Naujausios
Mokinių pakanka tik dviejose gimnazijose
Vyriausybė patvirtino mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Taisyklės numato, jog nuo šių metų rugsėjo pirmosios trečioji gimnazijos klasė gali būti formuojama, kai joje ne mažiau kaip 21 gimnazistas.
Tačiau šį reikalavimą gali įvykdyti tik dvi Kelmės rajono gimnazijos: Kelmės Jono Graičiūno ir Tytuvėnų. Jose gimnazistų pakaks. Tuo tarpu Kražių Žygimanto Liauksmino, Pakražančio, Užvenčio Šatrijos Raganos, Šaukėnų Vlado Pūtvio – Putvinskio gimnazijose tiek vienuoliktokų arba trečiosios gimnazijos klasės mokinių nesusidarys. Vadinasi, jose III g klasės nebus leista formuoti. Nebus skiriama mokinio krepšelio lėšų. Būtų įmanoma formuoti tik tokiu atveju, jei šias klases išlaikytų rajono Savivaldybė. Deja, ir rajono biudžetas neturi pertekliaus.
Galvos skausmas gimnazijų bendruomenėms ir rajono valdžiai
Naujosios taisyklės sukėlė nemažai galvos skausmo ne tik mokiniams, jų tėvams bei mokytojams, bet ir Savivaldybės vadovams bei tarybos nariams.
Trečiųjų gimnazijos klasių atsisakymas mažesnėse rajono gimnazijose būtų lengviausias kelias. Bet ar toks sprendimas būtų racionaliausias ir geriausias? Ar palankiausias mokiniams ir jų tėvams? Ar taupiausias?
Tarkim gimnazistai priklausomai nuo gyvenamosios vietos pasirinktų arčiausiai esančias gimnazijas, kuriose trečioji klasė formuojama, ir šias gimnazijas baigtų. Bet ne visi atkeliautų į Kelmės rajono J. Graičiūno ar Tytuvėnų gimnazijas, į kurias iš kai kurių rajono kampelių būtų labai toli.
Atstumas, pavyzdžiui, į Kelmės J. Graičiūno gimnaziją iš kai kurių kaimų siektų net 40 kilometrų. Kentėtų mokinių sveikata. Kelionėse į gimnaziją ir iš jos gimnazistai sugaištų daug laiko. Daugiau lėšų pereikalautų jų vežiojimas į pamokas.
Todėl tikėtina, jog kražiškiai rinktųsi Skaudvilės arba Nemakščių, užventiškiai – Luokės, šaukėniškiai – Kuršėnų gimnazijas. Nes kai kurie mokiniai ir į Kražių, Šaukėnų, Užvenčio ar Pakražančio miestelius važinėja iš Karklėnų, Vašilėnų, Vidsodžio, Žalpių, Vaiguvos ir kitų tolimesnių ar artimesnių kaimų.
Kadangi gimnazistai rinktųsi kitų rajonų ugdymo įstaigas, rajone dar labiau sumažėtų mokinių, mokytojams mažėtų darbo krūvis.
Be to, prie savo gimnazijos ir savo mokytojų pripratusiems mokiniams būtų nelengva adaptuotis ir pasiruošti abitūros egzaminams.
Išeitis: vienuoliktokai mokysis didžiųjų gimnazijų skyriuose
Ilgus metus rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriui vadovavusi, šiuo metu rajono Tarybos Švietimo, kultūros ir teisėtvarkos komitete dirbanti Tarybos narė Irena Janušienė pasiūlė išeitį.
„Konsultavomės su Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais, kitų rajonų švietimo vadybininkais, – apie geriausio sprendimo paieškas pasakoja Tarybos narė I. Janušienė. – Analizavome dokumentus. Diskutavome. Radome sprendimą – mažosiose gimnazijose galima steigti pavyzdžiui, J. Graičiūno gimnazijos vidurinio ugdymo skyrius. O skyriuose suformuoti trečiąją gimnazijos klasę pakanka 12 mokinių.“
Nors logikos, pasak I. Janušienės, šiuose teisės aktuose – maža. Tačiau ši nelogika padėtų dar bent kuriam laikui išsaugoti mažąsias gimnazijas. Abiturientai baigtų savas mokyklas, juos mokytų tie patys mokytojai, tik, išlaikę egzaminus, gautų Kelmės J. Graičiūno gimnazijos atestatus.
Rajono Tarybai bus parengtas sprendimo projektas, kuriame siūloma Kražių Žygimanto Liauksmino ir Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijose steigti Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos vidurinio ugdymo skyrius. Pasiūlymas bus svarstomas kovo mėnesio rajono Tarybos posėdyje.
„Abiejų gimnazijų vadovai pasirašytų jungtinę veiklos sutartį dėl ugdymo proceso organizavimo. Manome, kad ir mokinių tėvelius tenkintų šitas, mūsų supratimu, geriausias variantas, – mintimis apie jungimo procedūras dalijasi I. Janušienė. – Jeigu mokinių skaičius ir toliau mažės, ateityje šios gimnazijos natūraliai taps pagrindinėmis mokyklomis.“
Pakražančio gimnazijoje dėl per mažo dešimtokų skaičiaus nebus steigiamas J. Graičiūno gimnazijos skyrius.
Optimistiškiau nuteikia Šaukėnų V. Pūtvio – Putvinskio gimnazijos ateitis. Šiemet dėl per mažo mokinių skaičiaus vienuoliktoji klasė veikiausiai nebus formuojama. Tad III klasės gimnazistai mokytųsi šioje gimnazijoje įkurtame Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos vidurinio ugdymo skyriuje. Tačiau ateityje Šaukėnuose mokinių vidurinio ugdymo klasėse bus pakankamai, tad pati gimnazija galėtų formuoti vienuoliktokų klasę.
Nerealus reikalavimas
Jeigu po Seimo rinkimų nauja Vyriausybė nepakeis formaliojo ugdymo ir mokyklų tinklo kūrimo plano, Kelmės rajone gali likti tik trys gimnazijos. Mažųjų gimnazijų vyresnės klasės, kuriose bent 12 mokinių, kurį laiką būtų didžiųjų gimnazijų vidurinio ugdymo skyriais, o vėliau mažų miestelių gimnazijos natūraliai taptų pagrindinėmis mokyklomis.
Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė tvirtina, jog klasėje turėti 21 mokinį kaimų gimnazijoms – nerealus reikalavimas. Šiais mokslo metais Kražių gimnazijoje jau nėra dvyliktos klasės, nes pernai dėl mažo mokinių skaičiaus nesuformuota vienuoliktoji. Dalis mokinių siekia atestato J. Graičiūno gimnazijoje, didesnė dalis nuėjo į profesines mokyklas.
Mažų miestelių gimnazijų vadovai įsitikinę, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistai patys suvokė kaimo gimnazijoms iškėlę per didelius reikalavimus. Todėl dabar mėto pėdas, mažose gimnazijose leisdami steigti didžiųjų gimnazijų vidurinio ugdymo skyrius. Kiek tai turės įtakos gimnazistų pasiekimams – neaišku. O problemų ir susivėlimo padaugės.
„Šiuo metu Kražiuose steigti J. Graičiūno gimnazijos skyrių – vienintelis kaimų gimnazijoms bent šiek tiek priimtinas pasirinkimas, – sako R. Andrulienė. – Ne tik dėl mokinių patogumo. Yra ir kitas labai svarbus faktorius. Negalime švaistytis mokytojais, kurių ištekliai – labai riboti. Pavyzdžiui, mūsų gimnazijoje apie 60 procentų mokytojų – per 50 metų amžiaus. Kai kuriose rajono gimnazijose tokio amžiaus mokytojų dar didesnis procentas. Po keleto metų, kai didelė dalis pedagogų sulauks pensinio amžiaus, jų labai trūks.“
Jei nebus pakeistas planas, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazija jau 2025 metų rudenį taptų pagrindine mokykla. Mat tikėtis, jog gimnazijos klasėse bus pakankamai mokinių – nerealu. Būtent nuo 2025 metų įvedamas dar vienas slenkstis – dešimtokų pasiekimų patikrinimas. Apie penktadalis mokinių paprastai neperžengia to slenksčio, todėl galimų gimnazistų skaičius dar labiau mažėja.
