Naujausios
Brango, pigo, bet brango
„Keista, kad šalyje yra įstaigų, kurios staiga ėmė ir sutaupė 80 procentų elektros energijos, – viešojoje erdvėje pasigirdusia informacija stebisi Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas. – Vadinasi, iki šiol elektra buvo naudojama kai reikia ir kai nereikia. Mūsų Savivaldybė neturi kokių nors stebuklingų elektros taupymo receptų. Bet darbuotojai ir iki šiol nepiktnaudžiaudavo. Argi sunku išeinant iš kabineto paspausti mygtuką, kad lemputė nedegtų?“
Dirbti nuotoliu nei Savivaldybė, nei seniūnijos žmonių nevers. Tik mokytojams per moksleivių atostogas rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu. Taip tikimasi sutaupyti šilumos, nustatant mažiau laipsnių ir elektros.
Kol kas Savivaldybė už gatvių ir pastatų apšvietimą moka senomis kainomis. Todėl didesnio krūvio biudžetas dar nepajuto. Tačiau kai kurios įstaigos jau turi skelbti naujus viešuosius pirkimus. Tiekėjai pasiūlo pirkti elektrą po 60–54 centus už kilovatvalandę. Išeitų, jog kalbos apie elektros pigimą – ne visai teisingos.
Pavyzdžiui Savivaldybės įmonė „Kelmės vanduo“ iki elektros rinkos liberalizavimo už energiją mokėdavo apie 18 tūkstančių eurų per mėnesį. Už rugpjūtį jau nepriklausomas tiekėjas atsiuntė 104 tūkstančių eurų sąskaitą. Rugsėjį – beveik perpus mažiau – 54 tūkstančių eurų. Atseit elektra pigo. Bet vis tiek įmonė sumokėjo pustrečio karto daugiau, negu mokėdavo iki pabrangimo.
Gelbėsis savomis elektrinėmis
S. Jokubauskas tvirtina, jog įstaigos gelbėsis ant stogų įsirengdamos fotovoltines elektrines. Išlaidas elektros energijai amortizuoja ant Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos, Kelmės kultūros centro stogų jau įrengtos saulės elektrinės. Tikimasi, jog pasiteisins ir šalia Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro, Liolių socialinės globos namuose įrengtos elektrinės.
Saulės baterijas planuojama pastatyti ir ant Savivaldybės garažų stogo bei ant ligoninės pastatų.
Paraišką fotovoltinei elektrinei yra pateikusi ir Šaukėnų seniūnija. „Pastatas – labai didelis. Jame įsikūrusi seniūnijos administracija, Kultūros ir amatų centras, Kraštotyros muziejus. Tikiuosi, kad ant viso stogo įrengtų baterijų pagamintos elektros užteks apšviesti visas įstaigas. O ateityje galėsime elektra šildyti ir pastatą. Gal pavyks iš tos pačios elektrinės apšviesti ir gatves“, – viliasi Šaukėnų seniūnas Algimantas Šukys.
Gatvės bus apšviestos trumpiau
Daugelis seniūnijų siekia sutaupyti energijos trumpindami gatvių apšvietimo laiką. Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis informavo, jog viena valanda vėliau gatvių šviestuvai įjungiami rytą – anksčiau šviesdavo nuo penkių, dabar nuo šeštos valandos. Vakare mieste šviesu būdavo iki pirmos, dabar – iki 24 valandos. Pusantros valandos vakarais sutrumpintas ir „Draugystės“ parko apšvietimo laikas – iki 21 valandos. „Šiokiadienių vakarais būtų galima ir dar labiau sutrumpinti miesto apšvietimo laiką, – dalijasi mintimis seniūnas,– jeigu savo darbo laiką trumpintų prekybos centrai.“
Kaimų gyvenvietėse gatvių apšvietimo trukmė taip pat derinama prie parduotuvių darbo laiko, bendruomenių ar daugiafunkcių centrų veiklos. Užvenčio seniūnas Linas Mačernius sako, jog nustatant, kokiu laiku įjungti, kokiu išjungti apšvietimą, tariamasi su bendruomenėmis. Jo nuomone, protingiau pataupyti energiją dabar ir ilgiau apšviesti gyvenvietes gruodžio mėnesį, kai dėl viena valanda atsukto laiko ypač anksti tems, bus depresiškos nuotaikos, be to, artės Kalėdos.
Šaukėnų seniūnas A. Šukys taip pat tvirtino, jog tariasi su gyventojais. Dabar kaimuose apšvietimas įjungiamas septintą ryto, kad vaikams būtų drąsiau eiti iki mokyklinių autobusų sustojimo vietos. Vakare kaimuose šviesos dega tik iki 20-os, Šaukėnų miestelyje – iki 21 valandos.
Tytuvėnuose atsisakyta centrinės miesto aikštės ir poros šalutinių gatvelių, kuriose vos po vieną gyventoją, apšvietimo. Kukečių seniūnijoje nuspręsta neapšviesti Paverpenio ir Noreišių kaimų bei dalies Kukečių gatvės.
Kitose seniūnijose taip pat trumpinamas gatvių apšvietimo laikas, o kai kuriuose kaimuose šviesa iš viso nejungiama.
Seniūnai džiaugiasi, jog gyventojai – labai geranoriški ir supratingi, nepyksta, kad jų gyvenvietėse bus mažiau šviesos. Beje, vasarą kai kurių kaimų gyvenvietės iš viso neapšviečiamos.
Pigiausia šildytis pačių pasiruoštomis malkomis
Kukečių seniūnė Kristina Turevičienė pasakoja, jog seniūnija, ruošdamasi naujajam šildymo sezonui, jau patyrė didesnių išlaidų. Seniūnijai šildyti reikia septynių tonų anglių. Dar tiek pat reikia Lupikų bendruomenės namams šildyti. Pernai už toną anglių mokėjo po 171 eurą, šiemet – po 460. Tona šio kuro pabrango pustrečio karto.
Todėl šiemet pirkta tik po penkias tonas anglių. Jų trūkumą seniūnija kompensuos malkomis, kurių pasistengė paruošti daugiau. „Malkų prisipjauname iš pakelių, panaudojame seniūnijos teritorijoje išvirtusius sausuolius. Juos supjausto ir suskaldo viešiesiems darbams patelkti arba už pašalpas atidirbantys seniūnijos gyventojai“, – sako seniūnė.
Panašiai, nupjaunant avarinius medžius, tariantis su miškininkais, malkų prisiruošia ir Tytuvėnų miesto seniūnija. Seniūnas Romas Čerkauskas informavo, kad seniūnijos pastatas, kuriame įsikūrusios ne tik miesto, bet ir Tytuvėnų apylinkių seniūnija, šildomas vien malkomis.
Malkomis kol kas šildoma ir Šaukėnų bei kai kurios kitos kaimiškos seniūnijos.
Tuo tarpu Kelmės apylinkių seniūnas Algimantas Dambrauskas su nerimu laukia kitų metų, kai Savivaldybė sudarys naują sutartį su elektros tiekėju. Mat seniūnijos patalpos, įsikūrusios Visuomenės sveikatos centro pastate, šildomos elektra. Taigi, sąskaitos gali būti įspūdingos. Mat ir iki šiol, kol nebuvo pabrangusi elektra, jos būdavo nemažos.
Kiek paprastesnė situacija Užvenčio seniūnijoje. Darželyje, kur seniūnija nuomojasi patalpas, įrengtas geoterminis šildymas. „Iki šiol šildydavomės labai pigiai, – tvirtina seniūnas Linas Mačernius. – Mokėdavome tik už elektrą – apie šimtą, kartais kiek daugiau eurų per mėnesį. Kiek pakils kaina, kai Savivaldybė sudarys naujas sutartis su tiekėjais, – neaišku. Tačiau viliamės, jog tai nebus nepakeliama finansinė našta.“
