Naujausios
Šalia žmonių
Pasak ornitologų, kovarniai (kitaip – kovai) tikrai nėra draugiški žmonėms paukščiai. Ir ne tik nedraugiški, bet ir tikri kenkėjai, savo išmatomis dergiantys parkus, šaligatvius, niokojantys pasėlius ir daržoves. Kovarnis – gana didelis paukštis. Jo kūno ilgis – 40–49 cm, atstumas tarp sparnų tarpugalių – 81–94 cm, sveria apie 380–520 g. Lietuvoje kovarniai pasirodo pirmoje kovo pusėje, dalis jų čia būna pasilikę žiemoti. Per migraciją traukia į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Nyderlandus.
Blogiausia, kad jie gyvena žmonių kaimynystėje, dažniausiai kolonijomis, įsikuria kapinėse, prie bažnyčių, parkuose, skveruose. Dažnai sudaro mišrius būrius kartu su pilkosiomis varnomis ir eurazinėmis kuosomis. Lankosi sąvartynuose, skraido po laukus, pievas, dirvonus. Lizdus krauna įvairiuose medžiuose, tačiau dažniausiai pušyse, klevuose, uosiuose, liepose. Tokie medžiai vyrauja mūsų parkuose.
Kodėl jie taip įkyriai kranksi? Ornitologų aiškinimu, sukdami lizdus dažnai vieni iš kitų nugvelbia statybinių medžiagų, todėl kolonijose girdimas nuolatinis triukšmas. Viename medyje gali būti keliasdešimt lizdų.
Nurovė hektarą
Užvenčio seniūnaitis Zonis Virbalas „Ūkininko patarėjui“ piktinosi, kad dėl tokios netvarkos kalčiausi yra šalyje galiojantys įstatymai ir jų leidėjų nenoras ką nors keisti, pagelbėti žmonėms. Jis pats yra nukentėjęs nuo šių paukščių – prieš keletą metų, kai dar augino kopūstus, visą hektarą sodinukų nurovė.
Šalia Užvenčio, Girnikų kaime, įsikūręs ūkininkas, daržovių augintojas Algimantas Vaupšas teigė, kad vargsta jau daugelį metų. „Jie išlesa bedygstančių burokėlių sėklas, išrauna kopūstų daigus, gadina viską, ką tik spėji pasodinti. Reikia nuolat saugoti. Prieš keletą metų kovarniai buvo nurovę apie 3–4 ha daržovių. Labai puola ankstyvuosius kopūstus, todėl esame priversti juos dengti agroplėvele, stengiamės išsaugoti derlių su kovarniais kariaudami kiekvieną dieną“, – pasakojo ūkininkas.
A. Vaupšas prisiminė, kaip anksčiau, kai dar buvo leidžiama medžioti kovarnius, medžiotojai sėkmingai juos išnaikindavo. Kartą per dieną prišaudė dvi traktorines priekabas, po to 2–3 metus jie buvo nurimę. Z. Virbalas tebeturi išsaugojęs viename laikraštyje prieš keliolika metų spausdintą medžiotojų nuotrauką ir straipsnį, kuriame rašyta: „Praėjusį penktadienį medžiotojai Užventyje surengė sanitarinę operaciją prieš varnas. 19 šaulių paklojo 300 juodųjų vagilių. Ūkininkas A. Vaupšas džiaugėsi, jog ne tik miestelis taps švaresnis bei užventiškiai ramiau miegos, bet ir pasėliai mažiau kentės.“
„Dabar jau kelinti metai nieko nedarome, leidžiame kovarniams veistis, kiek jie tik nori, todėl ir gadina aplinką, visi keliai, pastatų stogai apdergti, žmonės klausia, kada pradėsime juos medžioti. Įstatymai leidžia tai daryti tik nuo liepos pirmos dienos, bet tada jau vėlu – beveik visi kovarniai būna išskridę. Jų populiaciją reikia mažinti jau dabar, pavasarį, o ne tada, kada leidžia įstatymai“, – tikino A. Vaupšas.
Z. Virbalas pastebėjo, kad iki 2000-ųjų kovarnių medžioklė buvo leidžiama ištisus metus. Medžioklę parkuose ir skveruose buvo galima organizuoti pagal atskirą leidimą. „Deja, aplinkosaugos klerkai pakeitė teisės aktus kovarnius priskirdami prie šarkų, pilkųjų varnų, kurių Lietuvoje belikę tik vienetai, ir uždraudė juos medžioti, nustatė medžioklės terminą nuo liepos 1 dienos iki kovo 1-osios“, – apgailestavo Z. Virbalas.
Parkas tapo veisykla
Jam pritarė ir A. Vaupšas: „Tegul gamtos saugotojai atvažiuoja ir pasižiūri, kiek šie paukščiai žmonėms pridaro nuostolių. Naujai pasėtoje pievoje jie iškasa duobes, rankiodami vabaliukus viską išdrasko, išmėto. Žmonių sklypeliuose, darželiuose taip pat viską iškapsto, braškes sulesa, baisiai atrodo. Neįmanoma suskaičiuoti, kiek čia kovarnių. 1918 m. signataro Jono Smilgevičiaus parkas yra didžioji jų veisykla, todėl visas Užventis pilnas tų baisių varnų.“
Seniūnaitis Z. Virbalas teigė, kad šiame parke yra apie 3–4 tūkst. kovarnių lizdų. Kol Aplinkos ministerija nepakeis teisės aktų, neleis jų medžioti ištisus metus, žmonės ir toliau bus sunerimę, patirs didžiulių nuostolių, kurių niekas neatlygina. „Kartu su bendruomene rinksime parašus, kreipsimės į Aplinkos ministeriją, mūsų krašte išrinktą Seimo narį, kad imtųsi priemonių ir baigtų kankinti Užvenčio krašto gyventojus“, – sakė Z. Virbalas.
Daug metų šalia parko, Dvarčiaus kaime, gyvenanti senjorė Irena Grigienė nerado pasipiktinimo žodžių apmaudui išsakyti. „Kovarniai net mūsų namų langus apteršia. Per daugelį metų šiek tiek pripratome prie jų. O ką daryti, kaip tokias gaujas išnaikinti? Blogai – svogūnus daržuose išrauna ir daug kitokios žalos pridaro, kol kovarniukus užaugina. Saulė dar nepatekėjusi, o jie jau karkia, ramybės neduoda. Kai pasėjame žirnius, pupas, viską išrausia. Manau, juos reikėtų naikinti, kai kiaušinius sudeda, kad neišsiperėtų“, – tikino moteris.
Valdžia neturi receptų
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas, Telšių rajono Varnių seniūnas Rolandas Bružas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad tokia didžiulė problema šiuo metu yra ir Kuršėnuose (Šiaulių r.) bei vienoje Aukštaitijos seniūnijoje.
„Kuršėniškiai bandė vaikyti kovarnius įvairiomis petardomis, garsais, muzika, taip pat darėme ir pas mus, Varniuose, bet naudos iš to – jokios. Kai Varnių senosiose kapinėse nupjovėme tris medžius, kur jie sukdavo lizdus, problema išsisprendė“, – pasakojo R. Bružas.
Daug metų kovarniai teršdavo kapavietes, žmonės skųsdavosi seniūnui. Dabar šių paukščių kapinėse nebelikę, į kitus medžius jie nepersikėlė, kažkur išskrido.
„Ankstesnę kadenciją kartu su kitais šalies seniūnais buvome susitikę su tuomečiais aplinkos viceministru ir Vyriausybės kancleriu, kalbėjome ir apie kovarnių daromą žalą, tačiau jie atsakė, kad tokiems dalykams spręsti receptų neturi“, – apie valdžios sugebėjimus kalbėjoLietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas.
Kovarnių žalos nekompensuoja
Seimo nariu Kelmės-Šilalės apygardoje išrinktas Remigijus Žemaitaitis „Ūkininko patarėjui“ pripažino gerai žinantis šią problemą. Pasak R. Žemaitaičio, tokie negražūs dalykai dedasi ir pačioje Kelmėje, tarp savivaldybės pastato ir gaisrinės esančiame parkelyje.
„Tai jau nevaldomas reiškinys. Pasak ornitologų, turime kvailą situaciją. Turėtų būti leidžiama išardyti jų lizdus miestų ir gyvenviečių teritorijose. Geriausia tai daryti rugsėjį ar spalį, kai jau būna nukritę medžių lapai ir lizdai gerai matyti. Reikėtų šakas, ant kurių yra lizdai, išpjaustyti, kad nieko nebeliktų. Tikrai nenormali situacija, kai parkuose jų be galo daug prisiveisė“, – sakė Seimo narys.
Blogiausia, pasak R. Žemaitaičio, kad valstybė nekompensuoja kovarnių padarytos žalos, nes jie nėra gyvūnų, kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše, o ūkininkai paliekami likimo valiai. Yra tik vienas variantas – eiti į teismą. Tokia pat problema kyla dėl gervių, žąsų, gandrų.
Taip suderėta su ES
„Šaudyti kovarnius būtų nehumaniška, aš, Zonis ir Algimantas esame medžiotojai, todėl žinome šį dalyką, – tikino R. Žemaitaitis. – Tada sukiltų gamtos ir paukščių mylėtojai, Lietuvoje būtų didžiausias skandalas, žiniasklaida rašytų, kokie begėdžiai yra politikai, žudantys ir metantys iš lizdų vargšus paukščiukus.“
Seimo narys prisiminė, kad kovarnius buvo galima šaudyti iki tol, kol Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES). Tačiau stodama Lietuva įsipareigojo kai kurių paukščių rūšių (slankų, žąsų ir kt.) pagal Buveinių direktyvą nebešaudyti. „Vienas iš Buveinių direktyvos reikalavimų ir buvo tas, kad kovarniams bei kormoranams perint būtų suteikiama ramybė“, – teigė R. Žemaitaitis.
Jis dar kartą pakartojo, kad lengviausia šią problemą išspręsti jau šį rudenį pradedant ardyti kovarnių lizdus. Mat, išardžius visus lizdus, o tai daryti jokie įstatymai nedraudžia, kitais metais kovarniai nebando rizikuoti įsikurti toje pačioje vietoje. O jeigu ir pradėtų krauti lizdą, įstatymai nedraudžia, kol dar nepadėti kiaušiniai, jį išardyti.
