Naujausios
Daugiau nei 60 hektarų užimantis Žagarės parkas, dvarininko Georgijaus Naryškino iniciatyva 1898–1900 metais rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo Georgo Kuphaldto projektą, vėl tvarkomas.
Parkas patyrė ne vieną niokojimo etapą, pradedant Pirmuoju pasauliniu karu ir baigiant sovietiniu laikotarpiu. Augalų įvairovė per daugelį metų nuskurdo, želdynai buvo užleisti menkaverčiais klevų,uosių, drebulių, lazdynų savaiminukais, o nemažai vertingų veislių medžių, ypač spygliuočių, kurie sudarė karkasą suplanuotoms erdvėms, išnykę. Senosioms alėjoms taip pat reikia atnaujinimo.
Maždaug prieš pusantrų metų įvyko pirmasis tvarkybos etapas, kai specialistų įvertinti buvo išpjauti nevertingi, pavojingi medžiai, savaime priaugę krūmynai.
Rengiant parko želdinių atnaujinimo projektą buvo padaryta ankstesnių tyrimų analizė, nustatyti įvykę pokyčiai.
Šiuo metu jau pradėti antro etapo tvarkymo darbai: bus restauruojami ir tvarkomi esantys istoriniai takai, Malūno gatvės ir Liepų alėjos bei rūmų parteriai, tvenkiniai, lauko riedulių grindinys, gėlynai, upelio vagos šlaitai ir kt. Bus atkuriamas tinklas, sujungiant į vieną sistemą išlikusius XIX amžiaus pabaigos – XX amžiau pradžios restauruojamus ir naujai atkuriamus išnykusius takus.
Numatyta pasodinti 37 baltąsias egles, 1112 paprastųjų eglių, 200 europinių maumedžių, 52 japoniniai maumedžiai, 51 sidabrinis maumedis, 86 kedrinės pušys, daugiau kaip 100 įvairių liepų ir dar daug kitų medžių bei krūmų.
Projekto rengėjai teigia, kad žmonių įsitikinimas, jog medžius geriausia sodinti pavasarį ir rudenį, yra mitas. Žiema esą vienas tinkamiausių periodų sodinti didelius medžius. Tada siurbiamosios šaknelės būna sunykusios, todėl ir svarbus šaknynas gerokai mažesnis. Pavasarį medis vėl ataugina siurbiamąsias šakneles taip užimdamas naują vietą ir joje įsitvirtindamas. Taip žiemą sodinamas medis patiria mažiau streso.