Naujausios
Kartą viešėdamas Žemaitijoje pas gerą pažįstamą, bajorų palikuonį, buvau paklaustas, ar noriu pamatyti, kokias vertybes jis laiko savo prabangaus namo seife? Nepatikėsit! Draugas iš jo ištraukė tuščią, neužpildytą referendumo dėl mūsų šalies stojimo į Europos Sąjungą biuletenį:
–Tai įrodymas mano vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, kad aš Lietuvos nepriklausomybės už alų ir skalbimo miltelius nepardaviau...
2020-ųjų metų pirmajame Lietuvos Prezidento rinkimų ture balsavau už Arvydą Juozaitį, vienintelį iš visų kandidatų, ateityje mūsų šalį mačiusį kaip tautinę lietuvių valstybę. Na, o štai antrojo šių rinkimų turo tuščią, neužpildytą biuletenį su Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės pavardėmis turiu pasidėjęs savo rašomojo stalo stalčiuje. Meška su lokiu – abudu tokiu. Tai negi turėjau rinktis balsuoti už švedų bankų statytinį arba už lenkų, žydų ir stačiatikių interesus atstovaujančią, ne visai lietuvę, personą?
Lyderis ir visos tautos išrinktas vadas, visų pirma, turėtų rūpintis savo šalyje gyvenančių lietuvių reikalais. Tautinėje valstybėje kitataučiai ir įvairūs imigrantai, nesistengiantys išmokti nacionalinės kalbos ir nenorintys gerbti mūsų papročių, tradicijų, kultūros, įstatymų neturėtų jaustis komfortiškai. Tai mintys iš žydų filosofo Yoram Hazony knygos „Nacionalizmo dorybė“, o ne iš Adolfo Hitlerio „Main Kamph“, kaip jau buvo spėję pagalvoti ir beprasižioję smerkti šias idėjas didžioji mūsų valdančiųjų politikų dalis. Nors beveik neabejoju, kad tarp jų nėra nė vieno, kuris šias abi knygas būtų perskaitęs. Įskaitant ir save jau kandidatais į prezidentus išsikėlusius G. Nausėdą ir I. Šimonytę. Tiktai viena iš trijų dabartinių šalies vadovų Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurios senelis į Lietuvą atvyko su rusišku Raudonosios armijos tanku, ir kuri savo darbais Lietuvos Respublikos Seime aiškiai parodė, kad nedega meile nei lietuvių kalbai, nei lietuviams, pareiškė nedalyvausianti Prezidento rinkimuose.
Šį dabartinės Seimo pirmininkės apsisprendimą, manau, nulėmė ne užsieniečio vyro patarimai, o logiškas šachmatininkės savo šansų apskaičiavimas. Ji, kaip už korupciją nuteistos partijos pirmininkė, suprato, kad pergalės pasiekti neturi jokių šansų. Nedalyvaus Prezidento rinkimuose ir valdančiąją koaliciją sudarančios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. LGBT paradus organizavusios, narkotikus bandžiusios legalizuoti politinės organizacijos lyderė tiek apsikvailino savo tiesioginiame darbe, kad ant jos vadovaujamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos šalia kabančios transvestitų vėliavos reikėtų pakabinti ir vėliavą su kaukole. Tai bent parodytų, kas beliko šioje įstaigoje iš sveiko proto. Tačiau blondinė ministrė „kosmose“ rado Nostradamo lygio aiškiaregį, kurį laisviečiai iškėlė kandidatu į šalies prezidentus.
Ar pamenat, kaip Boriso Dauguviečio herojus Žaldokas visiems aiškino, kad alaus receptą surado Šventajame rašte? Taip laisviečių kandidatas „guru“ Dainius Žalimas mūsų Konstitucijoje, kur anksčiau kiti užtikdavo dvasias, sugebėjo surasti visus Laisvės partijos ir LGBT ideologiją atitinkančius straipsnius. Laimėti Prezidento rinkimuose D. Žalimui nėra jokių šansų. Su visu vazelinu, kvepiančiu partijos elektoratu, tegul bent reikiamą jį palaikančiųjų asmenų parašų skaičių, kaip to reikalauja VRK, susirenka. Jo, kaip ir daugelio kitų mūsų elitinių politikų tikslas yra Europarlamentas.
Europarlamentas, kuriame „dirbdami“, kaip sakė vienas kelias kadencijas ten prabuvęs, Lietuvoje rinktas europarlamentaras, niekas nepersidirba ir nepavargsta, o algas ir dienpinigius gauna įspūdingus, užtikrintos socialinės garantijos. Iš esmės – mažai ką sprendžia, visi svarbiausi ES sprendimai yra Europos Komisijos, kurios narių niekas nerinko, teisiniai aktai. Todėl Europarlamentas dažnai vadinamas „mamutų kapinėmis“, kur susirenka senųjų demokratijos šalių solidaus amžiaus politikai. Ir, žinot, man atrodytų visai teisinga, kad ten patektų Lietuvai ir lietuvių tautai nusipelnę parlamentarai ar puikūs savo sričių specialistai. Deja, deja...
Lietuviai į Briuselį yra išsiuntę išmintingąjį Andrių Kubilių, kuris už 1 JAV dolerį sugebėjo amerikonams parduoti „Mažeikių naftą“, visų sričių specialistes, visus lietuvius galinčias iškolioti „šurajevaites“, t.y. Aušrą Maldeikienę ir Rasą Juknevičienę. Kartais net pagalvoju, kad žmonės už tokius balsuoja Europarlamento rinkimuose, kad jų čia pas mus Lietuvoje neliktų ir tėvynėje ramiau, geriau gyventume, kai jie ten – Briuselyje. O dėl jų susireikšminimo pasakysiu taip: įsivaizduokit, kad Europarlamente sėdinčius A. Kubilių, A. Maldeikienę, R. Juknevičienę sukeičiame su trimis prekeiviais iš Varėnos turgaus. Ar pablogės nuo to Europarlamento darbas ir ar pagerės nuo to prekyba turgavietėje? Na matote, kaip nuomonės sutampa! Vienodai mąstome. Turim savyje dar proto ir galių, broliai lietuviai, kurias Europos bei pasaulio didieji per visokias tarptautines institucijas savo pinigais ir globalistinėmis idėjomis stengiasi išmušti. Jie tai daryti moka, tam visa sistema sukurta. Štai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kurios sesijos vyksta Strasbūre, Lietuvai atstovaujantys Seimo nariai sėdi ne kartu, o susodinti pagal pavardes abėcėlės tvarka.
Prieš keletą metų vienas šalia kito sėdėjo Genadijus Ziuganovas, Emanuelis Zingeris, Vladimiras Žirinovskis. Kadangi „ž“ ten nėra, pastarojo pavardė rašėsi „Zirinovskis“. Jums juokinga? O man ne! Tik dabar supratau, ką parašiau ir kokią klaidą padariau. Taigi perskaitys LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas. Na tas, kur lietuvių kalbą „tobulina“ ir w, x, q raides į mūsų abėcėlę įtraukė, tai panaikins mūsuose „ž“ ir paliks tik „z“. Taigi taps dar vakarietiškesnis ir modernesnis mūsų Zukauskas. Tačiau norėjau pasakyti tai, kad visose politinėse Europos institucijose, kuriose dirba lietuviai, jų valstybės nuomonė niekam nesvarbi. Čia jie atstovauja frakcijoms, komitetams, pakomitečiams, o ne lietuvių tautai.
Ilgainiui tas procesas pavirsta tuo, kad mūsų tautiečiai tampa ne Lietuvos atstovais Europarlamente, o Europarlamento atstovais Lietuvoje. Čia ne 1989-ųjų metų Lietuvos Sąjūdžio deputatai, kaip tautos rinktinė laimėjusi rinkimus į TSRS Aukščiausiąją Tarybą ir atvykusi Maskvon atsiimti to, kas priklauso mūsų valstybei. Tai ir ne tų metų Kauno „Žalgirio“ nacionalinių didvyrių krepšinio komanda, laimėjusi ir Sovietų Sąjungos čempionatą, ir Pasaulio taurę. Tai labiau panašu į dabartinį Kauno „Žalgirį“, kuris yra privatus komercinis klubas, kuriame ir už kurį lietuvaičiai, ir užsieniečiai žaidžia tik už pinigus. Žaidžia dabar taip, kad velkasi Eurolygos turnyrinės lentelės gale.
Bet grįžkime prie politikos. To, kas pasakyta anksčiau, galutinis rezultatas yra tai, kad Lietuvoje iš klasikinių konservatorių, socialdemokratų partijų teliko pavadinimai. Visos politinės partijos tapo „niūliberalais“, kurių programas perskaitęs velnias, nusisuktų koją, bandydamas atrasti tarp jų esančius skirtumus. Ko gero teisus Nepriklausomybės Akto signataras Rolandas Paulauskas, viename interviu pareiškęs, kad dabartiniame pasaulyje ir Lietuvoje galim išskirti tik du partijų tipus – globalistines bei tautines-nacionalines. Visur aplinkui kraštutinė dešinė, kaip tokias jėgas vadina sisteminė, elitą aptarnaujanti žiniasklaida, pradeda imti viršų. Žmonės pradėjo aiškiai suprasti, kad sorašų, švabų globalistinė ideologija veda į susinaikinimą ir ėmė atsigręžti į gamtos dėsnius, sveiką protą ir žmogišką logiką išpažįstančius politikus, kuriems vertybė yra šeima, jų tautos išlikimas.
Tą patį galim padaryti Lietuvoje, tik reikia, vykdant dabartinės Premjerės I. Šimonytės valią, ateiti į rinkimus ir „po ketverių metų išsirinkti valdžion ko norėsit“. Na dabartinės valdančios daugumo seimūnų tikrai nenorėčiau daugiau matyti mūsų Parlamente. Iš tų keistų žmonių paminėsiu tik du – Matą Maldeikį ir Žygimantą Pavilionį, kuriems tik pravėrus burną, pradedi aplink dairytis sanitarų ir psichoneurologinio dispanserio. Štai tokie Seimo nariai formuoja Vyriausybę, kurioje ministras Simonas Kairys neskiria „chaltūros“ nuo kultūros, šalies finansus tvarko ministrė Gintarė Skaistė, kurios ir kelis kioskus turintis verslininkas buhaltere nepriimtų pas save dirbti, dar yra toks sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, suprantantis apie mediciną tiek, kiek karvė apie žvaigždes... Dėl laiko stokos netęsiu, tik priminsiu, kad dabar Ekvadore draudžiama asmeniui, turinčiam tatuiruotę dirbti policijoje, o pas mus net pilnai aukštojo mokslo nebaigusi teisingumo ministrė, lenkė Evelina Dobrovolska su tatuiruotėm į Vyriausybės posėdžius ateina...
Šeštasis mitologinio Heraklio žygdarbis buvo tai, kad jis sugebėjo išmėžti Augėjaus tvartus, o mes, didvyrių žemės sūnūs ir dukros, turime išvalyti LR Seimą nuo tokios valdančios daugumos. Beje, ir save vadinantis opozicijos lyderiu Saulius Skvernelis čia nelabai reikalingas. Kas, jei ne jis, slapta pardavęs dalį „Ignitis“ akcijų, pabrangino mums visiems elektrą, kas jei ne jis įvykdė miškų urėdijų reformą, po kurios Lietuvoje girių jau beveik neliko, o „Lietuvos geležinkeliai:... Dar tęsi ar jau užteks?
Jei nesėdėsim rinkimų metu ant sofos prie televizoriaus, o ateisim balsuoti už kandidatus, kuriems dar rūpi Lietuvos tauta ir nacionalinė valstybė, laidotuvių varpai skambės dabartinei valdančiai daugumai su satelitais iš opozicijos. Priešingu atveju jie skambės mums, norėjusiems protėvių žemėje kalbėti savo lietuvių kalba, laikytis savo papročių ir tradicijų. Ar norite tapti paskutiniais „mochikanais“, dar mokėjusiais kalbėti lietuviškai?