Teisėja: prasmė yra taikoje, o ne ginče

Nijolės DAMULĖS nuotr.
Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė mediatorė Rasa Milvydaitė sako, kad pagrindinis sėkmingos teisminės mediacijos svertas – ginčo šalių noras rasti susitarimą neaštrinant ir taip jau neretai pašlijusių santykių.
Pernai Lietuvoje buvo įvykdyta beveik 400 teisminės mediacijos (ginčo taikaus sprendimo) procesų ir kone pusė iš jų pasibaigė taikos sutartimis. 34 tokie procesai, šalims kreipusis į teismą dėl ginčo išsprendimo, vykdyti Šiaulių apylinkės teisme.

Šiaulių apylinkės teismo pirmininkė mediatorė Rasa MILVYDAITĖ sako, kad mediacijos procesas žmonėms padeda susikalbėti taikiai, susitarti, rasti tarpusavio kompromisą išvengiant teisminių procesų. Mažiau procesų – daugiau taikos.

Galimybė rasti kompromisą

– Žodis „mediacija“ daugeliui nėra aiškus. Kas tai?

– Mediacija – tai taikus ginčo sprendimo būdas. Žmonės, užuot konfliktavę ir ginčą sprendę teisminiame procese, sugaišę daug laiko, išeikvoję energijos, mokėję pinigus teisininko paslaugoms, turi galimybę tartis ir susitarti taikiai.

Per teisminę mediaciją teisėjas mediatorius, kaip nešališkas tarpininkas, siekia konfliktuojančias puses sutaikyti ir padėti joms rasti taikų ginčo sprendimo būdą.

Tačiau mediacija tikrai nebus sėkminga, jei konfliktuojančios pusės nenorės joje dalyvauti, kalbėtis ir dėti pastangas, kad būtų rastas bendras abipusiai naudingas sprendimas. Turi būti laisvanoriškas tarpusavio sutarimas, o rastas sprendimas turi tikti abiem šalims.

– Teko girdėti apie privalomąją ikiteisminę mediaciją, o dabar pristatėte teisminę. Kuo jos skiriasi?

– Privalomoji ikiteisminė mediacija Lietuvoje pradėta taikyti nuo 2020 metų sausio 1 dienos, kai įsigaliojo Mediacijos įstatymo pataisos ginčo teisena nagrinėjamose šeimos bylose.

Skirtingai nei anksčiau, prieš kreipiantis į teismą dėl kilusio ginčo šeimos bylose, pavyzdžiui, dėl skyrybų, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir panašiai, asmenys pirmiausia turi kreiptis į mediatorių dėl privalomosios ikiteisminės mediacijos taikymo. Ir tik po jo, jeigu bendro taikaus sprendimo rasti nepavyko, gali kreiptis į teismą.

Na, o teisminė mediacija gali būti vykdoma bylai jau pasiekus teismą ir yra galima visose civilinėse bylose, o nuo šių metų sausio 1 dienos – ir administraciniuose ginčuose. Ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu iniciatyvos teisė suteikta bylos šalims bei bylą nagrinėjančiam teisėjui. Šalims sutikus, pradedama mediacija.

Privalau pabrėžti, kad ginčo šalims teisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai. Be to, jeigu byloje pasiekiamas susitarimas ir sudaroma taikos sutartis, valstybė grąžina 75 procentus už teisminį ginčą sumokėto žyminio mokesčio, o ginčo dėl santuokos nutraukimo bylose šalims nusprendus santuoką nutraukti sutuoktinių bendru sutikimu – visą žyminį mokestį.

– Sunku patikėti, kad žmonės, nesugebėję rasti tarpusavio kompromiso, lieję pyktį, emocijas ir kreipęsi į teismą, imtų ir susitaikytų įsikišus mediatoriui...

– Per teisminio mediatoriaus darbo praktiką pastebėjau, kad žmonės, pradėjus mediacijos procesą, nusiramina, pradeda įsiklausyti į kitos pusės argumentus. Nesikalbėję, užsisklendę, jautęsi nuskriausti ir pažeminti, tik apie save galvoję asmenys, įsiklauso į argumentus. Ypač tai pastebima šeimos bylose. Juk išsiskyrusioms šeimoms, kurios turi vaikų, tenka bendrauti ir ateityje. Todėl taikūs santykiai ir kompromisai yra būtini.

Procesas – „be rėmų“

– Kaip vyksta teisminė mediacija?

– Teisminės mediacijos procesas organizuojamas Šiaulių apylinkės teisme įrengtame mediacijos kambaryje, kuris, priešingai nei teismo posėdžio salė, yra jaukus ir įrengtas taip, kad šalys čia jaustųsi kuo komfortabiliau.

Teisminės mediacijos procese dalyvauja tik teismo mediatorius ir bylos pusės, o joms sutikus – jų atstovai, psichologas ir pan. Mediacijos terminas nėra ribojamas.

Mediacijos proceso eiga atrodo štai taip: mediatorius proceso pradžioje šalims prisistato, įvardija savo, kaip mediatoriaus ir kaip teisėjo darbinę patirtį, mediacijos dalyviams išaiškina nušalinimo teisę bei pagrindinius mediacijos principus, nustato mediacijos proceso eigą (sesijų skaičių, trukmę), išklauso abi puses, suteikia joms galimybę išsikalbėti ir išsakyti viena kitai savo pozicijas, tartis. Pasiekus taikų rezultatą, yra surašoma taikos sutartis, kuri yra perduodama tvirtinti bylą nagrinėjančiam teisėjui proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Mediacijos procesas patrauklus tuo, kad jo metu nėra griežtų procedūrinių rėmų. Tai ginčo sprendimo procesas, kurio metu yra siekiama komfortabilios savijautos kiekvienai mediacijos proceso pusei, mediatoriui bendraujant pusėms suprantama kalba, nevartojant sudėtingų teisinių terminų.

Mediacijos procesas yra individualizuoto teisingumo procesas, paremtas šalių savanoriškumu, taigi jame dalyvauti ar iš mediacijos proceso pasitraukti šalys gali bet kuriuo momentu. Tai konfidencialus procesas, kai viskas, kas buvo kalbama mediatoriaus ir šalių mediacijos proceso metu, lieka „už uždarų durų“, o mediacijos procese dalyvavęs teisėjas negali būti teisėju šių šalių teisminiame ginče.

Mediatorius yra nešališkas tarpininkas, negalintis reikšti prielankumo vienai ar kitai šaliai, tačiau jo pastangomis šalių ginčas gali tapti paprastesnis ir aiškesnis bei daug lengviau išsprendžiamas, apsaugantis nuo daugelio neigiamų patirčių ginčijantis teisminiuose procesuose bei padedantis užglaistyti šalių (ypač tėvų santykiuose dėl vaikų) asmeninius ginčus ir rasti abiem šalims priimtiną bendravimo būdą ateityje.

– Kokia jūsų, kaip mediatorės, asmeninė patirtis?

– Net ir nesėkminga mediacija dažnu atveju duoda teigiamą rezultatą šalių ginče, kai iš mediacijos proceso pasitraukusios šalys bylos nagrinėjimo procesą visgi baigia taikos sutartimi. Taigi, skatinčiau kiekvieną žmogų, susiduriantį su poreikiu išspręsti ginčą teismine tvarka, pasinaudoti ikiteisminės ar teisminės mediacijos galimybe. Žiūrint mano, didesnį nei 19 metų darbo stažą turinčios teisėjos, akimis, tai yra tikrai kiekvienam žmogui naudingas, vertingas ir nieko nekainuojantis būdas patiems išspręsti gyvenimiškus ginčus be teismo sprendimo, dažnu atveju vienai iš šalių sukeliančio neigiamus padarinius ar nepasitenkinimą.

Sėkmės svertas – noras rasti kompromisą

– Kiek Šiaulių apylinkės teisme pernai vyko teisminės mediacijos procesų?

– Per 2020-uosius Šiaulių apylinkės teisme inicijuoti ir baigti 34 teisminės mediacijos procesai. Iš jų 15 buvo sėkmingi, nes buvo pasirašytos taikos sutartys, 11 teisminės mediacijos procesų pasibaigė ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos; 5 – pasibaigus teismo nutartyje nustatytam teisminės mediacijos terminui; 2 – teismo mediatoriui nutraukus teisminės mediacijos procesą; 1 – teismo mediatoriui nusišalinus nuo ginčo nagrinėjimo.

Deja, turiu pasakyti, kad kartais prasidėjęs teisminės mediacijos procesas sužlunga. Ir tai įvyksta dėl to, kad pasitraukia pačios besiginčijančios šalys, taip ir nesugebėjusios suprasti, kad kompromiso būtina ieškoti geranoriškai, apmąstant. Juk reikia priimti tokį sprendimą, kuris būtų tinkamas ne vien ginčo pusėms, pavyzdžiui, šeimos bylose, ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams. Deja, jeigu viena ginčo pusė labai norės ir dės dideles pastangas, o kita ne – mediacija neįvyks.

Kaip mediatorė pastebiu, kad ginčo šalys į mediacijos procesą kartais žiūri formaliai arba neretai siekdamos tik bylos proceso vilkinimo. Jau pirmosios mediacijos sesijos metu tenka pastebėti, kad tėvas nesiekia kompromiso ginče dėl vaiko gerovės vienu ar kitu klausimu, tačiau mediacijos procesą naudoja kaip priemonę asmeniniams konfliktams su mama gilinti. Na, o tokie atvejai – tai dažniausiai užprogramuota mediacijos proceso nesėkmė.

Jeigu teisminė mediacija vis dėlto nesėkminga, ginčas yra nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Tačiau, kaip jau minėjau, tos bylos negali nagrinėti teisėjas, kuris buvo mediatoriumi.

– Jau daugiau nei metai šeimos bylose taikoma privalomoji ikiteisminė mediacija. Ar tai turėjo įtakos teismo darbui nagrinėjant civilines bylas?

– Dėl privalomosios ikiteisminės mediacijos pernai Šiaulių apylinkės teisme beveik per pusę sumažėjo ginčų šeimos bylose. Tokia pat tendencija visoje Lietuvoje.

Šalims sudarius taikos sutartį, ją tvirtina teismas. Teismas įvertina, ar sudaryta taikos sutartis nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių, ar ji atitinka vaikų interesus, jų teises ir panašiai.

Po minėtos privalomosios mediacijos šeimos bylose pernai Šiaulių apylinkės teisme buvo gautos 95 civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės. 2019 metais buvo gauta daugiau nei dvigubai daugiau tokių bylų – 211.

2020 metai Šiaulių apylinkės teisme gauti 324 ieškiniai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kai 2019 metais tokių bylų buvo gauta 649.

Pernai buvo gauta 216 civilinių bylų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o štai 2019-aisiais – 400.

– Kiek Šiaulių apylinkės teisme yra mediatorių ir kodėl teisėjai renkasi mediatoriaus kelią?

– Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme yra septyni mediatoriai, iš jų: keturi teisėjai bei du teisėjų padėjėjai.

Kodėl kolegos šalia teisėjo darbo pasuka ir teismo mediatoriaus keliu, matyt, kiekvieno jų individualus apsisprendimas. Aš nusprendžiau tapti mediatore, kadangi ne ginče, o taikoje matau prasmę.