Naujausios
Dr. E. Vasiliauskas apdovanotas už nuoširdų, nenuilstamą, atkaklų Šiaurės Lietuvos, žiemgalių kultūros paveldo puoselėjimą, atskleidimą ir viešinimą pažintinės sklaidos priemonėmis bei moksliniais tyrimais.
Joniškio krašto mokslininkas sako pastebėjęs, kad kitose šalyse jau senokai atsigręžiama į lokalius tyrimus. Pavyzdžiui, kaimyninė Lenkija – didžiulė šalis lyginant su Lietuva, o mokslininkai ima nedidelius objektus ir vertina kontekstą. Taip pat ir Vokietijoje. Pakankamai atlikta daugybė globalių tyrimų ir tai jau nebeaktualu.
Nuo pirmųjų savo mokslinių darbų dr. E. Vasiliauskas išskirtinį dėmesį teikia Žiemgalai. Studijuodamas Vilniaus Universitete baigiamąjį darbą rašė apie XII–XIII amžiaus Žiemgalą. Doktorantūros studijų tyrimo lauku tapo dar artimesnis laikotarpis – Žiemgala XIII–XVI amžiais.
Pastaruoju laikotarpiu ryškus jo domėjimosi objektas – vietos dvarai (XVI–XIX amžius), kuriuos tyrinėjant tenka tapti tarpdalykinių mokslų atstovu. Prireikia ir kraštovaizdžio išmanymo, ir architektūros, geografijos, netgi geologijos.
Laimėjęs Latvijos švietimo vystymo agentūros stipendiją penkių mėnesių trukmės stažuotei Latvijos universiteto Latvijos istorijos institute, dr. E. Vasiliauskas tyrė Kuršo provincijos muziejaus, veikusio 1818–1939 metais Jelgavoje, veiklą Lietuvoje, vokiškus dvarus Šiaurės Lietuvoje, plėtojo Žiemgalos tematiką, domėjosi latvių diaspora Daunoravoje.
Tuo laikotarpiu mokslininko subrandinta ir 2017 metais išleista solidi knyga „Joniškio krašto dvarai. Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai“. Leidybai finansavimo dalį pagal Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos projektą „Joniškio krašto dvarai“ skyrė Lietuvos kultūros taryba, parėmė vokiečių Jungtiniai Kuršo fondai iš Miuncheno, Joniškio rajono savivaldybė, prisidėjo privatūs rėmėjai.
Dr. E. Vasiliausko domėjimosi lauke taip pat atsidūrė Malgūžės, Medvilionių dvarai. Pastarąjį ankstesnė Joniškio rajono valdžia norėjo nugriauti. Muziejų asociacija kaip tik buvo paskelbusi dvarų metus ir ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba) Lietuvos nacionalinio komiteto vienas iš narių pasiūlė mokslininkui dalyvauti Plungėje surengtoje konferencijoje, parengti pranešimą, kad visuomenė žinotų, kas galėjo būti prarasta, nugriovus Medvilionių dvarą ir kuo jis reikšmingas. Tada atvyko LRT komanda, kuri parengė filmą laidai „Atspindžiai“ apie griūvančius dvarus – Medvilionyse ir Daunoravoje. Šie dvarai tebestovi, po visų visuomeninių iniciatyvų valdžios pasirūpinta juos konservuoti, kad daugiau negriūtų.
Praėjusiais metais dr. E. Vasiliauskas Joniškio senamiestyje Žagarės gatvėje Nr. 10–12 atliko archeologinius tyrimus, kurie atskleidė XVII–XIX amžių kasdieninio gyvenimo detalių. Buvo atkasti karčiamos, ūkinių trobesių pamatai, akmeninis grindinys, kuris, paklotas daugiau kaip prieš du šimtmečius, išsilaikė geriau nei kitas, grįstas prieš šimtą metų. Rasta nemažai gyvūnų kaulų, žiestos „kaimiškos“ ir „miestų“ keramikos, stiklo butelių šukių.
Iš įdomesnių eksponatų – rasta muškietos kulka, trijų graviruotų stiklinių dalys. Taip pat tyrinėjimų radiniai – raudono molio pypkė (XVIII amžiaus pabaiga – XIX amžiaus pradžia), kokių aptikta Pskove, Tuloje, Maskvoje, geležinė diržo sagtis, žaliai, baltai–geltonai glazūruotų plokštinių ir karnizinių koklių likučiai, nedaug fajanso bei akmens masės, geležies gaminių.
