Naujausios
Ne viską Šiaulių Sąjūdžio Tarybai arba jos sekretoriatui pavykdavo pastebėti, ne kiekvieną savavališką akciją sustabdyti. Bet ne veltui mūsų protinga tauta yra sugalvojusi posakį: „Ne viskas – blogai, kas blogai baigiasi“. Galėčiau pratęsti, kad ne viskas negerai, kas giliame pogrindyje užgimsta...
O buvo taip. Sąjūdžio Šiaulių Tarybą, nebrangiai įsigijusi nebe pirmos jaunystės sunkvežimį GAZ-51, ketino jį panaudoti rinkiminių reklamų akcijoms. Didžiulį sunkvežimį reikėjo kažkur laikyti, prižiūrėti ir , žinoma, surasti tam tikrą vairuotojo kategoriją turintį žmogų.
Šiaulių rajono Sąjūdžiui priklausantis ir priemiestyje gyvenantis Algimantas Končius tam tiko ir vos ne pats pasisiūlė. Abu su Šiaulių Sąjūdžio lyderiu Virgilijumi Kačinsku sutarė, kad už darbą būstinės vairuotoju 1990 metų rinkiminių kampanijų metu jis gaus atlyginimą ne rubliais, o – natūra. Jam bus atiduotas sunkvežimis GAZ-51.
Įsijautęs Šiaulių Sąjūdžio vairuotojas A. Končius ėmėsi individualios veiklos, apie kurią sužinojome dar iki 1990-iesiems ateinant.
Šiaulių centre gyvenantis sąjūdininkas Aldas, vėliau įdarbintas muitinėje, paskambino ir pasakė, kad vieną vėlų vakarą į jo daugiabučio kiemą buvo įsukusi Sąjūdžio „gazelka“... tempianti patranką.
Paaiškėjo, kad aplinkiniais keliukais tempdamas patranką iš Mažeikių rajone esančio Ramučių kaimo, kur ši stovėjo ant postamento ir žymėjo kažkokį sovietų mūšį, Sąjūdžio vairuotojas ties Sutkūnų geležinkelio pervaža ją ...pametė. Pajutęs, kad pasidarė lengviau važiuoti, A. Končius sustabdė mašiną ir pamatė, kad krovinio nebeturi. Jokio eismo įvykio šis incidentas nesukėlė, tai susiradęs patranką, ją prisirišo ir atvažiavęs į miestą, užsuko į Aldo kiemą, esantį Žemaitės gatvėje, pailsėti ir rimčiau krovinį pritvirtinti. Laukė ilgas kelias į Bubiuose numatytą laikiną sovietinio ginklo – paminklo parkavimo buveinę.
Kiek vėliau šalia šios patrankos buvo pastatyta kita. Pastaroji buvo Antrojo pasaulinio karo sovietų vadavietę prie Kuršėnų primenantis atributas. Būtent šią į laikinąją slėptuvę tempiamą patranką ir pamatė senajame Bubių plente kartu su eiguliais ant kelio budėję pareigūnai. Sovietmečiu, prieškalėdiniame laikotarpyje, tokie reidai būdavo organizuojami, kad miškuose niekas nesugalvotų eglučių vogti. Žodžiu, sustabdė prie tikrintojų užkardos krovininį sunkvežimį, tikėdamiesi šventinių medelių aptikti, o pamatę dokumentus, kad automobilis registruotas Šiaulių Sąjūdžio būstinėje, pamiršo eglučių tikrinimo vajų. Šūktelėjo: „O, Sąjūdis patranką veža!” ir palinkėjo laimingo kelio.
Atokioje, Bubių miškų apsuptoje sodyboje šios patrankos išbuvo daugiau nei metus.
Atkūrus Nepriklausomybę sodybos savininkai ėmė nerimauti. Gal kas klaidžiodamas po miškus aptiko patrankas, todėl žmonės paprašė savanorį A. Končių „tuos daiktus“ pasiimti. Šis nutarė, kad saugiausia jas parkuoti nuosavame kieme ir parsitempė abi į Aukštelkę.
Šiame priemiestiniame bažnytkaimyje anuomet buvo arti 800 gyventojų. Todėl greitai apie privačiame kieme stovinčias Antrojo pasaulinio karo patrankas pasklidęs garsas pasiekė Karo veteranų organizaciją ir komunistų partijos platformininkus. Šie kreipėsi į policiją, ir prasidėjo tyrimas. Sklypo savininkė Julijona Končienė, medicinos sesuo, dalyvavusi kare, į tyrėjo klausimą, kodėl jos kieme laikomos paminklinės patrankos, žymėjusios sovietų kariuomenės pergalės vietas, drąsiai aiškino, kad ir jos kieme, ant Aukštelkės kalno vyko aršūs mūšiai, todėl patrankos juos ir įamžina.
Baudžiamoji byla patrankų saugotojui A. Končiui nebuvo iškelta. 1992 metais klausimą išsprendė Nepriklausomos Lietuvos kariuomenė. Šiaulių 4-ojo motodesantinio (vėliau kunigaikščio Vaidoto) bataliono vado Vytauto Lukavičiaus pasirašytą raštą savanoriui A. Končiui atvežė kariškiai Algirdas Ulčinas ir Nerijus Kundrotas. Dokumente rašoma, kad abi patrankos paimamos karinėms reikmėms. „Geležinio vilko“ brigadoje, rezidavusioje Vilniuje, jas ketinta perdaryti ir panaudoti mokymams, tačiau seniems ginklams neberado trūkstamų detalių.
Šiuo metu savanorio A. Končiaus atitemptus ir, metalų karštinei prasidėjus, nuo sunaikinimo išsaugotus eksponatus galima pamatyti Kaune. Abi patrankos stovi prie Karo muziejaus. Jų atsiradimo istorija iki šiol žinoma tik čia aprašytiesiems dalyviams...
