Naujausios
Už dvarą valstybė kompensavo jėzuitams turtu Vilniuje
Romantinio stiliaus Pagryžuvio dvaro rūmai, pastatyti 1858 metais, priklausė didikams Šemetoms, vėliau Pšeciševskių šeimai, devynioliktojo amžiaus pabaigoje — Romeriams. Po pirmojo pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas ir perduotas jėzuitams. Tarpukario Lietuvos laikais čia veikė jėzuitų vienuolynas.
Atkūrus nepriklausomybę, jėzuitai norėjo susigrąžinti dvaro pastatą, nes tai jų bendruomenės turtas. Apskrities ir Kelmės rajono vadovai nesutiko grąžinti suremontuoto, labai pakeisto pastato, į kurį investuota milijonai litų valstybės lėšų. Teko bylinėtis teismuose. Galiausiai rasta išeitis.
Jėzuitų bendruomenei grąžinti pastatai Vilniuje. Tačiau ten padidintas sklypas ir yra daugiau pastatų negu prieš nacionalizavimą turėjo jėzuitų bendruomenė. Vilniuje daugiau turto jiems atiduota, už tai, kad valstybei liktų Pagryžuvio dvaro pastatas.
Pagryžuvyje veikė gydymo ir globos įstaigos
Sovietmečiu, nuo 1951 metų, Pagryžuvio dvare įsikūrė plaučių tuberkuliozės sanatorija.
Vėliau pastatas rekonstruotas. Įdėta nemažai valstybės lėšų, kad būtų pritaikytas neįgaliesiems. 2006 metais jis perduotas Aukštelkės pensionatui. Pagryžuvyje įkurtas pensionato filialas. Dvare apsigyveno 48 įvairaus amžiaus psichinę negalią turintys žmonės.
Nemažas būrys pagryžuviškių turėjo darbo.
Tačiau pasikeitus socialinės globos politikai, socialinės globos namus nuspręsta decentralizuoti. 2018 – aisiais, vos dvylika metų veikęs Aukštelkės pensionato Pagryžuvio filialas uždarytas.
Valstybė skyrė lėšų nupirkti kelis gyvenamuosius namus Kelmėje ir įrengti būstą nedidelėms grupėms globotinių. Į tuos namus ir perkelta dalis Pagryžuvyje gyvenusių negalios žmonių. Juos prižiūri Pagryžuvyje dirbę specialistai. Tačiau darbo vietas išlaikyti pavyko ne visiems.
Pagryžuvio dvaras, aiškinant, kad tokias dideles patalpas brangu išlaikyti, be to pagal naująją socialinės globos tvarką vienoje vietoje negali gyventi keturios dešimtys žmonių, privalo gyventi mažesnėmis grupėmis, 2019 metais perduotas Turto bankui.
Parduotas pirmajame aukcione
Išvaizdus, Pagryžuvį puošiantis dvaro pastatas, į kurį investuota didelės sumos valstybės lėšų, nuolatos gyvenamas ir prižiūrimas buvo neblogai išsilaikęs. Ypač gražus raiškiai romantinį stilių atspindintis centrinių rūmų fasadas su bokšteliais. Pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Jis laikomas vienu gražiausių romantizmo architektūros pavyzdžių Lietuvoje.
Dvaro sodybą sudaro ir daugiau pastatų. Graži ir dvaro sodybos aplinka. Šalia teka Gryžuvos upelis ir Blikės upokšnis, yra piliakalnis. Neblogai buvo tvarkomas ir dvaro parkas.
Pastatų kompleksui priskirtas 6,6410 hektaro žemės sklypas, kurį dvaro sodybą nusipirkęs asmuo gali išsinuomoti iš valstybės.
Pernai rugpjūčio mėnesį Turto banko surengtame elektroniniame aukcione Pagryžuvio dvaras parduotas. Pradinė jo kaina buvo 173 tūkstančiai eurų. Pirkėjas pasiūlė 178 tūkstančius ir nusipirko šį objektą.
Tame pačiame aukcione buvo parduotas ir Šakių rajone, ant Nemuno šlaito įsikūręs medinis, baroko stiliaus Ilguvos dvaras.
Tuometinis Turto banko direktorius Mindaugas Sinkevičius džiaugėsi, jog kultūros vertybės dabar turės šeimininkus, kurie jomis rūpinsis.
Išvalė parką
Pagryžuvio gyventojų teigimu, dvaro ansamblį nupirko turtingas kaunietis. Esą jis, ar jo aplinkos žmonės klausinėję, kokios galimybės būtų Pagryžuvyje įkurti geriatrijos centrą, ar būtų įmanoma čia rasti socialinių darbuotojų.
Be to, dvarui atsidūrus naujojo šeimininko rankose, buvo tvarkoma aplinka, išvalytas parkas.
Tačiau pagryžuviškiai nustebo portale „aruodas.lt“ pamatę skelbimą, jog dvaro sodyba vėl parduodama. Jos kaina nurodyta 400 tūkstančių eurų. Gal todėl, kad privatus asmuo savo turtą labiau vertina ir brangina labiau negu valstybė?
Skelbime nurodyta, jog pastato plotas 1500 kvadratinių metrų, yra 20 kambarių. Sklypo dydis – 664,1 aro. „Tai puikus pasirinkimas svajojantiems apie poilsio, edukacijos, maitinimo ar apgyvendinimo verslą“, – rašoma skelbime. Be to, primenama ir garsi dvaro istorija.
Skelbimas įdėtas šių metų vasario pirmąją. Vasario 24-ąją redaguotas. Vasario 17-ąją įdėtas dar ir rusų kalba.
Gal būt jau ir nupirktas, nes vasario 25-ąją virš skelbimo kažkodėl parašyta, jog jis nebegalioja. Tačiau prie skelbimo rusų kalba tokios pastabos nėra.