Naujausios
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narys
Šiauliuose sklando toks anekdotas: kad išvengtų netikėtų orgazmų, narcizas Artūras veidrodžius apeidavo dideliu atstumu.
Giriasi, ir giriasi, ir giriasi Artūras. Bet ar tikrai yra kuo girtis? Ką darome geriau nei kiti? Atsakymas: giriamės.
Jei lyginsime save su savim (kai buvome ubagai ir kai gavome milijonus iš Europos sąjungos), tada gal ir jo – viskas geriau nei vakar, o jei lyginsimės su panašiais į save, tada, manau nelabai čia yra kuo girtis. Nes iš Europos gavę pinigų tvarkosi visi – ir partiniai, ir nepartiniai, tereikia išlįsti iš savo kiauto. Iš 60 savivaldybių Lietuvoje 2019 m. merais buvo išrinkti tik 13 nepartinių, bet netrukus Šimašius vėl tapo partiniu, tai dabar – 12. Tai iš kur tokia panika laive? Štai Šiaulių rajone meras yra partinis, o Kuršėnuose bus įrengtas toks riedučių ir riedlenčių „parkas“, kad jūsų vaikai prašys kraustytis į Kuršėnus.
Tai kuo galime pasigirti? Šilumos kaina seniai nebe mažiausia. Vandens kaina didesnė už dar kelias dešimtis miestų. Vaikų gimstamumas smarkiai sumažėjo. Pagal atlyginimus Šiaulius lenkia Jonava, Kėdainiai ir dar 15 miestų ir miestelių.
Kol kas viskas laikosi tik ant skambių lozungų. Kad skambūs žodžiai: „Šiauliai šviečia“, „Rekordinis biudžetas“, „Raskite geriau“, „Iki manęs švietė tik kas antra lempa“ – tuščiai neskambėtų, Artūras turi daug gražių excel lentelių su daugeliui žmonių nesuprantamais, bet įspūdingais skaičiais. O kai žmonės nesupranta, tai lengva jais manipuliuoti. Mus vis dar supa nepažinus pasaulis, o žmogaus smegenys visada renkasi lengviausią išvadą. Pvz., senovėj žmonės griaudžiant galvodavo, kad čia „Perkūnas“ pyksta, o jei atsitikdavo kas gero – tai „dievai malonėjo“. Moderniais laikais galvojama, kad viskas vyksta tik Visocko dėka (ir aš taip anksčiau maniau), nors daugelis įgyvendintų ir įgyvendinamų projektų buvo parengti iki jam tampant meru.
Bet įveskite į google paiešką „rekordinis biudžetas“ – paieškos rezultatas parodys, kad rekordiniai biudžetai yra beveik kiekvienoje savivaldybėje. Kai kuriems rekordams siekti net nereikia pastangų. Pvz., valstybė savivaldybei valstybės savivaldybei deleguotai funkcijai atlikti perveda „vaiko pinigus“, op ir ūgteli biudžetas 14 mln. eurų. O savivaldybė juos perveda tėvams. Kuom čia girtis? Funkcija?
Štai neseniai miesto vadas viename portale gyrėsi, kad Šiauliuose tėvai vaikus gimdo iš didelės valdžios meilės ir dėmesio, o pinigai yra nebūtina sąlyga. Bet rezultate gaunasi žaidimų aikštelė, kurioj neįmanoma žaisti, įrengiamas pontoninis tiltas Rėkyvoje, ant kurio ne visiems pavyksta užlipti, pastatytos naujos keleivių laukimo stotelės, kurių niekada niekas neplauna, ir neapsaugančios laukiančių nuo lietaus, nes lyja pro šonus. Už tai excel'y viskas gražu. Bet pabandykit patys statybinį šalmą pramušti tokiais argumentais.
Nuotraukoje – išgirtoji valdžios meilė vaikams. Parašiau apie sugadintą aikštelę savivaldybėn vasario 26 d., gavau atsakymą balandžio 8 d., t.y. po 40 dienų, kad paslaugos teikėjas (tas, kuris valė sniegą) įpareigotas sutvarkyti apgadintus elementus per 30 dienų. Gegužės 12 d., t.y. praėjus dar 35 dienom, situacija nepasikeitusi. Meras pro šią aikštelę praeina kiekvieną kartą, kai būna Šiauliuose.
Siūlau merui apsikeisti vietom – Jūs valdykit virusą iš sodybos, o aš Šiaulius iš Šiaulių.
P.s. Išdidžiai pasigirti galime kūrybiškais žmonėmis: mokytojais, treneriais, kurie net Šiaulių sporto 100-mečio jubiliejaus proga sumažinus finansavimą ugdymo ir sporto aplinkai, atlyginimams, vis tiek sugeba išlaikyti aukštą lygį ir į Šiaulius parvežti medalius ir apdovanojimus.