Naujausios
Puiki vieta apsilankyti
Radviliškio rajono pakraštyje lūkuriuojanti Baisogala gali tapti patraukliu tašku ir jūsų savaitgaliui. Kelyje Šiauliai–Kaunas esantis miestelis visada garsėjo dvaru. 1830 metais dvarą įsigijo Napoleono armijos pulkininkas Juozapas Komaras. Šiandien dvare įsikūręs gyvulininkystės institutas, kasmet kiemelyje eiles deklamuoja Poezijos pavasario dalyviai.
Nuostabia aura nuolat spinduliuoja centrinėje aikštėje esanti Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Pirmoji bažnyčia Baisogaloje buvo pastatyta dar 1539 metais, tačiau ji sudegė. Tris kartus buvo atstatytos medinės bažnyčios, tačiau jas irgi pasiglemžė liepsnos. Nuo 1882 metų miestelyje stovinti mūrinė bažnyčia išliko iki šiol. Prie jos pastatymo daugiausiai prisidėjo tuometis dvaro savininkas Vladas Komaras.
Ramiam poilsiui prie vandens Baisogala siūlo Kiršino upės tvenkinį. Tiesa, gyventojai telkinį praminė jūra dėl aplinkui alsuojančių pušų, kurios mintimis nugabena į tolimąją Baltijos jūros pakrantę.
Šiais metais miestelyje dominuoja kultūra. Mažosios kultūros sostinės vėliavnešys – Baisogalos kultūros centras.
Netradicinė kapelija "Dainoriai" ir liaudies kaimo kapela "Žvangulis" kiekvienais metais "serviruoja" puikius pasirodymus toli už Baisogalos ribų, šokių vadovė Jūratė Kačiukevičienė vadovauja net 6 skirtingiems amžiaus grupių kolektyvams, o vieno iš jų, "Žolynėlio", laukia jubiliejus.
Kultūros centro koridoriuose nuolat aidi ausį pamaloninantys garsai. Ansamblis "Armonikieriai", moterų vokalinis ansamblis, choras "Naktikovai", pramoginės muzikos orkestras – visi jie džiugina baisogaliečius.
Šiais metais miestelio gyventojai turėjo progą pamatyti parodą "Ypatingas grožis", medžio drožėjų plenerą. Birželio mėnuo Baisogaloje buvo ypatingas – miestelis šventė 480-ąjį jubiliejų. Šia proga miestelis tradiciškai minėjo Antanines, pirmi garbingų piliečių įrašai pasirodė naujoje "Pasididžiavimo knygoje".
Kultūros centrą ir visą Baisogalos bendruomenę šis statusas įpareigoja pasitempti. Aišku, viskas atsiremia į biudžetą.
Iššūkių daug
"Šiaulių kraštas" peržengė Baisogalos kultūros namų direktorės Justės Juškaitės kabineto slenkstį: koks Mažosios kultūros sostinės gyvenimas?
– Baisogaloje kultūros lygis visada buvo labai aukštas. Gavę Mažosios kultūros sostinės statusą, mes gavome galimybę praplėsti ribas, – sako J. Juškatė.
– Ką jau pavyko nuveikti?
– Aišku, išliko visos respublikinės ir tradicinės miestelio šventės. Didesnį dėmesį skyrėme profesionaliajam menui. Suteikėme žmonėms galimybę jį pamatyti šiek tiek pigiau. Taip pat atvyko profesionalių teatrų trupės, chorai.
Buvo atvykęs Šiaulių dramos teatras ir rodė baisogalietės Monikos Klimaitės režisuotą spektaklį "Išrinktieji". Spektaklis buvo labai gerai pastatytas, gerai režisūriškai parengtas ir buvo šokiruojantis – daug nepatogių scenų, daug keiksmažodžių, smurto. Žmonėms buvo tikrai nepatogu spektaklį stebėti, nes Baisogalos bendruomenė yra labai išsilavinusi, tad drįsčiau teigti, jog spektaklis žmonėms nepatiko. Nematau tame nieko blogo, nes žmonės pamatė, kad menas yra labai platus ir gyvenant XXI amžiuje reikia tokio sukrėtimo.
– Kiek žmonių pritraukiate į renginius?
– Po truputį pavyksta tą skaičių didinti. Dauguma yra tie patys žmonės, kurie eina į visus renginius.
– Baisogaloje yra nemažai jaunimo, tačiau jis nėra aktyvus. Ką reikėtų padaryti, jog jis ateitų?
– Tiesą pasakius, nežinau. Dar neradome būdo, kaip pritraukti jaunus žmones, šiek tiek daugiau jų atvyksta į filmus. Yra įdomi tendencija – jeigu rodome tą patį filmą Baisogaloje ir jis rodomas Šiauliuose, kino teatre tuo pačiu metu, tai jaunimas vis tiek renkasi vykti į Šiaulius. Taip, pas mus gal nėra spragėsių, gal kėdės ne tokios patogios, bet jauni žmonės linkę išvažiuoti iš miestelio.
Taip, kultūros centro kolektyvai yra mėgėjų meno ir dauguma renginių yra orientuoti į vyresnio amžiaus grupes. Atvyksta folkloro kolektyvai, rengiamos romansų šventės, bet, kai vyksta į jaunimą orientuoti renginiai, mes vis tiek jų čia nesulaukiame. Jaunimas Baisogaloje yra aktyvus, bet ne lankydamas renginius.
– Jaunimas, ko gero, dalyvauja verčiamas mokytojų...
– Taip, bet su tuo nesutinku. Manau, kad mokytojai neturėtų versti eiti. Visi esame suaugę žmonės ir, kai liepiama daryti, tai, ko nenori, yra natūrali atmetimo reakcija. Tikrai jaunimui įmanoma rasti veiklų ir jomis pasimėgauti.
– Ar padidėjo svečių srautas?
– Pagyvėjimas tikrai jaučiasi. Sutinkame žmonių iš Grinkiškio, Gudžiūnų, Šeduvos, net iš Radviliškio. Negaliu teigti, kad anksčiau taip nebuvo, bet matome vis daugiau atvykstančių ne miestelio gyventojų.
– Kaip į projektą integruojamos kitos įstaigos?
– Mes turime Mažosios kultūros sostinės partnerius – visos švietimo įstaigos, ligoninė, kitos Baisogalos seniūnijoje esančios įstaigos.
– Skelbta, kad Kultūros ministerija mažosioms kultūros sostinėms skyrė 50 tūkstančių eurų?
– Ne, tai yra visiška netiesa. Mes gauname tik statusą. Projektą rengia bendruomenių asociacija. Mes teikiame paraišką ir tada komisija renka, kas yra nusipelnęs šio vardo. Sostinės vardas skiriamas ne tik už tai, ką miestelis padarys, bet jau yra padaręs. Ministerija neskiria tam nė cento. Mūsų pagrindinis finansavimas yra iš Radviliškio rajono savivaldybės. Mes esame biudžetinė įstaiga ir visi pinigai mums skiriami iš rajono.
Taip, buvo parašyta, kad skirta 50 tūkstančių eurų, tačiau tiek tikrai negavome. Tai yra projektinės lėšos. Rašėme projektus, gavome šiek tiek pinigėlių, bet tai yra konkursai – laimi arba ne.
– Jūsų nuomone, ar pasiteisina mažųjų kultūros sostinių idėja?
– Ji pasiteisina ir yra reikalinga. Kultūros centrą ir visą Baisogalos bendruomenę šis statusas įpareigoja pasitempti. Aišku, viskas atsiremia į biudžetą. Bendravau su kitų mažųjų sostinių koordinatoriais, tai jie negali padaryti daugiau, nes neturi tam lėšų. Dėl to esame labai dėkingi rajono administracijai, kad turime galimybes padaryti daugiau nei įprastai.
– Ko dar tikėtis Baisogaloje šiais metais?
– Labai džiaugiuosi, kad spalio mėnesį organizuosime netradicinių kapelijų sambūrį. Mes turime netradicinę kapeliją "Dainoriai", kuri yra labai profesionali, bursime kitas kapelijas. Švęsime jaunių liaudies šokio grupės "Žolynėlis" dešimtmetį, teatro trupės trisdešimtmetį, atvyks Artūro Noviko vadovaujama džiazo grupė "Jazzisland".
Planuojame audringai užbaigti metus. Dar negalime atskleisti, kas bus, bet planuojame kviesti viso rajono, galbūt visos apskrities žmones.
Kitais metais keliame tikslą nebūti prastesniais. Aišku, renginių gausa turėtų būti mažesnė. Miestelio žmonės juokauja, kad norėdamas nueiti visur, turi mesti visus darbus ir eiti tik į renginius. Norime kitais metais būti dar geresni.