Naujausios
Problema yra tame, kad prašomų pinigų skaičius auga, o rezultatai suprastėjo. Beje, kartą siūliau Šiaulių merui, kad mainais į skiriamas didžiules lėšas klubas į rungtynes turėtų įsileisti nemokamai visus miesto vaikus, o ne tik, pvz., kunigus. Meras man į tai maždaug atkirto, kad klubas yra privatus ir negalime kištis į jo veiklą, aiškinti, ką jis turi daryti.
Hmm.., būti dalininkais ir remti galima, o kištis ne? Nors klubas, pasak mero, privatus, bet iš tikrųjų labai jau giliai lenda į savivaldybės biudžeto kišenę. Kodėl didieji privataus klubo dalininkai patys neprisideda didesne pinigų suma, nes valdo milijoninius verslus? Todėl kaip tarybos narys pradėjau domėtis, kas čia nori tuos milijonus iš Šiaulių miesto biudžeto žarstyti, nes dėl jų skyrimo reikės balsuoti taryboje.
Keli faktiniai duomenys: krepšinio klubo direktorius yra Donatas Slanina (dalis klube 1/401), krepšinio klubo valdybą sudaro keturi asmenys: du savivaldybės (dalis klube 100/401) deleguoti atstovai ir du fiziniai asmenys. Bet manau, kad, jei jūs paklaustumėte žmonių, kurie labiau domisi krepšiniu, kas valdo krepšinio klubą „Šiauliai“, jums daugelis atsakytų, kad Artūras Nacickas, o kitų pavardžių net nežinotų.
Artūras Nacickas yra krepšinio klubo „Šiauliai“ valdybos narys ir pirmininkas, fondo skambiu pavadinimu „Antano Sireikos labdaros ir paramos fondas“, kurio dalis krepšinio klube „Šiauliai“ yra 300/401, t.y. beveik 75 proc., vadovas.
Įdomu tai, kad „Antano Sireikos labdaros ir paramos fondas“ Artūro Nacicko Registrų centrui teiktos ataskaitos duomenimis 2022 metais jokios veiklos nevykdė, neturi darbuotojų, dalininkai nežinomi (arba nėra) ir 2022 m. patyrė 47 eur nuostolį. Tokie duomenys iš esmės prieštarauja ekonominei logikai, nebent tokia kontora naudojiesi kaip priedanga?
Svarbus momentas: Artūras Nacickas taip pat yra vienintelis akcininkas įmonėje UAB „Sveikatos uostas“, kuri skelbiasi esanti sanatorijos (sveikatingumo centro) „Gradiali“, kurios logotipą galima buvo matyti ant „Šiaulių“ krepšinio klubo marškinėlių ir Šiaulių arenos parketo, operatore kartu su UAB „Palangos žvorūnė“. Pastarosios vienintelė akcininkė, Registrų centro duomenimis, yra UAB „Litrada“, kuri registruota Vilniaus g. 44, Šiauliai, t.y. ten pat, kur krepšinio klubas „Šiauliai“, „A. Sireikos krepšinio akademija“, estiškos įmonės OU „Litrada group“, kurios akcininkė yra UAB „Litrada“, filialas, ir daug kitų juridinių, kurie dalinasi vienu telefono numeriu (+37041522220) kartu su jau minėtu „Antano Sireikos labdaros ir paramos fondu“.
Panašu, kad Vilniaus g. 44 – tikra visokių kontorų ir įmonėlių „daigykla“, o tuo pačiu telefono numeriu gali pakalbėti ir apie labdarą, ir apie krepšinį, ir apie poilsį sanatorijoje „Gradiali“.
Be to, pasirodo, kad tuo pačiu numeriu su tais pačiais žmonėmis galima pašnekėti, ir apie prekybą sūriais Rusijoje, nes prekės ženklu „Gradiali“ Rusijoje internetinės prekybos platformose galima rasti parmezano sūrio „Gradiali“, sviesto „Gradiali“ ir kitų pieno produktų.
Einam toliau.
Pradėjau domėtis ir internete radau, kad prekės ženklą „Gradiali“ Rusijoje valdo jau minėta UAB „Litrada“, registruota Vilniaus g. 44, Šiauliai.
Internete skelbiama, kad ji taip pat valdo prekės ženklą „Laime“. Su šiuo logotipu galima įsigyti įvairių pieno produktų Rusijoje. Tų prekių ženklų ir produktų, veiklą Rusijoje įrodančių požymių yra žymiai daugiau, bet tiek į vieną įrašą feisbuke nesutalpinsi.
Einam toliau.
Taigi, rugpjūčio 1 d. paskambinau į Šiaulių miesto savivaldybę pasiklausti, kas yra klubo dalininkai, kokios jų dalys, paaiškinau, kam man tokios informacijos reikia, kad Savivaldybė galimai veikia su verslininkais ar sūrio kontrabandininkais teroristineje Rusijoje, o paskui išsiunčiau raštą su paklausimu. Ir sutapk tu man taip, kad jau rugpjūčio 2 d. interneto puslapyje, kuriame prieš tai buvo skelbiama, kad „Gradiali“ prekinį ženklą valdo UAB „Litrada“, atsirado kažkoks „estų“ verslininkas Remigijus Geldutis. Kitame puslapyje, skelbiančiame apie prekinių ženklų valdymo teises, duomenys dar nepakeisti ir rodo, kad teises į „Gradiali“ prekinį ženklą Rusijoje vis dar valdo UAB „Litrada“.
Pažiūrėjau feisbuke, tai tas verslininkas iš Estijos Remigijus Geldutis facebook skelbia viešai prieinamus įrašus beveik vien su „Gradiali“ sanatorija ir „Laime“ sūriais Rusijoje. Jis yra estiškos įmonės OU „Baltholding“ ir OU „Baltholding invest“ akcininkas, o savo įmonių valdybos nariu dalijasi su UAB „Litrada“.
Registrų centro duomenimis OU „Baltholding invest“ yra UAB „Litrada“ akcininkė. Internete užtektinai duomenų, kurie rodo, kad OU „Baltholding“ įmonės nurodymu („by order“) UAB „Litrada“ anksčiau daug kartų siuntusi sūrį į Rusiją, dabar siunčia toliau į Rytus, neva į Kazachstaną, kuris žurnalistų atliktuose tyrimuose kartais minimas kaip tarpininkas įvairiose embarginių krovinių gabenimo schemose į Rusiją.
Einam toliau.
Taigi, „Litrada“ ne tik valdo prekinius ženklus Rusijoje ir prekiauja ten produktais, kuriems taikomas embargas, bet panašu, kad turi didelę įtaką ir Šiaulių krepšinyje. Ši įmonė yra estiškos įmonės OU „Litrada group“ (2021 m duomenim valdančios per 11 mln. eurų turtą) akcininkė, o pastaroji yra OU „Litrada group“ filialo Šiauliuose steigėja.
OU „Litrada group“ filialas krepšinio klubo „Šiauliai“ paraiškoje pristatomas kaip klubo rėmėja. Nurodoma, kad įmonės parama klubui sieks 23300 eurų per metus. Įdomu tai, kad nors yra žymiai dosnesnių „Šiaulių“ krepšinio komandos rėmėjų, bet būtent UAB „Litrada“ ir OU „Litrada group“ filialo direktorius bei Remigijaus Geldučio OU „Baltholding“ ir OU „Baltholding invest“ įmonių valdybos narys Tomas Petkauskas yra tas antras fizinis asmuo „Šiaulių“ krepšinio klubo valdyboje.
Beje, dar visai neseniai UAB „Litrada“ įmonės akcininku ir vadovu buvo Artūras Nacickas, jis taip pat vadovavo ir OU „Litrada group“ filialui Šiauliuose, bet šių metų vasario mėnesį UAB „Litrada“ akcijas perleido dukrai, o direktoriaus pareigas minėtose įmonėse kiek anksčiau jau minėtam Tomui Petkauskui, kuris prieš tai buvo valdybos nariu tik OU „Litrada group“ ir Remigijaus Geldučio įmonėse Estijoje.
Ir nors estiškuose puslapiuose akcininkai bei tiesioginiai naudos gavėjai pasikeitė, bet jei reikia susisiekti, tai kontaktiniai duomenys nurodomi tokie: arturas@litrada.lt, tel. +37069834324.
Taigi, susidaro įspūdis, kad tas Tomas Petkauskas, yra labai patikimas statytinis Artūro Nacicko valdomose įmonėse, o akcijų perleidimas – tik dėl akių?
Einam toliau.
Taigi, jei nori prekiauti sūriu Rusijoje, tai tu arba ten turi legaliai vystyti verslą, t.y. gaminti, pirkti, parduoti, importuoti iš neuždraustų šalių, arba gabenti maisto produktus, kuriems taikomas embargas, kontrabanda iš uždraustų šalių.
Pirmu atveju mes turime reikalą su verslininkais, kurie karo metu vysto verslą teroristinėje valstybėje ir maitina skanėstais okupantus, kitu atveju – su kontrabandininkais.
Visai „nefainiai“ gaunasi – minusinis veiklos nevykdantis „Antano Sireikos labdaros ir paramos fondas“ ir Artūro Nacicko šeimos verslai, „įmerkę uodegą“ Rusijoje, skiriantys „savo“ klubui juokingą paramą, per atstovus valdyboje valdo klubą su milijoniniu biudžetu ir „knaisiojasi“ savivaldybės biudžeto kišenėje, niekuo nerizikuodami. O už savo paramą klubui mainais gauna reklamą arenoje ir ant klubo žaidėjų marškinėlių.
Mokykitės, vaikai!
Man atrodo, kad krepšinio klubas tiems verslininkams yra dar vienas neblogas verslas, kurį finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė. Taip pat teko girdėti, kad krepšinio klubas butus sportininkams nuomojasi iš Artūro Nacicko įmonių, bet tai jau gandai ir aš to dokumentaliai patvirtinti negaliu.
Taigi, pagrindiniai klausimai, kurie man kyla: ar mes turime reikalų su verslo vystytojais teroristinėje valstybėje Rusijoje, ar su kontrabandininkais, kas nei vienu atveju nėra gerai. O gal su kūdikio ašaros tyrumo asmenimis ir Šiaulių krepšinio patriotais? Aiškinsimės taryboje ir komitetuose.
Jei kam bus įdomios nuorodos ar Registrų centro ir kiti išrašai, iš kurių paimti visi duomenys, prašau kreiptis, mielai pasidalinsiu.
Redakcijos prierašas
Šis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario Zakiro Medžidovo viešas komentaras visuomenei, manau, turėtų kelti ne vieną klausimą, į kuriuos norėtųsi viešų atsakymų.
Galbūt į kai kurias Šiaulių politiko išsakytas mintis atkreips dėmesį Valstybės saugumo departamentas, gal kitos įstaigos, bet pirmiausia redakcija lauktų reakcijos iš miesto valdančiosios daugumos politikų, iš Tarybos garbės piliečių, iš miesto mero Artūro Visocko.
Daug klausimų kyla ir šiauliečiams. Pasižvalgius po socialinius tinklus nesunku tuo įsitikinti. Štai keli jų:
Kiek yra tiesos kalbose, kad Krepšinio akademijos ,,Saulė,, administracija planuojama perkelti į Šiaulių areną, o pastatas Pramonės g. 13 su Tauro sale – parduodamas, išnuomojamas ar dar kažkas su juo būtų vykdoma.
–
Jei rusiški pinigai sukas aplink klubą ir dar tie patys žmonės į Savivaldybės biudžetą sugeba ranką įkišt – kapokit kiek reikės, kad visiem pirštai nukapoti būtų (perkeltine prasme, žinoma). Bus įdomu išgirst ir klubo žmonių, ir mero nuomonę.
–
As tai taikyciau proporcingumo principa. Jei savivaldybe turi 100/401 akciju, tai ir pinigelių metu biudzetui turetu skirti lygiai tą patį 100/401 dalį.
O likusia 301 dalį – visi kiti. Kaip čia dabar taip gaunasi?
–
Iš esmės straipsnis yra apie galimą Lietuvos išdavystę – krepšinis tik priedanga. Nusikalstamas ES sankcijų apėjimas, mokesčių mokėjimas ruzzofašistams...Keista mero pozicija švelniai tariant.
–
O man vis dėlto įstrigo pinigų sumos. Savivaldybės prašoma 800 tūkst. metams, o privataus pagrindinio savininko dalis tik 23300 tūkst. Jau nekalbant, iš kur tie pinigai. 97,17 proc. savivaldybės lėšos, tai yra šiauliečių sumokėti mokesčiai. Tai ką už tai gauname? Ir sakoma, kad tai privatus klubas, kad savivaldybė negali kištis į klubo reikalus?
–-
Šiam kartui klausimų pakaks.
