Naujausios
Tvenkinėlyje – kaip nuosavame
Ponas Romualdas šypsosi žiūrėdamas į šios savaitės ketvirtadienio rytą jo sklype vėl tapenančius paukščius. Šįryt atskrido porelė. Krypuoja link sklypo savininko, simpatiškai kraipydamos galveles – tai batono prašymo gestas.
R. Jasiškis pasakoja, savo laukinėms antims kas dieną sulesinantis lygiai po vieną batoną. Gal dėl to, kad pasotinti, šie paukščiai, nors ir atskrenda kas dieną, o ir ne po kartą, jokių „iškadų“ sklype niekada nepridarė, nieko nesulesė, neištrypė, neišgulėjo.
Palesusios antelės krypuoja į dabar jau nuosavu tapusį tvenkinėlį – šįryt dalis jo vis dar pasidengusi ledu, todėl porelei tenka plūduriuoti R. Jasiškio pramuštame plotelyje ties krantu. Paukščiai smalsiai nužiūrinėja mus, atvykėlius.
Britų trumpaplaukių kačių veislyną turintis R. Jasiškis sako, kad laukinės antys savų katinų nebijo, o svetimų į sklypą beveik neužeina. Nebaugus joms ir šeimos vokiečių aviganis. Negana to, antys, jau tikrai ne iš alkio, o greičiau iš smalsumo, kartas nuo karto užmeta akį į šuns „bliūdelį“, pasidomi ėdesio racionu.
„Dama visur pirma krypuoja, ji – kaip kokia „zavadyla“, antinas – visada iš paskos, jis kur kas santūresnis“, – šypsosi šeimininkas.
Romualdo antys, apžiūrėjusios kiemą, kartais iškeliauja pasižmonėti ir į gatvę. Tiesa, ten ilgiau neužsibūva – maloniausias joms Jasiškio kiemo tvenkinėlis, kuriame gausu karosų, bet su jais joms nėra reikalo nesutarti.
Lesalui laukinės antys išrankios: batonas joms užvis gardžiausias, o štai juodos duonos nemėgsta. Nesižavi jos ir karosams skirtais kombinuotais pašarais.
Apsilanko paukščiai kasdien. Jau ir kaimynai žino: antai Romualdo antys skrenda! Atplasnoja dažniausiai brėkštant – šuns lojimas išduoda. Jei šeimininkai dar nepasirūpinę patrupinti batono, plunksnuotės užskrenda ant palangės ir pabarbena snapu – metas lesti!
Šiemet žiemą, kai gausiau pasnigo, R. Jasiškis sklype iškasė neplačius takelius – kad varnėnai, žvirbliai ir kiti smulkūs paukšteliai galėtų prie lesyklėlės nueiti. Ir ką manote! Tais takeliais antys įsigudrino vaikščioti ir lesyklėlę švarinti – nukrypuoja, išvaiko varnėnus su žvirbliais, ir baliavoja.
O vasarą atskridusios mėgsta laiką praleisti sklypo medžių paunksnėje.
Kartą šeimininkas pievoje rado numestą kiaušinį. Sako, smagu būtų, jei antelė išperėtų jauniklį. Tačiau ir neramu, gi perėjimo laikas – ne viena diena, ne viena savaitė, o žolė vasarą juk auga kaip iš pypkės, negi nepjausi.
R. Jasiškį stebina paukščių elgesys: keisčiausia tai, kad iki miesto centro visai netoli, o antys drąsiai leidžiasi į kiemą. Kodėl gi jos neplaukioja pašonėje esančiame Talkšos ežere, kur daug draugijos ir daug vandens? Šiaulietis mano, kad jo nedidelis tvenkinėlis šiltesnis už Talkšą. Be to, juokiasi, nes jau kaip nuosavas!
Laukinių vandens paukščių ir Romualdo bei Dalios draugystė užsimezgė prieš dešimt metų. Tąkart į sklypą atsitiktinai atskrido kelios antys. Viena raišavo. Gal dėl tos priežasties ir pasirinko atokesnį vandens telkinį, o ne Talkšos ežerą.
Palesintiems paukščiams, tada, matyt, labai patiko. Nuo 2011-ųjų Jasiškių kiemo taip ir nebepamiršta.
