Naujausios
KOMENTARAS
Socialinio muilo opera
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Valstybinio socialinio draudimo fondo padangėje nutiko neįtikėtinas dalykas. Vaikelio besilaukianti mama atnešė dokumentus, kad gautų pašalpą už dekretines atostogas ir išmokas vaikelio auginimui. Pirmoji ir paskutinioji mamytės darbovietė — bažnyčia. Bažnyčioje dirbo kelis mėnesius.
Tai išgirdusi kolegė prunkščia į saują. Jos teta dirba pročkele. Gauna šešiasdešimt arba aštuoniasdešimt litų per mėnesį. Kokia pašalpa beišeitų nuo tokios sumos?
Ak, tai tik vargšė sena pročkelė! Jaunos moterys šiandien bažnyčioje uždirba daugiau. Šiuolaikiškos intelektualios specialistės! Būsimoji mamytė sugebėjo išsimušti vos ne vyskupo algą — keturis tūkstančius litų per mėnesį. Nuo tokios sumos paskutiniais nėštumo mėnesiais buvo atskaičiuojami mokesčiai „Sodrai“. Dabar aštuoniasdešimt procentų šio atlyginimo mamytė iš “Sodros“ gaus dvejus metus, kol augins savo kūdikėlį.
Po kiek laiko į „Sodrą“ kreipėsi dar viena besilaukiančioji. Taip pat darbavosi bažnyčioje. Atlyginimas šiek tiek kuklesnis, bet pakankamai padorus — ne šimtai, o keli tūkstančiai litų. Mamos plušėjo skirtingose bažnyčiose. Viena Kelmės, kita Pakruojo rajone. Taigi, nepanašu, kad būtų susitarusios, kaip išnaudoti valstybę. Tačiau aritmetika įdomi — “Sodrai“ bažnyčia mokėjo tik tris mėnesius, o “Sodra“ — jaunai mamytei mokės dvejus metus.
Bažnyčiose, matyt, įsidarbina pačios ypatingiausios moterys. O ne tokios ypatingos, likus keliems mėnesiams iki gimdymo, paprastai ,įsidarbina pas ūkininkus arba giminaičių bendrovėse. Tais mėnesiais, iš kurių skaičiuojama motinystės pašalpa, rodomas šešių — aštuonoų tūkstančių litų atlyginimas. Visai neblogai Kelmės rajone, kur atlyginimo vidurkis vienas iš mažiausių apskrityje.
Galėtumėm, aišku, ir nepavydėti. Tegu augina moteriškės vaikelius, didina ir stiprina lietuvių tautą. Tegu gimdo ir ugdo kunigus, vyskupus, veterinarus, zootechnikus... Kai mamos bus sočios ir laimingos, ramiau miegos jų kūdikiai. O ką jaunoms mamoms daryti, kai darbo nėra. Tegu valstybė moka bent už motinystę.
Tačiau dėl tokios motinystei superpalankios sistemos kenčia tų kūdikių seneliai ir proseneliai.
Kelmiškė Irena sulaukė pensinio amžiaus. Po tris tūkstančius litų kas mėnesį uždirbusiai moteriai paskaičiuota 670 litų pensijos. Truputį daugiau negu penktadalis buvusio atlyginimo. Sakysite netiesa. Juk dabar daugelis paprastus darbus nuo vaikų auginimo atliekamu laiku dirbusių mūsų mamų ir močiučių jau gauna po aštuonis šimtus, o kita ir visą tūkstantį.
Bet, matote, močiutės nedalyvavo privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Visi jų mokami pinigėliai nuplaukdavo vienon vieton. O čia aprašytoji Irena ketverius metus žaidė su privačiu pensijų fondu ir vienas kitas procentas jos įmokų iš „Sodros“ buvo pervedamas bankui.
Banke per ketverius metus susikaupė apie pustrečio tūkstančio litų. Irena liūdnai juokauja, jog tie pinigai bus palaidojimui. O gyventi teks iš „Sodros“ paskirtos pensijos, kuri dėl to, kad Irena dalyvavo privačiame pensijų kaupimo fonde sumažėjo beveik trisdešimčia litų kas mėnesį. Mat koeficiantas skaičiuojant papildomą pensijos dalį tiems, kurie dalyvauja privačiuose fonduose, mažinamas perpus.
Irenai kasdieniai senatvės pinigėliai sumažėjo iš pirmo žvilgsnio nedaug. Tačiau per metus susidaro keli šimtai litų. O jeigu pensininkas gyvens kokius tris dešimtmečius, susidarys solidi suma. Juk „Sodra“ pensiją moka iki pat mirties ir mirus dar duoda priedo — porą pensijų. O iš privataus fondo gausi tik tai, ką susikaupei. O gal net mažiau. Juk dalį įneštų pinigų suryja administravimas.
Be to pensijos kyla priklausomai nuo gyvenimo lygio. Tikėtina, kad didės ir nuskaičiuojamoji suma. Tiems žmonėms, kurie pensinio amžiaus sulauks privačiuose fonduose kaupę dešimtmetį ar daugiau, papildomoji pensijos dalis gali sumažėti šimtu ar pusantro.
Tad kam buvo naudinga agituoti žmones dalį „Sodros“ įmokų pervesti į privačius pensijų fondus? Gal bankams ir draudimo bendrovėms, kurie šiandien tais pinigais naudojasi? Gal netgi pačiai “Sodrai“, kuri privačiame fonde pensiją kaupiančiam žmogui gali taikyti savotišką bausmę — papildomą pensijos dalį sumažinti perpus?
Šiandien jau aišku viena, kad naujoji sistema mažiausiai naudinga pačiam pensininkui. Tik kelio atgal, pasirodo, nėra. Net patys „Sodros“ darbuotojai, prieš keletą metų pasidavę agitacijai, šiandien graužiasi nagus. Pirma išplukdyta dalis įmokų į privačius fondus, paskui sugalvota nauja “Sodros“ pensijos skaičiavimo metodika.
Kur šiandien tie auksaburniai trubadūrai, kurie mulkino pasakodami apie privačiuose fonduose sukauptus turtus? Kodėl nepasakė, kiek dvigubą žaidimą su fondais žaidžiančiam žmogui sumažės „Sodros“ pensija?
citata: „Būsimoji mamytė bažnyčioje sugebėjo išsimušti panašią algą kaip paties vyskupo. Keturis tūkstančius litų per mėnesį.“