Naujausios
Išejusiųjų portretai
Ketvirtadienio vakarą parodos "Atminties vieškeliai" atidarymas ir to paties pavadinimo fotoalbumo pristatymas subūrė gausią ir įvairios patirties auditoriją.
Paroda sudomino kultūros žmones, autoriaus kolegas fotografus, kūrybos gerbėjus, tarp kurių – ir jaunimas, ir vyresnių kartų šiauliečiai.
Autorių sveikino Seimo narys Stasys Tumėnas. Parodą pristatė ir autoriui už ją dėkojo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis, kiti atidarymo dalyviai.
Autorius parodoje atveria savo prisiminimų, istorijų, jausmų knygą ir nukelia žiūrovą į praeitį.
Aleksandras Ostašenkovas rodo per 140 Šiaulių kultūros, politikos, meno, medicinos ir kitų sričių atstovų portretų. Iš fotografijų žvelgia ir iš Šiaulių kilę ar Šiauliuose sutikti žymūs žmonės.
Parodoje rodomi advokatės Gražbylės Venclauskaitės, aktoriaus Prano Piauloko, dailininko Gerardo Bagdonavičiaus, dirigento Sauliaus Sondeckio ir jo tėvo Jackaus Sondeckio, buvusio Šiaulių burmistro, poeto Bernardo Brazdžionio, filosofo Romualdo Ozolo ir kitų legendinių asmenybių portretai.
Fotografijose – ir buvę miesto įmonių, gamyklų vadovai, darbininkai, inžinieriai, ir partiniai veikėjai.
Ši paroda – liudijimas apie Šiauliuose gyvenusius, dirbusius, kūrusius žmones, kurie jau išėję Anapilin.
Lyg laiko kapsulė
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis pabrėžė, jog A. Ostašenkovas visada kėlė būties prasmės klausimus. Kelia ir dabar, "verčia susimąstyti apie vaizdo vietą laike ir atmintyje bei savo būties prasmę".
"Bet ši paroda yra kitokia, – akcentavo menotyrininkas. – Ankstesnėse parodose yra daug alegorijos, metaforinio gyvenimo prasmės ieškojimo, o čia po kelių metų pertraukos jis grąžina objektyvų pasaulį. Fotografijose parodo asmenybių buvimą savo namų, savo darbo, savo kūrybos vietoje – kartu su žmogumi fiksuojamas ir laikmetis – jį jaučiame fotografijose. Tai lyg laiko kapsulė."
A. Ostašenkovas ilgus metus dirbo fotografo žurnalisto darbą – nuo 1979 metų. Per atidarymą pats pasidalijo, jog trejus metus užtruko rengdamas naują parodą, atrinkdamas jai portretus iš 300 tūkstančių negatyvų archyvo.
Pabrėžė, jog dar žurnalistikoje dirbdamas pasirinko savą žmogaus stebėjimo ir pateikimo būdą – atvirą žvilgsnį į objektyvą.
"Dabar manau, jog tai buvo teisingas kelias, – sakė A. Ostašenkovas. – Man buvo svarbiausia ne išankstinis santykis, o kontaktas su žmogaus vidumi. Žvelgdami į objektyvą, jie peržengdavo profesijų ir pareigų ribas, todėl fotografijose – jie be jokių kaukių – tiesiog unikalios ir nepakartojamos asmenybės."
Parodos autorius fiksuodamas laikmetį surašė ir visus anuometinius savo herojų apdovanojimus, nuopelnus – nieko nenutylėjo. Jo žodžiais, dabar mėgstama biografijas "trinti", o "laikas ant jų visų uždėjo savo atspaudą – jie visi tapo istorijos dalimi.“
Fotografijos muziejuje parodą "Atminties vieškeliai" galima pamatyti iki kovo 1 dienos.