Naujausios
KOMENTARAS
Banko kilpa studentui
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Ūkininkas Vaclovas vietoj vakaro maldos eidamas gulti apiburnoja valdžią. „Mūsų vaikams jau iš kaimo mėšlo neišlipt,“ — vyrui pritaria ir žmona. Jų sūnus nori tapti gydytoju. Biologijos ir chemijos olimpiadose skina laurus. Iš nedidelio ūkio gyvenantys tėvai vaikui samdo kambarį mieste. Kad baigtų ne kaimo vidurinę, o gimnaziją. Mokosi devintukais ir dešimtukais. Tokių vien jo gimnazijoje keli. O kiek gabių vaikų susidarys per visą Lietuvą? Ir tik dešimt tūkstančių studento krepšelių! Kai pasiskirstys po tokią gausybę universitetų, nemokamai vieną specialybę galės studijuoti tik pora jaunuolių. Net ne visi rektorių pažįstami tilps. Studento krepšelį jų Poviliukas matys kaip savo ausis.
***
Medicinos studijos — vienos brangiausių. Iki šiol mokamą studijų vietą gavę studentai per metus suplodavo apie dešimt tūkstančių. Mokslas trunka apie dešimt metų. Taigi, neturėdamas šimto tūkstančių apie gydytojo profesiją ir nesvajok.
Tiek pinigų kaimo ūkininkas, kuriam už pieną ir grūdus pradėjo mokėti perpus mažiau, niekuomet nesukrapštys. O kur dar sūnaus apgyvendinimas ir išlaikymas mieste? Vien kambario nuoma kainuoja po kelis šimtus litų. O dar mokymo priemonės...
Apie paskolą studijoms ūkininkas nebenori nė girdėti. Patikėjęs šviesesniu rytojum Vaclovas pats skolinosi iš banko, pirko naujos brangios technikos. Tik dabar, kai visų jo pajamų vos užtenka sumokėti kasmėnesinę įmoką bankui, Vaclovas suprato, koks buvo patiklus ir naivus. Vaiko neleis tapti banko įkaitu.
***
Ūkininkų sūnui Poviliukui teks keisti savo svajonę. Tik pakeista ji jau bus ne svajonė. O gal iš jo būtų išėjęs puikus transplantologas, kardiologas, chirurgas ar terapeutas? Juk kai priima į užsienio universitetus, didžiausią dėmesį kreipia į jauno žmogaus motyvaciją.
Povilas, veikiausiai, gaus nemokamą studijų vietą pedagoginiame arba Žemės ūkio universitete. Galės tapti geru agronomu arba biologijos mokytoju. Jo vietą medicinos universitete užims arba prestižinį koledžą baigęs, arba po keliolika tūkstančių už mokslą mokėti išgalintis turtingų tėvų vaikas. Gal ir nelaimėjęs nė vienos biologų olimpiados. Gal ir besimokantis vidutiniškai...
Ūkininko Vaclovo galva, studijų krepšelį turėtų gauti abiturientas. Su savo uždirbtu studijų krepšeliu jaunuolis kur nori, ten ir keliauja. Tegu universitetai pešasi dėl studentų. Tegu gerina ir tobulina programas. Tegu moko paklausių specialybių. „Bet matyt, universitetams konkuruoti — “nefasonas“, — filosofuoja Vaclovas. — Čia tas pats kaip su Europos parama, kuri skiriama ūkininkui, bet atiduodama perdirbėjui. Kiek tas teikiasi numesti centų, tiek turi užtekti.“
***
Taigi, virš protingiausiojo ir geriausiojo Lietuvos jaunimo pakibo kilpa. Ne, ne ta, kurion daržinėje ant sijos pasirišęs dėl nelaimingos meilės ar alkoholio paveiktas kiša galvą paprastas kaimo vaikis. Šitą kilpą turinčiam silpnybę mokytis jaunimui ant kaklo gali užnerti bankai.
Jiems palaiminimą duoda Švietimo ministras, pradedantis vykdyti aukštojo mokslo reformą. Ką ši reforma reiškia? Ogi tai, kad nemokamai studijuoti galės tik vienas kitas šiandieninis abiturientas. Kiti turės mokėti už mokslą. Ir nemažas sumas. Krizės nustekentos šeimos neturės iš ko. Pagalbos ranką jjiems tiesia bankai. Duos paskolas studijoms su keturių procentų palūkanomis.
Paskaičiuokim, kiek pabaigęs mokslus bus skolingas nė dienos dar nedirbęs vakarykštis studentas. Net jeigu pasirinks pačias pigiausias socialinių mokslų studijas, už mokslą teks mokėti po keturis tūkstančius litų per metus. Tokios yra šiandieninės kainos. Kas garantuos, kad jos neišaugs? Gavęs bakalauro diplomą jis jau bus skolingas keliolika tūkstančių litų plius palūkanas, kurios per ketverius metus sumą gerokai padidins. O jeigu studijuos mediciną ar muziką? Mokslas kainuos po dešimt — dvylika tūkstančių per metus? Kiek turės uždirbti jaunas muzikantas ar gydytojas, kad galėtų palaikyti savo gyvybę, prisidengti kūną, pakišti galvą po stogu ir dar grąžinti paskolą bankui?
***
Ar taip kada nors skaičiavo naujasis Švietimo ministras? Tikriausiai ne. Nes jis uždirba tiek, kad nereikėtų skrupulingai skaičiuoti. Neskaičiuodamas gyvena ir senasis mūsų Prezidentas, viešai pareiškęs, jog vistiek kada nors reikia pradėti vykdyti aukštojo mokslo reformą.
Nemato vargo ir realiausioji kandidatė į naujuosius prezidentus Dalia Grybauskaitė, raginanti Seimo narius balsuoti už naują Mokslo ir studijų įstatymą.
***
Ką duos visuomenei tokia aukštojo mokslo reforma? Visų pirma vidutiniškus arba prastus specialistus. „Ar dar mažai šiltas vietas užima vidutinybių, gebančių tik “pletkinti“ ir gerti kavą? — klausia tas pats ūkininkas Vaclovas, kurio sūnus negalės tapti gydytoju. — Ar nepakanka susikombinavusių darbą, bet nenorinčių dirbti? Netgi susinervinančių, kai reikia pajudinti užpakalį, nes klientas paprašė kokios pažymos?“
Vidurinėse mokyklose ir gimnazijose dar labiau sušlubuos jaunimo motyvacija mokytis. Neturtingieji žinos, kad siekti aukštojo mokslo neišgalės. Turtingieji žinos, jog studijų vietą galės nusipirkti. Tad kam save engti?
Dalis drąsesnio jaunimo važiuos studijuoti į užsienį. Ten universitetuose apie dešimt procentų vietų skiriama užsieniečiams. Tad daugelis be vargo įstos ir studijuos veltui arba už simbolinį mokestį. Gyvens bendrabutyje. Valgiui užsidirbs nuo paskaitų laisvu laiku. Baigę studijas gaus visoje Europoje galiojantį diplomą. Tai ar grįš studijas Europoje baigęs gydytojas į Lietuvą? Jis liks ten, kur gerbs jo mokslą ir už darbą mokės padorų atlyginimą, o ne pašalpą.
Reforma sukurs tik dar vieną jaunų žmonių išvarymo iš Lietuvos mechanizmą. Mūsų šalis vis labiau panašės į senelių prieglaudą. Tik kas tuos senelius slaugys? Ir kas uždirbs jiems duoną?