Naujausios
Teisingumo ministerijos ir Teisėjų tarybos atstovai susitikimuose su Seimo frakcijomis neįtikino, kad nuo kitų metų sausio pirmos dienos Lietuvoje iš šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų likus veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmų situacija pagerės ir bus išspręstos problemos, kurias dar 2020 m. nustatė Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje.
Atvirkščiai – tai vertinu kaip dar vieną antiregioninės politikos žingsnį. Per pastaruosius penketą-šešetą metų turėjome įsitikinti, kad daug kur buvo suklysta, kai regionuose buvo naikinamos muitinės, Sodros skyriai, girininkijos, bankų skyriai, optimizuojami, o iš tikrųjų – naikinami – universitetai. Esu įsitikinęs, kad Teisingumo ministerija ir Teisėjų taryba galėjo pademonstruoti lyderystės poziciją, tvirtą stuburą (ką pastaruoju metu daro LR Generalinė prokuratūra, aiškiai įvardijusi, be kita ko, kad „[s]kirtingose apskrityse esančių teismo rūmų sujungimas į vieną apylinkės teismą pareikalaus reformų prokuratūroje ir kitose valstybės institucijose (policijos, probacijos įstaigų, vaiko teisų apsaugos tarnybos, kt.), apsunkins ir sutrikdys prokuratūros ir visų ikiteisminio tyrimo įstaigų, veikiančių apygardų principu procesinę ir administracinę veiklą, labai išaugins apygardų prokuratūrų prokurorų darbo krūvį, nes valstybinį kaltinimą apeliacinėje instancijoje reikės palaikyti apygardos, o ne Lietuvos apeliaciniame teisme, ir kitaip sutrikdys prokuratūros veiklą ir didins jos išlaidas (Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, „DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ DERINIMO“) ir neiti paskui, nekartoti tų Lietuvos žmonių pagrįstai keiksnojamų žodžių su priesaga -acija: optimizacija, konsolidacija ir pan.
Retas iš jūsų, nebent mūsų tėvai, seneliai, jau prisimena baisiąją vienkiemius naikinusią šią priesagą žodyje melior-acija. Kai matai tuos įvairių institucijų gujimus iš regionų, norisi užpatentuoti dar vieną terminą, – vyksta jau ne tik „sodybų tuštėjimo metas“, bet moksliškai įvardijus, vyksta antiregionalizacija. Pastarosios taikiklyje šįkart atsidūrė apylinkių teismų reorganizavimas, apylinkių teismų rūmų jungimas ir veiklos teritorijų keitimas.
Nieko naujo, kas vyksta šiandien. Dar 2018 metais, vykdant teismų reformą, nustojo egzistavę savarankiški Raseinių rajono, Radviliškio rajono, Pakruojo rajono, Kelmės rajono ir Joniškio rajono apylinkių teismai. Visi minėti apylinkių teismai kartu su Šiaulių apylinkės teismu tapo naujojo teismo – Šiaulių apylinkės teismo – vietos rūmais.
Šiandien svarstomas teismų reorganizavimo projektas liudija, kad tai dar vienas kirtis atokesniems rajonams. Ir tai pasakiau ne aš, o Pakruojo rajono meras Saulius Margis. Tas kirtis, be kita ko, bus suduotas Pakruojo, Joniškio ir Raseinių teismo rūmams – teisminių paslaugų šių rajonų gyventojams kitąmet teks ieškoti kitur. S. Margis, kalbėdamas apie brukamą reformą, neslepia apmaudo ir vadina ją nesąžininga mažesnių miestelių gyventojų atžvilgiu: tai eilinis „kirtis regionų gyventojams“.
Pakruojo rajonas neslepia, kad jaučiasi apgautas, nes bandė derėtis su Teisingumo ministerija, iš kurios savivaldybė tebuvo išgirdusi tik du priekaištus: kad neracionaliai naudojamas didelis teismo pastatas, kad didelės administracinės, infrastruktūros sąnaudos. Tuos Teisingumo ministerijos pastebėjimus ar priekaištus, kad neracionaliai naudojamos infrastruktūrai skirtos lėšos, rajonas išgirdo, sunešiojo visas kurpaites, kad sprendimas nebūtų vykdomas: ieškodama kompromiso Pakruojo rajono savivaldybė dalį pastato infrastruktūros sąnaudų prisiėmė sau, į teismo pastatą perkėlė Pakruojo rajono J. Paukštelio bibliotekos skyrių, Teismo rūmai buvo palikti ir tarnavo Pakruojo rajono gyventojams. Deja, tai, kas svarstoma dabar, liudija, kad Pakruojo teismo rūmai nuo 2024-ųjų sausio 1-osios užvers duris, o rajono gyventojams, kuriems prireiks teisminių paslaugų, teks vykti, ko gero, į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.
Kad išvengčiau subjektyvaus požiūrio ir vertinimo, pasiremsiu dar vienu Pakruojo rajono mero, kuris gina savo gyventojų teisėtus interesus, argumentu. Pakruojo rajono savivaldybės vadovai su peršama reforma nesutinka. Rajono meras S. Margis brukamas pertvarkas vadina sąmoningu mažesnių miestelių naikinimu, o gyventojus – įkaitais: „Žmonių sąskaita kelti teismo darbuotojams atlyginimus, kaip dabar bandoma teigti, negalima. Uždarys mažesniuose miesteliuose teismo rūmus, panaikins vieną kitą sekretorės ar ūkio darbuotojo etatą, o žmonės važiuos po 50–60 kilometrų. Valstybė negražiai elgiasi su regionų gyventojais, atimdama iš jų reikalingas paslaugas arba nutolindama jas dėl to, kad kažkam pakeltų atlyginimus, užuot keltų juos iš biudžeto, iš surenkamų mokesčių“, – sakė meras.
Ką tik, birželio 13 d., Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja paskyrė Dianą Jakubėnę, kuri birželio 14 d. pradėjo darbą Pakruojyje. Nežinau, ar ji žino, kad po reformos jai ir padėjėjai teks važiuoti dirbti į Radviliškį. Bet Radviliškio rūmuose, kuriuose šiuo metu dirba 5 teisėjai, mano duomenimis, net nėra neužimtų kabinetų, taigi bus ieškoma tam lėšų. Tiek to, teisėja į Radviliškį iš Pakruojo nuvažiuos, bet policijos pareigūnai nerimauja, kad jie gali būti verčiami tapti „taksistais“, nes asocialesni piliečiai vargu ar sugebės patys nuvažiuoti į teismo posėdį, o nuotoliu posėdžiauti jie tiesiog neturi techninių galimybių. Pakruojo meras mini ir dar rimtesnes kelionės problemas. Nyksta kaimų, autobusų maršrutų yra mažai. Vadinasi, gyventojams, kurių dauguma – vyresnio amžiaus ir nevairuojantys, tektų samdyti taksi arba kaimyną, arba juos vežiotų policija, kuri tai daro ir dabar, tik daro savo rajono ribose, kartu vykdydama ir kitas policijos funkcijas.
Taigi reforma galimai pažeis vienodą visų asmenų teisę į teisingumą. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Teisingumo kokybės užtikrinimo darbo grupės (CEPEJ-GT-QUAL) pateiktose Teismų sistemos žemėlapių sudarymo rekomendacijose (2013 m. birželio 21 d.) parašyta ir tai, ko nenorėjo matyti reformos rengėjai: „Šiuo atveju, kai ieškomas sprendimas dėl optimalaus teismo įstaigų išdėstymo, kalbant apie teismo įstaigų vietą, reikėtų laikytis principo, kad turėtų būti mažinami atstumai nuo teismo įstaigos iki teismo kompetencijai priskirtos teritorijos gyvenviečių.“ (https://rm.coe.int/europos-veiksmingo-teisingumo-komisija-cepej-teismu-sistemos-zemelapiu/16807482f4#_Toc361125885).
Taigi gyventojams atstumai iki teismo įstaigos ne mažinami, o didinami! Reformos sumanytojai sumislijo 60-ies kilometrų kriterijų: „Apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos teritorijų apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis šiais principais: nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų ne didesnis kaip 60 km atstumas (važiuojant keliu), išskyrus nereikšmingus skirtumus; yra išvystyta gera, patogi susisiekimo infrastruktūra.“ („Aiškinamasis raštas“, p. 15). Taip laikomasi atstumo mažinimo principo ir galvojama? Apie kelionės išlaidas, gyventojų sveikatą, ES žaliąjį kursą, vykimo į bylos nagrinėjimo vietą trukmę, papildomas valstybės biudžeto lėšas. Tikriausiai greitai turėsime ne tik mobilųjį paštininką, bet ir mobilųjį teisėją..., nes „numatomas teisėjo vykimas nagrinėti bylą į arčiau asmens gyvenamosios vietos ar buveinės esančius teismo rūmus ar teismo infrastruktūrą.“ („Aiškinamasis raštas, p. 18). Ir visai nereikšminga detalė – „[...] vėlesniais metais reformos įgyvendinimas kasmet pareikalaus apie 20 tūkst. eurų padidėjusioms teisėjų vykimo į bylos nagrinėjimo išlaidoms (kurui) padengti.“ (p. 26). Neabejoju, kad Projekto rengėjai jau žino ir kuro kainas, kurios bus po penkerių metų...
„Bėda, kad su mumis niekas nesitaria, o reikėtų kalbėtis. Vienintelis jų argumentas – uždarome, nereikės skirti lėšų pastatui. Dar – kad nereikės lėšų ūkvedžiui. Susitarimo neieškoma“, – sakė meras. Jo žodžiais, yra tokių politikų Vilniuje, kurie teigia, kam tokiam rajonui, kaip Pakruojo, progimnaziją ar gimnaziją renovuoti, kam kelius remontuoti, kam bankai, valstybės institucijos, jei viskas traukiasi. Bet štai fermas, vėjo jėgaines statyti, pasak mero, norima būtent regionuose ir šių gyventojų sveikatos sąskaita, nors didžiausi energijos vartotojai yra didieji miestai ir jėgainę galėtų sau pasistatyti Vilniaus centre.
Beje, kontrstatistika: Pakruojo rajone užpernai padaugėjo 200 gyventojų, Akmenės rajone – 600.
Deja, Teisingumo ministerija kartu su Teisėjų taryba parengusi teismų reformos įstatymų paketą, kuriuo apsispręsta ne tik neva optimizuoti teismų resursus, bet ir jų darbo krūvį, mato tik pliusus. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad šiai reformai keliami pagrindiniai tikslai – suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros. Retorika ir argumentai skamba rimtai, bet – nė žodžio nekalbama apie paslaugų atitolinimą nuo gyventojų, taigi nekalbama apie tą baisiąją konotaciją įgavusią priesągą – acija... Teismų reformoje pirmiausia yra numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų sujungimas. Kaip minėta, vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liktų veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Kažkodėl manoma, kad sumažinus išlaidas infrastruktūrai, stebuklingai išsispręs visos kitos teismų sistemos problemos.
„Aiškinamajame rašte“ prirašyta krūva tikslų ir uždavinių, bet pirmiausia konstatuota, kad „parengimą paskatino poreikis didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą“ (p. 1). Klausimas, kaip tai padaryti ir kodėl tai turi būti daroma regionuose esančių apylinkių teismų uždarymo sąskaita? Teisingumo ministerija turi ne inicijuoti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras; ne skelbti apie penkių teismo pastatų uždarymą Lazdijuose, Pasvalyje, Skuode, Pakruojyje, Akmenėje; ne mėgautis faktu, kad Lazdijuose yra vienas teisėjas... ar skelbti apie būsimą lėšų sutaupymą teigiant kad „Pasvalio rūmų pastato išlaikymo išlaidos per metus sudaro 16 988,04 euro, iš jų – 4 554 eurai patalpų, žemės nuoma, 11 853,23 euro – komunaliniai mokesčiai ir 580,81 euro su pastato priežiūra susijusios išlaidos [...]“ („Aiškinamasis raštas“, p. 17). Tiesa, kitoje „Aiškinamojo rašto“ vietoje jau teigiama, kad Pasvalio rūmų bendros pastato išlaidos metams yra 15 471,76 euro (p. 26). Kažkodėl, pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai sumažėja iki 10 308,43 euro, o pastato priežiūros išlaidos padidėja – 609,33 euro (p. 26).
Teisingumo ministerija Seimo nariams ir visuomenei turėjo ir turi pasakyti, ką konkrečiai padarė, kad Plungės apylinkės teismo nereikėtų reorganizuoti, kad teismo rūmai Lazdijuose, Pasvalyje, Skuode, Pakruojyje, Akmenėje efektyviai veiktų, kad Lazdijuose dirbtų daugiau nei vienas teisėjas; kad būtų sumažintos Pasvalio rūmų pastato išlaikymo išlaidos; kad rastųsi pretendentų į teisėjus, pageidaujančių dirbti mažuose, geografiškai nutolusiuose nuo didžiųjų Lietuvos miestų teismo rūmuose; kad būtų sprendžiama kvalifikuoto personalo pritraukimo ir (ar) jo išlaikymo teismų sistemoje problema; kad absoliuti dauguma teisėjų turėtų galimybes specializuotis; kad būtų įstatymiškai reglamentuoti kriterijai, nustatantys optimalų teisėjo ar teismo darbo krūvį? Gal Jūs, gerbiamieji kolegos / gerbiamosios kolegės, girdėjote? Aš negirdėjau.
Ką aš girdėjau, tai Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Teismų sistema“ (2020 m. birželio 22 d. Nr. VAE-5), kuria rėmėsi ir reformos iniciatoriai, išvadą, kad „[...] pertvarkos, didinant teismų sistemos veiksmingumą, turėtų būti daromos tik tada, jeigu jos yra neišvengiamos, gerai apgalvotos ir pagrįstos ekonominiais ir kokybės kriterijais“ (https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2020/06/teismu_sistema_ataskaita.pdf).
Ši išvada tebegalioja, todėl kviečiu stabdyti šią ne tik regionams pražūtingą reformą (juk po kelerių metų ateis eilė kitiems teismo rūmams regionuose) ir pirmiausia pradėti nuo to, ką 2022 m. rugsėjo 16 d. Rezoliucijoje paragino padaryti Visuotinis teisėjų susirinkimas: „2) pasirašyti nacionalinį valdžių susitarimą, skirtą Lietuvos teisingumo sistemos finansavimo ir vystymosi problemoms spręsti“ (https://www.teise.pro/index.php/2022/09/16/visuotiniame-teiseju-susirinkime-skaudus-finansu-klausimai-teiseju-tarybos-nario-rinkimai-ir-diskusijos-del-teismu-ateities/).