Naujausios
Knygos sudarytojai – Pakruojo krašto Žiemgalos muziejaus vadovė Daiva Skrupskelytė ir Žiemgalos krievinių kultūros fenomeno tyrinėtojas Dmitrijs Ščegolevs, vertėja Auksė Noreikaitė.
Knygoje aptariama, kas yra vodai, kaip jie pateko į Bauskės apylinkes, tapo krievingais. Nagrinėjamas krievingų kultūrinio, istorinio, antropologinio paveldo pažinimas XX amžiuje, krievingų situacija XXI amžiuje.
Pristatomi vodų tautiniai simboliai, herbas, vėliava, tautiniai rūbai, kulinarija.
Knyga išleista 80 egzempliorių tiražu. Pristatymas planuojamas pasibaigus karantinui.
2018 metais Estijoje, Naroje, vyko vodų sambūris, 2019 metais Latvijoje, Bauskėje, ir Lietuvoje, Žeimelyje, – vodų konferencija.
Apie Žiemgalos muziejuje vykusią konferenciją rašė „Šiaulių kraštas“ („Vodų tautos palikuonių ieškos Žeimelyje“, 2019-09-12).
Vodų (finų tautos, giminingos estams) gyvenamoji vieta buvo Ingrija (Rusijos Novgorodo žemė, XVII a. – Švedijos provincija), į pietvakarius nuo Sankt Peterburgo, į rytus nuo Narvos. Dabar vodai beveik išnykę.
Vodai, kaip ordino karo belaisviai, 1445 metais buvo atvaryti iš Ingrijos į Žiemgalą statyti Bauskės pilį. Manoma, kad apie 560 kilometrų įveikė apie 3 000 žmonių.
Pilis pradėta statyti 1443 metais, baigta 1451 metais. Belaisviai atvaryti pilies statymo laiku. Į Žiemgalą atvaryti karo belaisviai buvo vadinami „krieviniais“. Latvių kalba tai – ruseliai. Manoma, kad vodai buvo apgyvendinti teritorijoje nuo Bauskės į pietus.
Konferencijoje pranešimą „Vodai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje?“ skaitęs dr. Ernestas Vasiliauskas citavo 1416 metų ordino dokumentus, kad teritorija, siejama su vodų gyvenimu, „tuščia, neapgyvendinta pilies apygarda, vadinama Nuogailiais“. Kita neapgyvendinta pilies apygarda, vadinama Sesava, esanti Žiemgaloje.
Pasak D. Ščegolevo, iki 1850 metų Bauskės apylinkėse krieviniais save identifikavo apie 100 šeimų.
Vodų raštas pradėtas kurti tik XXI amžiuje, jo pradininkas buvo Mehmetas Muslinovas.
Vodų vėliavos simbolika buvo patvirtinta 2002 metais. Balta spalva vėliavoje simbolizuoja vodų žemes, mėlyni trikampiai – Čiudo ežerą ir Suomių įlanką, tarp kurių ir yra vodų žemės. Raudonas kryžius – siauralapio gauromečio žiedas, simbolizuoja protėvius, didvyriškai gynusius savo žemes.
