokio priežastinio ryšio tarp šios vakcinos ir krešulių.

O Europos vaistų agentūra (EVA) pareiškė, kad sunkios alergijos turėtų būti įtrauktos į „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 galimų šalutinių poveikių sąrašą, Jungtinėje Karalystėje nustačius tikėtiną ryšį tarp virtinės tokių atvejų ir vakcinavimo. EVA nurodė rekomendavusi atnaujinti informaciją apie šį produktą, įtraukiant anafilaksiją ir didelį jautrumą (alergines reakcijas) kaip šalutinius poveikius.

Vakcinavimą stabdo ir Italija

Užvakar, sekmadienį, Italijos šiaurinis Pjemonto regionas nusprendė stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina po to, kai kitą dieną po paskiepijimo mirė mokytoja.

„Tai yra ekstremali prevencinė priemonė, kol mes laukiame duomenų, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp skiepo ir šios mirties“, – sakė šio regiono patarėjas sveikatos klausimais Luigi Genesio Icardi.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Italija jau buvo sustabdžiusi skiepijimą viena „AstraZeneca“ vakcinos partija, nuogąstaujant dėl kraujo krešulių formavimosi.

Sekmadienį Sveikatos ministerijos inspektoriai atvyko į Siciliją aiškintis 43 metų kareivio mirtį praėjusį antradienį po to, kai jis buvo paskiepytas.

Abejonių būta nuo pradžių

Nepaisant to, kad, kaip teigiama, buvo sustabdytas vakcinavimas vienos serijos „AstraZeneca“ vakcina, Lietuvos žmonėms nusiraminimo tai nesuteikė: atsirado sunkumų dėl skiepijimo, „AstraZeneca“ tapo nepageidaujama vakcina. Neretai gyventojai, išgirdę siūlymą skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, atsisako arba teiraujasi, ar galima pasirinkti kitą, ne „AstraZeneca“. Jeigu nėra galimybės pasirinkti kitą vakciną, dalis sutinka skiepytis, o dalis atsisako ir laukia galimybės pasiskiepyti kitos kompanijos vakcina.

Vaistų gamintojo „AstraZeneca“ gaminama vakcina, skirta kovai su koronavirusu, neturėjo aiškumo nuo pat pradžių. Štai vakciną registravus Europos Sąjungoje, ją kurianti bendrovė nenurodė jokio skiepijamų žmonių amžiaus limito, o tik tai, kad ji tinkama vyresniems nei 18 metų žmonėms. Tačiau paaiškėjo, kad klinikiniuose tyrimuose dalyvavo tik maža dalis vyresnių nei 55–65 metų gyventojų, tai ir sukėlė abejonių dėl šios vakcinos veiksmingumo ir poveikio vyresnio amžiaus grupėms. Tada tokios valstybės kaip Vokietija, Italija ir kitos apsisprendė vyresnių gyventojų šia vakcina neskiepyti. Atsiradus daugiau duomenų iš kitų šalių, kurios tarsi prisiėmė riziką, kaip Jungtinė Karalystė, vakcina pradėta skiepyti, bet „AstraZeneca“ įvaizdis nukentėjo.

Abejonės dėl vyresnių žmonių

Vasario pradžioje Lietuvos vyriausybės ekspertų taryba pasiūlė britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcinai netaikyti amžiaus ribojimo. Esą vakcinos sukeltas imuninis atsakas vyresniems kaip 70 metų žmonėms nesiskiria nuo imuninio atsako jaunesniems asmenims. Ekspertų nuomone, „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti vakcinuojami asmenys ir vyresni kaip 65 metų.

Sveikatos apsaugos ministerija pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos siunta apsisprendė skiepyti tik pedagogus iki 55 metų, vėliau pereidama ir prie vyresnio amžiaus žmonių.

Europos vaistų agentūra sausio pabaigoje leido naudoti „AstraZeneca“ vakciną skiepijant visus suaugusius Europos Sąjungos šalių piliečius, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms.

Vasario pabaigoje po vakcinacijos „AstraZeneca“ vakcina, praėjus kelioms minutėms, mirė 77 metų pasvalietis. Tačiau ši mirtis su „AstraZeneca nesusieta, esą šis žmogus turėjo gretutinių širdies ir kraujagyslių ligų, nors asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir pateikė pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną.

Pašaliniai poveikiai

Nepaisant, kad Europos vaistų komisijoms ir „AstraZeneca“ vakcinos gamintojui teigiant, jog vakcina saugi ir pašalinio poveikio, kuris vakcinuotam žmogui galėtų sukelti grėsmingą pašalinį poveikį neturi, ją išbandę žmonės vienas po kito skundžiasi itin prasta organizmo reakcija.

Dalis pedagogų, vasario pradžioje sužinoję, kad bus skiepijami būtent „AstraZeneca“, skiepų atsisakė. Dalis vis dėlto sutikusių skiepytis „AstraZeneca“, kitą dieną buvo nedarbingi, jautėsi labai blogai: pakilo aukšta temperatūra, purtė kūną, pasireiškė galvos, raumenų, akių skausmas, pykinimas, silpnumas, mieguistumas.

Tarpas tarp pirmosios ir antrosios „AstraZeneca“ vakcinų gali būti iki 12 savaičių. Lietuvoje nuspręsta, kad antroji dozė ir bus leidžiama tik po šio laiko. Tai reiškia, kad net ir pasiskiepiję gyventojai imuniteto nuo COVID-19 neįgaus dar mažiausiai tris mėnesius.

Šeštadienį vaistų bendrovė „AstraZeneca“ Europos Sąjungai (ES) pranešė apie vakcinos stygių.

„AstraZeneca“ su nusivylimu turi pranešti apie Europos Sąjungai planuojamos pristatyti COVID-19 vakcinos stygių, nepaisant to, kad bendrovė nepailstamai dirba, kad paspartintų pristatymą“, – pranešė bendrovės atstovai.

„AstraZeneca“ skiepai yra vieni pigiausių, todėl sudaro didelį dalį skiepų, siunčiamų į skurdesnes šalis.