Naujausios
Politikų vištakumas trukdo „šauti į viršų“
Vienas žymiausių Lietuvos fleitininkų Algirdas Vizgirda įsitikinęs: politinio vištakumo politikos negali būti, bet nauja politikų karta dar neateina, todėl Lietuva gyvena tarsi baloje.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Menas negali būti nemokamas
— Maestro, ar muzikantai jaučia šuoliuojančią infliaciją?
— Muzikantai, ypač tie, kurie atlieka klasikinę muziką, nuolat jaučia infliaciją. Klasikinis menas reikalauja profesionalaus atlikimo. Aš baigiau tris konservatorijas: Vilniaus, Maskvos ir Paryžiaus. Kai susiduri su finansais, gyventi tampa problematiška.
Popmuzikos žanras reklamuojasi, sakydamas, kad atliks kūrinius gyvai. Atrodo, kad tai — didžiulis įvykis. Mes visuomet grojame gyvai.
Dalyvaujame renginiuose, neatsižvelgdami į finansinę išraišką. Todėl smagu atvykti į Šiaulius. Mano vadovaujamas ansamblis „Musica humana“ būtent Šiauliuose pradėjo muzikinę karjerą. Tuomet kūrėsi šiauliečių “Polifonija“.
— Užsienyje muzikantui, norinčiam patekti į nacionalinius orkestrus, reikia praeiti didžiulius konkursus. Lietuvoje — taip pat. Bet atlyginimai skiriasi keliasdešimt kartų. Tai — valstybės problema?
— Taip, tai — valstybės problema. Tai yra politika, nusistovėjusi nuo sovietinių laikų. Prisiminkime paprastą Lenino teiginį: menas priklauso liaudžiai. Jei liaudžiai, tai turi būti nemokamas. Tokio mąstymo yra valdininkai. Tai — katastrofa.
Papasakosiu anekdotą: ateina žmogus Rusijoje į Kultūros ministeriją ir sako, kad turi idėją surengti fantastišką festivalį. Ministerijos atstovai atsako — darykit. Žmogus paprašo, kad festivalis būtų finansuojamas. Ir išgirsta atsakymą: kiekvienas kvailys už pinigus gali padaryti festivalį, padarykite be pinigų. Lietuvoje — absoliučiai tas pats.
Visiškai neseniai buvau Latvijoje. Aš esu profesorius, mano kolega ir draugas profesorius Latvijoje, gauna du kartus didesnį atlyginimą nei aš, dirbdamas tą patį darbą.
Latvijoje valstybės politika yra kitokia. Net toje pačioje Maskvoje V. Putino dekretu septyniems simfoniniams ir operos teatro orkestrams buvo ženkliai padidinti atlyginimai. Tuomet valstybės muzikinis veidas ir prestižas atrodo rimtas.
— Esate pedagogas. Kaip manote, ar Lietuvoje turi būti mokamas mokslas?
— Dirbu Muzikos akademijoje ir man aišku, kad neturi būti į krūvą suplakami du dalykai — nemokamas ir mokamas mokslas.
Negalima skirstyti — esi talentingas ir esi netalentingas. Kas gali nuspręsti, kad balas 8 tenkina institucijos administraciją. Balo parašymas — labai slidus reikalas. Vienam pedagogui gali patikti ar nepatikti studentas, tad ir nuo to balas priklauso.
Lietuvoje yra 18 aukštųjų mokyklų. Iš jų — 7 privačios. Tad palikime privačioms mokykloms mokamą mokslą, o valstybės institucijoms — nemokamą. Tegul jos tarpusavyje konkuruoja.
Gaila, bet mūsų žmonės yra pasyvūs. Gal ateinanti karta bus kitokia. Jie jau renkasi prie Seimo ir reikalauja, kad studijos būtų nemokamos. Svarbiausia, kad jie turi pasiūlymų ir pateikia programą, kaip tai įgyvendinti.
Turi keistis kartos
— Kodėl kartais atrodo, jog Lietuvos žmonės bijo permainų, yra apatiški?
— Kartais mes save plakame per stipriai. Vieną kartą Prancūzijoje diskutavau su milijoniere. Ji manęs paklausė, kiek reikės kartų, kad pasikeistų Lietuvoje sovietinis žmonių mąstymas. Pasakiau, kad dvi, trys. Ji atsakė: mažiausiai septynios. Pas mus dar ir viena karta nepasikeitė...
Prie valdžios vairo turi ateiti žmonės, kurie būtų suinteresuoti, kad valstybė tobulėtų.
— O ką galvojate apie politinius naujadarus, tokius, kaip Lietuvos prisikėlimo partija?
— Tai yra profesionalūs šoumenai, bet tegul jie dirba savo darbą. Sunku kalbėti apie partijas, kurios dygsta prieš Seimo rinkimus. Jos gali turėtų skambų pavadinimą, už kurio gali slypėti daug slaptų dalykų, kurie atėjus laikui, išlenda.
Nė viena partija nieko naujo negali pasiūlyti. Bet noras eiti į valdžią ir suinteresuotumas yra. Koks jis, sunku pasakyti. Politikoje dažnai yra nešvarūs žaidimėliai. Man labai gaila, juk buvome egzaltuotai patriotiški. Dabar, atrodo, gyvename baloje.
Jei bandai ką nors padaryti, žiūrima su nepasitikėjimu. Prasideda lietuviško įtarumo kompleksas: kažkas kažką nori padaryti, tai tik siekti sau naudos.
Aš esu pasišventęs savo darbui, bet matau, kas darosi su stojančiaisiais. Matau, kiek daug žmonių išstoja iš aukštųjų mokyklų, nes nemato perspektyvos. Sako, kodėl mokslus baigęs turiu eiti į simfoninį orkestrą ir gauti 1200 — 1500 litų, jei darbininkas, klojantis keramines plyteles, gauna 8000 litų.
Viskas valstybėje apsivertė aukštyn kojomis ir tai yra nenormali situacija.
— Skirstant biudžetą, paskutinėje eilutėje pinigai skirti kultūrai. Ar dėl to matote grėsmes?
— Visas pasaulis investuoja į kultūrą. Net neabejoju, kad norint, pinigų atsirastų. Po Antrojo pasaulinio karo karo Japonija buvo visapusiškai sugniuždyta. Ką jie padarė? Septynis procentus bendrojo nacionalinio produkto skyrė kultūrai. Po dešimties metų jie „šovė“ į viršų.
Atrasti vertybes
— Rašytojas Algimantas Mikuta gegužės mėnesio „Metų“ žurnale rašė apie jau nebeeinantį “Nemuno“ žurnalą. Prieš keliolika metų jam buvo pasakyta, kad “Nemuno“ tiražas labai kris, nes jis skirtas elitui. Tai kas, Jūsų nuomone, yra elitas?
— Lietuvoje lipdoma sąvoka „elitas“ — tik triukas ir daugiau nieko. Elitas — žmogus intelektualas, profesionalas ne tik savo srityje. Elitu manipuliuojama, tai yra labai blogai. Taip apgaudinėjami žmonės. Esu šimtu procentų įsitikinęs: atveskite močiutę į Filharmonijos salę, orkestras užgros L. van Betchoveno “IX simfoniją“ ir ji pravirs. Ir nereikės tariamo elito.
— Šiauliai dabar laikomi personažo Saulėno — smulkaus vagišiaus ir niekšelio — miestu. Kokie Jūsų akimis Šiauliai?
— Tai paleistas burbulas, dėl kurio nereikia labai išgyventi. Žmonės atsirinks.
Šiauliuose daug puikių dalykų: klasikinės muzikos festivaliai Šiaulių katedroje, Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis, Tytuvėnų festivalis, kurio meno vadovas Robertas Šervenikas.
O šou, lieka šou. Žmonės, kurie žino žmogiškus kriterijus ir vertybes, eis ten, kur jas suras. Mano mėgstamiausias pasakymas: muzikoje — visi žanrai yra geri, išskyrus nuobodų.
ASMENYBĖ: Profesorius Algirdas Vizgirda mano, jog situacija Lietuvoje keisis, kai užaugs nauja karta.
MUZIKAS: Fleitininkui Algirdui Vizgirdai keista, jog valdžios žmonės pirmiausia rūpi jie patys, o politikoje — labai mažai valstybininkų.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
IŠNAŠA: „Daugelis politikų pirmiausia nori savo gyvenimą matyti geresniu. Žinoma, yra valstybininkų, bet daugiausia — marionetės, atstovaujantys kitų interesams.