Joniškyje įamžintas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas

Ilonos OSIPOVOS nuotr.
Prie Joniškio baltosios sinagogos fasado sienos prisegta Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimui, vykusiam 1769 metais, įamžinti skirta atminimo lenta.
Spalio 30 dieną prie Joniškio baltosios sinagogos fasado sienos prisegta Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimui, vykusiam 1769 metais, įamžinti skirta atminimo lenta. Iki šiol šis istorinis faktas, svarbus ir Joniškio savivaldai, niekaip nebuvo pažymėtas.

 

Svarbi vieta sukilimo kontekste

Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas svarbus Joniškio savivaldos istorijai: jam vadovavo tuometinės Joniškio savivaldos atstovai – vaitai (seniūnai) ir bajorai, taip pat tai yra viena pirmųjų Joniškio krašto ir regiono laisvės kovų, kuri iki šiol nebuvo niekaip pažymėta ar įpaminklinta.

Atminimo lentai prisegti Baltoji sinagoga pasirinkta todėl, kad 1616–1795 metais jos vietoje stovėjo Joniškio miesto rotušė – senosios, magdeburginės Joniškio savivaldos pastatas – viena esminių vietų šio sukilimo kontekste. Joniškio vaitas, sukilimo iniciatorius ir vadas Mykolas Pauga ir Jakiškių kaimo vaitas Martinjonas Radvilas 1770 metų sausio 12 dieną, stebint Joniškio magistratui ir prievarta iš aplinkinių kaimų suvarytiems valstiečiams, buvo viešai nukirsdinti, o vėliau ketvirčiuoti Joniškio turgaus aikštėje (dabar Miesto aikštė, kurioje pagal adresą yra ir sinagogos). Kiti maištininkai nuteisti kalėti iki gyvos galvos ar viešai plakti rykštėmis iki suluošinimo.

Kur palaidoti M. Paugos ir M. Radvilo palaikai, nėra žinoma. Įvykis įpaminklinamas minint jų žūties 250 metines.

Sukilo dėl reformų

Sukilimas kilo dėl pradėtų valstiečiams nepalankių reformų. 1765 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkomis ekonomijomis, valdant Abiejų Tautų Respublikos karaliui Stanislovui Augustui Poniatovskiui, pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas, ėmęsis kurti palivarkus. Jų žemes turėjo įdirbti valstiečiai, kurie buvo išvaromi iš savo žemių, įvestas priverstinis lažas, padidinti mokesčiai, duoklės natūra.

Valstiečiai turėjo nemokamai tiesti kelius, statyti pastatus ir manufaktūras, jose nemokamai dirbti. Iš šeimų buvo atiminėjami vaikai ir jaunuoliai dirbti manufaktūrose. Bet koks nepasitenkinimas ir pasipriešinimas buvo malšinamas smurtinėmis bausmėmis.

Iki tol Šiaulių ekonomijos valstiečiai tik juridiškai buvo baudžiauninkai, o faktiškai nėjo lažo apie 150 metų, atsipirkdami piniginėmis rentomis (činču), kurias galėjo sukaupti iš savarankiškai valdomų ir dirbamų žemių.

Šiaulių ekonomijos „karališkieji valstiečiai“ gyveno žymiai geriau, negu privačių Lietuvos dvarų baudžiauninkai ir laikė save laisvaisiais valstiečiais, neribojami sudarė santuokas su miestiečiais ir smulkiaisiais bajorais. Drastiškos A. Tyzenhauzo reformos iš pradžių sukėlė pavienius bruzdėjimus, vėliau virto organizuotu masiniu ginkluotu pasipriešinimu.

Išplito po visą guberniją

Sukilimas prasidėjo Žagarėje 1769 metų liepos 13-ąją. Jau kitą dieną jis persimetė į Joniškį, kuris buvo didžiausias Šiaulių ekonomijos miestas, tapęs sukilimo centru ir pagrindine vadaviete. Liepos 15–16 dienomis sukilo Gruzdžių gubernija. Vėliau sukilimas išplito ir į Šiaulių guberniją.

Sukilimo varomoji jėga buvo turtingieji valstiečiai, jam vadovavo keletas vaitų ir bajorų. Pagrindiniai jų – jau aukščiau minėti Joniškio vaitas Mykolas Pauga, kilęs iš turtingų valstiečių, Jakiškių vaitas Martinjonas Radvilas, taip pat Juodžių vaitas Vaitiekus Margelis, bajoras mokytojas Simonas Aleksandravičius ir kt. Sukilėliai turėjo savo priesaiką ir programą, pagal kurią iš esmės reikalauta tokių sąlygų, kokios buvo iki reformų. Aktyviausiai sukilime dalyvavo Joniškio gubernija – 44 kaimai.

1769 metų spalio 20 dieną valstiečių pasipriešinimas, panaudojus karines pajėgas, buvo numalšintas. Maištininkų teismas gruodžio 4 dieną įvyko Kaune.

Tik pirmasis etapas

Atminimo lenta buvo sukurta vykdant Joniškio kultūros centro istorinės atminties projektą „Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo įamžinimas“ (projekto iniciatorė ir vadovė Ilona Osipova), iš dalies remtą Lietuvos kultūros tarybos. Marmuro lentos dizaino autorius – kraštietis dizaineris Justas Petrulis (Vilnius), naudoti heraldikos simboliai – kraštiečio dailininko prof. Juozo Galkaus (Vilnius), skulptorius – Jonas Gencevičius, darbus atliko įmonė o„Veritas Ana“ (Vilnius). Apie istorinį kontekstą konsultavo Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ramunė Šmigelskytė–Stukienė ir istorikas dr. Ernestas Vasiliauskas. Projekto partneris Joniškio turizmo ir verslo informacijos centras Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo atminties vietą įtrauks į Lietuvos ir rajono turizmo išteklius.

Tai – tik pirmasis projekto etapas. Vėliau numatytas svarbiausių sukilimo vadų, kilusių iš Joniškio krašto, M. Paugos ir M. Radvilo, genealoginiai tyrimai ir jų pristatymas visuomenei bei įvedimas į istorinį naratyvą (atlieka VšĮ „Istorinių ir genealoginių tyrimų institutas, istorikė-genealogė Kornelija Gureckaitė) bei oficiali atminimo lentos atidengimo ceremonija. Visa tai vyks, kai baigsis ribojimai dėl Covid–19.