Naujausios
68 metų Rusijos vadovas, kuris valdžioje yra jau daugiau kaip 20 metų, pirmadienį pasirašė minėtus teisės aktus, skelbia vyriausybės teisinės informacijos portalas.
V.Putinas atitinkamus pakeitimus pasiūlė pernai, kai buvo rengiamos konstitucinės pataisos, kurios buvo patvirtintos liepos mėnesį vykusiame balsavime Dūmoje. Įstatymo leidėjai kovo mėnesį patvirtino naują įstatymo projektą.
Šie teisės aktai leis V. Putinui vėl dalyvauti prezidento rinkimuose pasibaigus dabartinei – antrai iš eilės – kadencijai 2024 metais.
Pirmą kartą Putinas prezidentu buvo išrinktas 2000 metais ketverių metų kadencijai, po kurios iš karto buvo išrinktas antrajai tokios pačios trukmės kadencijai.
V.Putino šalininkas Dmitrijus Medvedevas užėmė jo vietą 2008 metais. Kritikai šį žingsnį įvertino kaip mėginimą apeiti galiojusius apribojimus tam pačiam asmeniui prezidento postą užimti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Eidamas pareigas, D. Medvedevas pasirašė įstatymus, pratęsiančius prezidento kadenciją iki šešerių metų.
Tuomet V.Putinas grįžo į Kremlių 2012 metais, o dar kartą laimėjo rinkimus 2018-aisiais.
Kremliaus oponentai kritikuoja teisės aktus, leidžiančius jam kandidatuoti dar dviem kadencijoms, vadindami tai pretekstu leisti V. Putinui tapti „prezidentu iki gyvos galvos“. Tačiau pati valdžia tai aiškina gyventojų noru „matyti kuo daugiau stabilumo“.
Situacijos komentaras
Komentuoja filosofas Arvydas JUOZAITIS:
Tokioje sistemoje, kokia dabar yra Rusijoje, jokio „palikuonio“ sukurti negalima – paprastai tokie „palikuonys“ Rusijos valdžioje atsiranda kaip „katė iš maišo“. Užtektų prisiminti, kaip po Josifo Stalino atsirado Nikita Chruščiovas – jis juk anksčiau J. Stalinui tiesiog nekrito į akis, nes tuojau pat būtų sunaikintas. Būtų sunaikinti ir Georgijus Malenkovas, kuris iškart po J.Stalino mirties trumpam tapo Sovietų Sąjungos vadovu, ir Viačeslavas Molotovas, jeigu būtų reiškę kokias nors aspiracijas į valdžią... Na, o Lavrentijų Beriją sunaikino vėliau jau savi... Žinoma, visada atsiranda kažkas valdžioje, bet sistema nenumato palikuonio pagaminimo arba sukūrimo, jeigu taip būtų galima išsireikšti... Todėl diktatoriai, o ypač Rusijoje, paprastai laikosi iki galo, o paskui atsiranda visiškai turbulentinė situacija, savotiškas netikėtumas. Taigi ir Vladimiras Putinas laikysis valdžioje, kol bus gyvas – dėl to, manau, jau niekam nekyla abejonių.
Tačiau yra ir kita šio reiškinio medalio pusė. Rusiją sudaro pernelyg tarpusavyje nederančios dalys ir teritorijos, kurios menkai ką bendro turi su Maskva. Jeigu tik mėginama įvesti demokratiją, iškart kas nors ima skelbti nepriklausomybę – taip buvo ir Totorijoje, ir Čečėnijoje... Todėl Rusijos valdymo sistema yra suderinama tik per diktatūrą.
Daug šiais laikais kalbama ir apie vidines kovas dėl valdžios tarp oligarchų, esą V.Putinas dėl to jaučiasi nesaugus, todėl ir pratęsė savo kadenciją... Tačiau manau, jog tai daugeliu atvejų perdėtos kalbos apie tokias kovas. Greičiausiai V.Putinas dabar yra FSB, t.y. saugumo struktūrų įkaitas. Todėl dienotvarkę jam dabar diktuoja Lubianka – ar jis kartu su ja, ar ne. Nes dabartinė Rusijos vidaus politika išstumiama užsienio politikos, t.y. bet kuri vidinė valdžios kritika laikoma užsienio prasimanymu arba net intervencija. Dėl to vadinamieji užsienio agentai dabar gaminami tiesiog milžiniškais mastais – šis procesas vis labiau darosi panašus į „antitarybinių elementų“ gamybą sovietmečiu. Tai rodo, kad šalį faktiškai valdo KGB arba FSB palikuonys, nes metodai iš esmės tie patys. O V.Putinas, kaip žinoma, ir yra šios sistemos atstovas.
Jeigu valdžia viršuje skiltų, tai oligarchai, žinoma, pakeltų galvas. Bet prisiminkime pastaruosius, mėginusius tas galvas kelti: Vladimiras Gusinskis, Borisas Berezovskis ir Michailas Chodorkovskis nieko nepasiekė. Tuo metu politiniai veikėjai – koks nors Michailas Kasjanovas arba Garis Kasparovas – neturi jokios finansinės galios, jie išlaikomi visokių Vakarų fondų ir todėl jokių šansų Rusijoje prasimušti į valdžią neturi. Kitaip sakant, padėtis Rusijoje yra tokia, kad diktatūra tik stiprės, nes priešingu atveju kiltų grėsmė ne tik šalies viduje, bet ir visam išoriniam pasauliui – Rusija taptų nevaldoma, tarsi į turbulenciją pakliuvęs lėktuvas, kai nežinai, ar jis lūš pusiau, ar sprogs ore, o skeveldros gali toli nuskrieti...
Rusams reikalingas caras ir tai tęsiasi nuo Ivano Rūsčiojo laikų. Čia tarsi pagal Frydricho Nyčės amžino sugrįžimo teoriją, vėliau tą patį numatė Georgas Hėgelis ir net Karlas Marksas, aiškindami, kad istorija vystosi spirale. Tik aš įsivaizduoju, kad ta spiralė tiesiog guli ant žemės ir niekur nekyla – tiesiog apsisuka ratas tuo pačiu diametru... Rusijoje ši spiralė pradėjo suktis tada, kai opričnikai sunaikino demokratijos link mėginusias sukti Novgorodo ir Pskovo žemes, kurios buvo tiesiog paskandintos kraujyje, kartu su moterimis ir vaikais... Ivanas Rūstusis visus tiesiog banaliai išžudė, kad Rusijoje nebūtų nė menkiausio demokratijos pėdsako, vėliau J.Stalinas kartojo Ivano Rūsčiojo politiką ir netgi laikė jį savo mokytoju... Ir kai valstybės tūkstantmečio proga buvo pastatytas didžiulis paminklas su angelo sparnais, ten atsirado vietos keturiems mūsų kunigaikščiams, bet Ivano Rūsčiojo ten nėra – rusai išsigando net jo šešėlio, net savo valstybingumo pradžios...
Apibendrinant, galima sakyti, kad tiek Leninas, tiek Stalinas, tiek dabar V. Putinas yra Ivano Rūsčiojo idėjų tesėjai, tiek vykdę, tiek ir pateisinę daugybę nusikaltimų žmogiškumui, įskaitant Ribentropo-Molotovo paktą...
