Skaniausi tortai – fantazijos rezultatas

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Gruzdiškė Danguolė Kraskauskienė pasakoja apie savo kelią į virtuvę.
Gruzdiškės Danguolės Kraskauskienės namų virtuvė – vieta, kurioje gimsta skoniu lygių sau neturintys tortai. Moteris kuklinasi išgirdusi, kaip gražiai apie jos skaniuosius kepinius kalba kolegos, Šiaulių rajono socialinių paslaugų centro darbuotojai. Konditerija, sako, ji niekada nesižavėjo ir virtuvės paslapčių nesimokė, tiesiog vieną gražią dieną gavo pasiūlymą tapti profesijos mokytoja Šiaulių rajono Gruzdžių žemės ūkio mokykloje. Galimybė įžiebė aistrą.

Kelias į virtuvę

Ponia Danguolė šypsosi, kad jos istorija kitokia negu daugelio šeimininkių, kurios plušėti virtuvėje mėgo būdamos dar mažos mergaitės. Vaikystėje gaminti nemėgo – tai darė jos močiutė, puiki šeimininkė, vaikus lepindavusi ne tik labai skaniu maistu, bet ir saldžiaisiais kepiniais. Virtuvė Danguolės netraukė ir užaugusios, o močiutės pakviesta šiek tiek padėti, būtinai rasdavo pasiteisinimą, kad prisigamins, kai ištekės.

Taip ir atsitiko. Ištekėjusi Danguolė visai sėkmingai įsiliejo į maisto gaminimą iš pradžių vyrui, o paskui ir vaikams. Rimtas konditerinis lūžis, pasakoja, įvyko 1992-aisiais, ruošiantis antrajam sūnaus gimtadieniui, kuomet šovė ir pačiai labai jau netikėta mintis – iškepti šventinį tortą.

Tradicinis „Medutis“, kurį kepė pagal tetos draugės pasiūlytą receptą, išėjo puikaus skonio. Sėkmės įkvėpta pabandė iškepti ir dar vieną „Medučio“ tortą pagal tą patį receptą, tik šiek tiek jį pakoreguodama savo nuožiūra – koją pakišo kiaulės taukai, kuriais ji pakeitė kepinio recepte nurodytą sviestą.

„Dėl tokios nesėkmės labai ant savęs supykau ir užsiėmimą tiesiog mečiau“, – pasakoja pašnekovė.

Bet vieną dieną, 1997-aisiais, sulaukė pažįstamos skambučio, kuri papasakojo paliekanti pareigas Gruzdžių žemės ūkio mokykloje ir pasiūlė ją pakeisti – įsidarbinti maisto ruošimo technologijos mokytoja.

Pasiūlymas, juokiasi D. Kraskauskienė, tikrai nepasirodė patrauklus vien dėl to, kad su maisto gamyba bendro ji turėjo tik tiek, kiek gamindavo šeimai, kaip ir dažna šeimos moteris. Tačiau reikėjo darbo, todėl nusprendė pamėginti. Priimta į darbą, pirmiausia šiek tiek pasimokė pati, kad galėtų mokyti kitus. Taip ji tapo profesijos mokytoja.

Biskvitiniai tortai ir rožių žiedų dekoras

Darbas su mokinėmis, būsimomis namų ekonomėmis, Danguolei patiko – eksperimentavo kurdamos tortus, „Skruzdėlynus“, keksus.

„Kartą „Šiaulių krašte“ pamačiau kekso receptą su kondensuotu pienu: viena jo dalis – balta, o kita ruda, iš kakavos. Pabandžiau, pavyko. Tik receptą pakoreguodavau pagal save: jei recepte sluoksniai būdavo pertepami tik grietinės kremu, tai aš į tą kremą pridėdavau dar ir vaisių – vasarą pačios užaugintų braškių, o žiemą – bananų, konservuotų persikų, aviečių.“

O paskui pradėjo kepti biskvitinius tortus.

„Galima sakyti, jie – savos kūrybos. Iškepu šviesųjį biskvitą, jį perpjaunu į keturias dalis. Pirmą sluoksnį sutepu citrininiu kremu (jo receptas vėliau), ant jo pridedu vaisių – braškių, šilauogių ar aviečių, tada užtepu sluoksnį maskarponės su grietine (daug šeimininkių deda grietinėlės) kremo. Kitą torto sluoksnį skiriu šokoladui, ant jo dedu bananų, o ant viršaus vėl maskarponės ir grietinės kremo, vėl naują lakštą, ir taip tortą susluoksniuoju. Ryte papuošiu, kaip šauna į galvą“, – pasakoja D. Kraskauskienė.

Biskvitinių tortų „stilių“ šeimininkė, 2008 metais baigusi karjerą trauktis pradėjusioje Gruzdžių žemės ūkio mokykloje, išsaugojo iki šių dienų – esmė, sako, pačios sukurti įvairiausių skonių ir spalvų kremai, kurie tampa biskvito akcentu.

„Kaip aš darau, tokio recepto nėra, viskas iš mano galvos. Pavyzdžiui, maskarponės kremą ruošiu ne su grietinėle, kaip įprasta, o su 30 procentų riebumo grietine – tada tortas neištyžta. Seka tokia: pirma plaku grietinę su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, tada pridedu citrinos rūgštelės arba sulčių, o paskui sudedu maskarponę ir viską iš lėto išmaišau“, – savo konditerines paslaptis kloja ponia Danguolė.

Pasakoja, kad labai nemėgsta produktų sverti ir matuoti – daro viską „iš akies“. Jeigu tą dieną atrodo, kad cukraus reikia daugiau, deda jo daugiau, jeigu norisi daugiau rūgštelės ar sulčių, prideda pagal skonį.

„Seniau matuodavau. Jei kiaušiniai šeši, tiek tada ir cukraus, tiek pat ir miltų. O dabar net kiaušinių baltymų nuo trynių neskiriu. Tiesiog sumušu kiaušinius, suberiu cukrų, vanilinį cukrų – dešimt minčių ir baigta, lieka sudėti tik miltus – jei buvo 6 kiaušiniai, tada ir miltų 6 šaukštai, jei per skysta – įdedu dar vieną kitą šaukštą – visa matematika“, – sako pašnekovė.

Atvirauja, neturinti polinkio menui, tad puošti iškeptus tortus – užduotis jai ne iš lengvųjų.

„Gerai, kad šių laikų mada – atviri tortų šonai, nebereikia jų aptepti nuo viršaus iki apačios. Tam kažkada net bezė kremą išmokau išvirti. O kartais tekdavo kaimynę kviestis į talką“, – pasakoja.

Torto viršų puošdama, dažniausiai išsisuka gyvais žiedais, jeigu tokių jau yra – rožės tortų puošybai kaip tik.

Savo kepiniais D. Kraskauskienė mėgsta pavaišinti kolegas, draugus ir artimus žmones, nors pati saldumynų nemėgsta, juos kur kas mieliau keičia daržovėmis, ypač jeigu jos naminės.

Dabar virtuvėje ji praleidžia palyginti labai mažai laiko, nes, sako, nebėra kam gaminti. Jai labai patinka tai, kad abiejų vaikų, tiek Vilniuje gyvenančios dukros šeima, tiek Šiauliuose – sūnaus, mėgsta namuose gamintą maistą ir patys ne tik puikiai gamina, bet ir papuošia patiekalus.

„Gaminti, kepti tortus gali visi, tik kantrybės reikia ir didelio noro. Kartais ir pati pagalvoju, kaip čia aš dabar su tais tortais.“

Danguolės torto receptas

Kepinio svoris bus apie 2–2,5 kilogramo.

Biskvitui reikės: 6 kiaušinių (7 mažesnių), 6–7 šaukštų cukraus, 6–7 šaukštų miltų, 20 gramų vanilinio cukraus.

Į plakimo indą sumušti nuplautus kiaušinius, supilti cukrų, vanilinį cukrų ir plakti tol, kol tūris padidėja penkis kartus. Suplakta kiaušinių ir cukraus masė būna standi. Į šią masę per sietuką po vieną šaukštą sijoti miltus ir atsargiai konditerine šluotele išmaišyti. Biskvitinė masė turi būti grietinės tirštumo. Paruoštą masę supilti į paruoštą 24 centimetrų apvalią tortui skirtą formą, jos dugną uždengti kepimo popieriumi. Torto formos sieneles ir dugną šepetėliu patepti aliejumi, kad iškepęs biskvitas lengvai išsiimtų. Kepti 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, orkaitės neatidarinėti, tik baigiant kepti patikrinti mediniu pagaliuku, ar biskvitas iškepęs.

Pertepimui maskarponės kremui reikės: 500 gramų maskarponės sūrio, 400 gramų 30 procentų grietinės, cukraus pagal skonį, vanilinio cukraus, citrinos sulčių pagal skonį.

Grietinę išplakti su cukrumi. Pagardinti vaniliniu cukrumi ir citrinos sultimis. Sudėti maskarponės sūrį ir viską nedideliu greičiu išplakti į vientisą kremą.

Citrininiam kremui reikės: 3 kiaušinių, 200 gramų cukraus, 2–3 citrinų, 150–180 gramų sviesto.

Soda nuplauti kiaušinius ir citrinas. Sumušti kiaušinius į indą, supilti cukrų, nutarkuoti nuo citrinų žieveles, išspausti sultis ir viską gerai išmaišyti.

Į puodą ant dugno įpilti vandens ir ant garų dėti kaitinti paruoštą masę, vis ją maišant. Kai masė sutirštėja, sudėti sviestą ir viską gerai išmaišyti. Išimti iš puodo ir palikti atvėsti.

Šokolado kremui: 100–150 gramų šokolado ištirpdyti kartu su pienu, galima ant garų vonelės, galima ir mikrobangų krosnelėje.

Vaisiai – pagal savo skonį: braškės, konservuoti persikai, avietės, šilauogės, bananai.

Torto surinkimas.

Biskvitą supjaustyti į 3–4 dalis. Biskvito lakštą užtepti citrininiu kremu, pabarstyti turimais vaisiais ir ant viršaus užtepti maskarponės kremo. Kitą biskvito lakštą palaistyti tirpintu šokoladu, ant jo uždėti supjaustyto banano riekeles ir ant viršaus užtepti maskarponės kremo.

Toliau tepti kitą biskvito lakštą kaip ir pirmąjį (citrininis kremas, vaisiai, maskarponės kremas). Taip susluoksniuoti visus biskvitinius lakštus.

Torto formą apgaubti maistine plėvele ir dėti į šaldytuvą. Po 8–12 valandų išimtį tortą iš formos ir papuošti.