Sumanymas – įamžinti išnykusius kaimus

Ne­leis pa­mirš­ti iš­ny­ku­sių kai­mų

Sa­vi­val­dy­bės Pa­vel­do­sau­gos ir tu­riz­mo po­sky­rio ve­dė­jo Vy­tau­to Si­me­lio tu­ri­mais duo­me­ni­mis, iki 1989 me­tų iš Lie­tu­vos že­mė­la­pio bu­vo iš­brauk­ta 5,6 tūks­tan­čio kai­mų pa­va­di­ni­mų – vie­toj bu­vu­sių 25 jų li­ko apie 19 tūks­tan­čių. Dar ke­lių tūks­tan­čių ne­li­ko jau Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je.

Ne­leis­ti vi­suo­me­nei pa­mirš­ti iš­ny­ku­sių kai­mų pa­va­di­ni­mų ėmė­si Rad­vi­liš­kio vie­šo­ji bib­lio­te­ka, šį už­mo­jį įtrau­ku­si į sa­vo įgy­ven­di­na­mą pro­jek­tą "Ne­pa­rei­sim kai­mų ta­ke­liu...".

Šio dar­bo jau im­ta­si tri­jo­se se­niū­ni­jo­se – Šiau­lė­nų, Rad­vi­liš­kio ir Ty­ru­lių. Ei­lė­je dar lau­kia Bai­so­ga­los se­niū­ni­ja, ku­rio­je, pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, skai­čiuo­ja­ma 18 iš­ny­ku­sių kai­mų.

Anot bib­lio­te­kos In­for­ma­ci­jos-kraš­to­ty­ros sky­riaus bib­lio­te­ki­nin­kės Ri­mos Gied­rie­nės, tiks­lių duo­me­nų, kiek ir ko­kių kai­mų ku­rio­je se­niū­ni­jo­je ne­be­li­ko, nė­ra.

"Tai dar tik ban­do­ma iš­siaiš­kin­ti, to­dėl ma­no­me, jog bib­lio­te­kos pra­dė­tas dar­bas bus pra­smin­gas", – sa­kė bib­lio­te­ki­nin­kė.

Tie­sa, ir be bib­lio­te­ki­nin­kų ar val­džios pa­stan­gų tai vie­nur, tai ki­tur at­si­ran­da kai­mo žmo­nių, bend­ruo­me­nių pa­sta­ty­ti pa­mink­li­niai ak­me­nys, len­te­lės ar kry­žiai, skir­ti iš­ny­ku­sių kai­mų at­mi­ni­mui, ta­čiau tai – tik vi­suo­me­nės pa­stan­go­mis da­ro­mi ge­ri dar­bai, sten­gian­tis iš­sau­go­ti kraš­to pa­vel­dą.

Kryp­tin­gai ir sis­te­min­gai šis dar­bas ra­jo­ne neat­lie­ka­mas.

Iš­ki­lo kai­mų at­mi­ni­mo ženk­lai

Per lapk­ri­tį Ty­ru­liuo­se, Dau­gė­lai­čiuo­se ir Šiau­lė­nuo­se at­si­ra­dę iš­ny­ku­sių kai­mų at­mi­ni­mo ženk­lai – vi­sur skir­tin­gi.

Šiau­lė­nuo­se nau­jai pa­sta­ty­ta ąžuo­li­nė skulp­tū­ra ati­deng­ta prie­šais Šiau­lė­nų kraš­to mu­zie­jų. Jo­je – 10 iš­ny­ku­sių kai­mų pa­va­di­ni­mų. Skulp­tū­ros au­to­rius – tau­to­dai­li­nin­kas Eu­ge­ni­jus Ar­bu­šaus­kas. Skulp­tū­ros vir­šu­je "švie­čian­čią" me­ta­li­nę sau­lu­tę su­kū­rė rad­vi­liš­kie­tis tau­to­dai­li­nin­kas, kal­vis Sta­nis­lo­vas Špu­kas.

Ty­ru­liuo­se me­di­nis at­mi­ni­mo ženk­las ati­deng­tas prie se­niū­ni­jos pa­sta­to. At­mi­ni­mo len­tos au­to­rius – AB "Di­dy­sis ty­ru­lis". Jo­je – še­šių iš­ny­ku­sių kai­mų pa­va­di­ni­mai.

Dau­gė­lai­čių kai­mo cent­re ant pa­mink­li­nio ak­mens už­ra­šo su­gu­lė ke­tu­rių kai­mų pa­va­di­ni­mai, nors su­kaup­ta kraš­to­ty­ri­nė me­džia­ga nu­ro­do, kad Dau­gė­lai­čių kraš­te iš­ny­ko de­šimt kai­mų. Atei­ty­je, gal­būt, bus įam­žin­ti ir ki­ti ne­pa­mi­nė­ti kai­mai.

Gy­ven­to­jų yra, kai­mo – ne­bėr

Kai "Šiau­lių kraš­te", pub­li­ka­ci­jo­je "Bib­lio­te­kos kny­go­je – Rad­vi­liš­kio kraš­to le­gen­dos" bu­vo pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos įgy­ven­di­na­mas pro­jek­tas, apė­męs ne tik jos iš­leis­tą kny­gą, bet ir su­ma­ny­mą įam­žin­ti iš­ny­ku­sius kai­mus, re­dak­ci­ja su­lau­kė Šniū­rai­čių kai­mo gy­ven­to­jos Ma­ry­tės Mi­ka­liū­nie­nės skam­bu­čio.

Apie pla­nuo­ja­mą iš­ny­ku­sių kai­mų pa­ger­bi­mo pro­jek­tą pa­skai­čiu­si kai­mo sen­bu­vė pa­pa­sa­ko­jo at­virkš­ti­nę is­to­ri­ją, anot jos, te­be­jau­di­nan­čią dau­ge­lį šniū­rai­tiš­kių.

83 me­tų mo­te­ris ap­gai­les­ta­vo, kad se­niū­ni­jo­je ne­be­li­ko di­džią­ją da­bar­ti­nio Šniū­rai­čių kai­mo da­lį užė­mu­sio Ku­rų kai­mo ("Toks gra­žus kai­mas bu­vo, o li­ko tik Ku­rų baž­ny­čia ir Ku­rų gat­vė").

"Bu­vu­sio Ku­rų kai­mo te­ri­to­ri­jo­je sto­vi kur kas dau­giau na­mų, ne­gu Šniū­rai­čių kai­me. Man la­bai skau­du, kad Ku­rų kai­mo, kur gi­mė ma­no tė­vai, aš pa­ti ir ma­no vai­kai, jau ne­li­ko.

Prie bend­ruo­me­nės na­mų at­si­ra­do iš­ny­ku­sių kai­mų kel­ro­dė, ku­rio­je – ir Ku­rų kai­mo pa­va­di­ni­mas. Bet ar­gi jis iš­ny­ko? Kaž­ko­dėl ne­be­li­ko tik jo pa­va­di­ni­mo.

Ki­tur lie­ka kai­mo pa­va­di­ni­mas, nors ja­me gy­ve­na gal tik vie­nas-du gy­ven­to­jai, o pas mus – gy­ven­to­jų daug, o pa­va­di­ni­mo ne­bė­ra", – lie­jo skau­du­lius šniū­rai­tiš­kė.

Rad­vi­liš­kio se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ja Vir­gi­ni­ja Ba­lins­kie­nė re­dak­ci­jai sa­kė ne­pri­si­me­nan­ti, ko­dėl bu­vo pa­nai­kin­tas Ku­rų kai­mas, nors sa­vi­val­do­je dir­ba jau daug me­tų.

Pa­sak jos, at­gai­vin­ti šį kai­mą šniū­rai­tiš­kiai tu­rė­jo pro­gos prieš ke­le­rius me­tus, kai ra­jo­ne bu­vo tiks­li­na­mos kai­mų vie­to­vių gy­ve­na­mo­sios ri­bos, ta­čiau nei bend­ruo­me­nė, nei ki­ti gy­ven­to­jai to­kio no­ro ne­pa­reiš­kė, to­dėl ten ne­bu­vo net vyk­dy­ta gy­ven­to­jų ap­klau­sa. Ta­da esą tik vie­na gat­vė bu­vo pa­va­din­ta Ku­rų gat­ve.

"Nors, pa­vyz­džiui, bu­vo at­gai­vin­tas Rad­vi­lų kai­mo pa­va­di­ni­mas, nors ten žmo­nių ne­gy­ve­no. To­kį no­rą bu­vo pa­reiš­kę bu­vę šio kai­mo gy­ven­to­jai", – sa­kė V. Ba­lins­kie­nė.

Sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas Ar­tū­ras Va­luc­kas re­dak­ci­jai sa­kė, jog teo­ri­nė ga­li­my­bė at­kur­ti Ku­rų kai­mą yra, ta­čiau ini­cia­ty­vą pir­miau­sia tu­ri pa­ro­dy­ti pa­tys gy­ven­to­jai – tu­ri bū­ti pi­lie­ti­nė ini­cia­ty­va.

O jau ta­da bū­tų žiū­ri­mos vi­sos to­kio pro­ce­so ga­li­my­bės pa­gal tei­siš­kai nu­ma­ty­tą ei­gą.

Anot ar­chi­tek­to, at­ku­riant kai­mo ri­bas, ga­li bū­ti ir įvai­rių trik­džių, pa­vyz­džiui, že­mėt­var­ki­nių.