Naujausios
Ketinimai: mažiausius maitinti nemokamai
Rajono Trišalės tarybos posėdyje dalyvavęs Seimo nario Aurimo Gaidžiūno padėjėjas Kęstutis Dambrauskas pažėrė pluoštą naujovių.
Pasak K. Dambrausko, jeigu Seimas pritars, šias naujoves ketina įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Bene didžiausia naujove taptų nemokamas priešmokyklinių klasių vaikų ir pirmokų maitinimas.
Pagal ministerijos viziją, priešmokyklinukams 49-ių savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose nemokami pietūs būtų tiekiami jau nuo kitų metų sausio, o nuo rugsėjo mėnesio nemokamus pietus esą galėtų gauti visi Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai.
Pasak K. Dambrausko, tam prireiktų apie 7 milijonų eurų papildomų lėšų, o nemokamus pietus papildomai gautų apie 50 tūkstančių vaikų.
Dabar nemokamą maitinimą šalyje iš viso gauna apie 50 tūkstančių nepasiturinčių šeimų vaikų ir tam iš valstybės biudžeto skiriama apie 15 milijonų eurų.
Anot K. Dambrausko, 20 procentų nemokamo maitinimo kaštų tektų savivaldybėms, o likusią dalį finansuotų valstybė.
"Ar nebus supriešintos mokymo įstaigos ir mokiniai, jei vienose mokyklose visi priešmokyklinukai valgys nemokamai, o kitose – tik nepasiturinčių šeimų vaikai?", – galimą diskriminaciją įvardijo Trišalės tarybos nariai.
Tačiau šis klausimas ir liko retoriniu, kadangi pagarsinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojai kol kas tėra planuose ir įgyvendinimo stadijos dar nėra pasiekę.
Socialinės paramos skyriaus duomenimis, rajone vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą, skaičius kasmet mažėja. To priežastys įvairios: mažėja pačių mokinių, po truputį auga tėvų pajamos.
Pavyzdžiui, 2016 metais nemokamą maitinimą rajone gaudavo 1850 vaikų (bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi per 5 tūkstančius mokinių), šiemet – 1200 (mokosi per 4,3 tūkstančio).
Atitinkamai tam skiriama ir mažiau lėšų: 330 tūkstančių ir 201 tūkstantis eurų. Kita vertus, brangsta pats nemokamas maitinimas – nuo sausio mėnesio jis pabrango maždaug puse euro vienam mokiniui.
Eksperimentuoja dešimt mokyklų
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Genovaitės Juodeikienės teigimu, rajono Savivaldybė yra tarp tų savivaldybių, kurios pareiškė norą dalyvauti vadinamajame eksperimente ir rado mokyklų, kurios sutiko priešmokyklinukus pradėti maitinti dalinio švediško stalo principu.
Anot vedėjos, savivaldybės buvo informuotos, jog tik tai išbandžiusios, jos galės pretenduoti į nemokamą priešmokyklinukų maitinimą.
"Rajone dalis eksperimente dalyvaujančių priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų jau taiko dalinį švediško stalo maitinimo tipą, kitos įsijungs spalio-lapkričio mėnesiais", – sakė G. Juodeikienė.
Mokyklos esą pradėjo nuo galimybės mokiniams patiems pasirinkti norimą garnyrą.
"Kaip pasirinkti, kiek ir kokių įsidėti daržovių vaikams padeda ir valgyklų darbuotojos, ir pedagogai. Ir jau matome šio eksperimento naudą – nesuvalgytų ir išmetamų garnyrų beveik nebeliko.
Vienam labiau patinka agurkai ir pomidorai, kitam – burokėliai ar morkos. Pastebėjome, jog vaikai valgo tai, ką įpratę valgyti namuose, tačiau po truputį jie yra mokomi paragauti ir iki tol nevalgytų daržovių.
Vaikų pasirinkimui turi įtakos netgi daržovių supjaustymo būdas. Pavyzdžiui, pastebėta, jog morkas jie dažniau renkasi, jei šios yra supjaustytos šiaudeliais. Vaikų nelabai mėgiami daržovių mišiniai – jie renkasi jas atskirai, o ne sumaišytas", – pastebėjimais dalijosi G. Juodeikienė.
Pasak jos, kai kurioms mokykloms teko pakoreguoti ir pietų pertraukų trukmę – pavyzdžiui, Sidabravo gimnazijoje, pastebėjus, jog vaikai nespėja pavalgyti per 20 minučių, pietų pertrauka buvo pailginta iki pusvalandžio. O kitoms įstaigoms esą pakanka ir 15 minučių valgymui skirto laiko.
Įgyvendina ir kitas naujoves
Pasak G. Juodeikienės, švediško stalo principų įdiegimas kai kuriose mokyklose nėra vieninteliai nauji maitinimosi įpročiai.
"Jau nuo 2017 metų rajono mokyklų valgyklose patiekalai gaminami su mažesniu druskos, cukraus kiekiu, naudojama daugiau ankštinių kultūrų, mažiau gaminama miltinių patiekalų, daugiau – žuvies, liesios mėsos patiekalų.
Kokiam nors produktui alergiškiems vaikams patiekalai gaminami be jų", – sakė G. Juodeikienė.
Visos rajono švietimo įstaigos, kuriose įgyvendinamas ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas, dalyvauja vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų programose, kurių tikslas išmokyti mokinius daugiau vartoti sveikų produktų, vaisių, daržovių.
Dvi rajono mokyklos – V. Kudirkos progimnazija ir Alksniupių pagrindinė mokykla yra prisijungusios prie UAB "Eurofondas" elektroninių piniginių sistemos.
"Tai – geras dalykas, ypač naudingas tėvams, kurie gali elektroninėje erdvėje stebėti, kada jų vaikas valgo, ką valgo, kokius patiekalus, kiek tam išleidžia pinigų. Ši sistema leidžia net pasirinkti patiekalus iš vakaro, pasitarus kartu su vaikais. Bene vienintelė sąlyga – tėvai turi naudotis elektronine bankininkyste, kad galėtų prisijungti ir naudotis elektroninių piniginių sistema", – sakė G. Juodeikienė.
Pasak jos, apie prisijungimo prie šios sistemos galimybę svarsto dar penkios rajono mokyklos. Ji jau pradedama įgyvendinti ir Radviliškio Vaižganto progimnazijoje.
Vaikų sveikatos stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, 2018-2019 mokslo metais antsvorį turėjo beveik 16 procentų 6-18 metų mokinių.
Nutukimas nustatytas 6 procentams vaikų, apie 12 procentų nepilnamečių buvo per mažo svorio. Tai iš dalies lemia ir vaikų mitybos įpročiai.