Naujausios
Garsina Lietuvos vardą
– Jau ne vienerius metus esate didžiausios JAV lietuvių organizacijos – Lietuvių bendruomenės valdybos – pirmininkas. Kokios tai pareigos ir kokią veiklą vykdo JAV lietuvių bendruomenės valdyba?
– Pagal įstatus JAV lietuvių bendruomenės valdybos pirmininko pareigas galima eiti tik dvi kadencijas iš eilės. Man liko dar pusmetis. Šių metų rugsėjo mėnesį bus surengti nauji valdybos pirmininko rinkimai ir bus išrinktas naujas pirmininkas.
JAV lietuvių bendruomenė, kaip organizacija, buvo sukurta prieš 72 metus. Šiaurės Amerikoje lietuviškų organizacijų nuo seno yra labai daug. Pavyzdžiui, Čikagos priemiestyje Lemonte įsikūrusiame Pasaulio lietuvių centre po vienu stogu veikia net 40 įvairių lietuvių organizacijų – kultūros, verslo, ne pelno siekiančios organizacijos, lietuviškos mokyklos ir kt.
JAV lietuvių bendruomenė yra viena iš lietuvius jungiančių organizacijų, kurios tikslas yra rūpintis lituanistiniu švietimu, kultūra, visuomeniniais, t. y. politiniais reikalais, archyvais, socialiniais reikalais ir, žinoma, lietuvybės išsaugojimu JAV. Galime didžiuotis, kad visoje Amerikoje turime per 40 lituanistinių mokyklų. Vienos iš jų yra labai mažutės, kuriose mokosi keliolika mokinių, o kitos – daug didesnės. Didžiausia JAV Lemonte veikianti Maironio lituanistinė mokykla, kurioje mokosi net 700 vaikų! Tai yra pati didžiausia už Lietuvos ribų veikianti lituanistinė mokykla pasaulyje.
Taigi, JAV lietuvių bendruomenės vykdomų funkcijų yra labai daug, pagrindinė iš jų – tęsti tai, ką darė mūsų seneliai, tėvai – išlaikyti lietuviškas tradicijas, kalbą, remti Lietuvą ir garsinti jos vardą.
JAV lietuviai nemažai prisidėjo prie to, kad 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė.
Amerikos lietuviai ženkliai prisidėjo 1918 metais ir prie Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, kuomet buvo surinktos milijoninės lėšos Lietuvai. Lietuvoje gal ne visi žino, jog litas didžia dalimi buvo įvestas JAV lietuvių dėka, nes trečdalį jo vertės sudarė būtent amerikiečių lietuvių paaukotos lėšos. Nežinau kitos tokios organizacijos, kuri taip remtų Lietuvą.
Pokario metais, kai Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, Amerikos lietuviai rengė protestus prie Baltųjų rūmų, JAV kongreso. Kovo 11-ąją, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, prie JAV kongreso buvo susirinkę tūkstančiai lietuvių! Manau, būtų didžiausia nuodėmė nepratęsti mūsų tėvų ir senelių tradicijų, jų pastangų remti Lietuvos nepriklausomybę.
JAV lietuvių bendruomenės poveikis nenuėjo į antrą planą, jis yra gyvas, nes Lietuvą garsiname ir kuriame kartu, vieni vienoje Atlanto pusėje, kiti kitoje. Mums, čia gyvenantiems lietuviams, Lietuva yra gimtinė, o Amerika yra vieta, kurioje dabar gyvename.
– Kaip keitėsi ir keičiasi JAV lietuvių santykiai, turint galvoje vadinamąją po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trečią emigracijos bangą?
– Be abejo, santykiai keičiasi. Jie ir negali būti tokie pat, nes visada santykiai tarp kartų yra kitokie. Net ir šeimose tėvų ir vaikų santykiai kinta. Aš pats kartais su savo vaikais nesusikalbu, o ką norėti tarp senųjų migrantų ir naujai atvykusių! Svarbu tik, kad būtų išlaikomas tęstinumas, lietuvybės puoselėjimas, tikslas dirbti lietuvybės labui.
Aš visuomeninėje lietuvių bendruomenės veikloje sukuosi jau gal dvidešimt ketvirti metai ir per tą laiką mačiau, kaip keitėsi emigrantų kartos, jų santykiai.
Kai 1990 metais tapau JAV lietuvių bendruomenės tarybos (į kurią renkami žmonės iš 50 JAV valstijose esančių lietuvių bendruomenės apylinkių) nariu, buvau pats pirmasis į tarybą išrinktas „tarybukas“, kuris į JAV atvyko po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Į mane tarybos nariai žiūrėjo kaip į naują veidą. Dabar JAV lietuvių taryboje senųjų „dipukų“, t. y. žmonių, atvykusių į JAV po II pasaulinio karo, yra likę gal tik apie 20 procentų, visi kiti yra atvykusieji po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Suprantama, jie ne iš karto įsijungė į lietuvišką visuomeninę veiklą, nes jiems reikėjo čia prisitaikyti, įsikurti, susirasti darbus, paauginti vaikus.
Dabar daugelis iš jų noriai dalyvauja lietuviškoje veikloje. Taigi, aš nemanau, kad mes prarasime lietuvybę Amerikoje, nes lietuviškas mokyklas jau lanko didesnė dalis naujai atvykusių lietuvaičių vaikų. Anksčiau ar vėliau atsiranda pareiga atiduoti tam tikrą duoklę Lietuvai.
– Su kokiais iššūkiais tenka susidurti JAV lietuvių bendruomenės valdybai?
– Iššūkiai tie patys. Visuomeninėje veikloje visada trūksta savanorių, norinčių dirbti. Tam reikia skirti daug laiko. Norint įgyvendinti kokį nors didelį projektą, reikia labai daug rankų, kurių kartais pritrūksta.
– Kokios jūsų pagrindinės veiklos kryptys?
– Kiekviena generacija nori įnešti kažką savo, žinoma, pasimokant iš ankstesnių žmonių patirties, sukauptų tradicijų ir klaidų. Šiandien nebereikia kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, šiandien reikia, kad Lietuva sparčiai vystytųsi ir būtų kuo daugiau matoma pasaulyje. Aišku, karas Ukrainoje rodo, kad nereikia pamiršti ir Lietuvos saugumo.
JAV lietuvių bendruomenės valdyboje turime savo veiklos prioritetines kryptis. Prieš kelerius metus sukūrėme strateginį planą, kuriame vieni iš svarbiausių klausimų yra jaunimo pritraukimas į lietuvišką veiklą, santykių su Lietuva puoselėjimas ir plėtra, kad JAV lietuvių balsas būtų kuo labiau girdimas ir Lietuvoje. Artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo ir mums svarbu, kad pagaliau būtų priimta ši nuostata.
Jeigu kažkas galvoja, kad mes, dalyvaudami JAV lietuvių bendruomenės veikloje, galvojame daugiau apie save, tai yra klaidinga. Galiu drąsiai teigti, jog mes visa tai darome dėl ateities, dėl mūsų vaikų, kad išlaikytume meilę Lietuvai, meilę lietuviškoms tradicijoms, savo gimtajai kalbai, lietuviškai kultūrai. Jeigu mes šių vertybių neperduosime savo vaikams, lietuvybė Amerikoje palaipsniui numirs.
Lietuvių organizacijų veikla JAV per ilgą istorijos tarpsnį yra geriausias to įrodymas. Ne veltui Lietuvių fondo šūkis yra „Iš kartos į kartą“. Vis dėlto meile ilgai sotus nebūsi. Tai suprato tie žmonės, kurie JAV lietuvių bendruomenę įkūrė prieš daugiau kaip 70 metų. Be pinigų lietuvybę išlaikyti nebūtų įmanoma, todėl ir buvo nutarta įkurti Lietuvių fondą, kuris iš pradžių vadinosi „Geležiniu fondu“.
Visoje Amerikoje buvo aukojamos lėšos ir jam įkurti buvo surinkta per 1 mln. dolerių. Šiandien šio fondo sąskaitoje jau yra sukaupta per 54 mln. JAV dolerių! Fondas pildosi žmonių aukotomis lėšomis ir lietuvių turto palikimais po mirties. Visos lėšos, gaunamos iš palūkanų, yra skiriamos lietuviškai veiklai ir įvairiems projektams finansuoti, lietuviškoms mokykloms išlaikyti.
Prieš trejus metus JAV lietuvių bendruomenės iniciatyva buvo surengtas pirmasis Šiaurės Amerikos lietuvių ekonomikos forumas. Jis vyko Šiaurės Amerikos šokių šventės Filadelfijoje metu ir jame dalyvavo valdžios bei verslo organizacijų atstovai iš Lietuvos ir JAV.
Forumo metu pamatėme, jog susidomėjimas ekonominių ryšių plėtra yra tiek iš Amerikos, tiek iš Lietuvos pusės. Po metų toks renginys jau vyko Čikagoje, kurį organizuoti ėmėsi LR Generalinis konsulatas Čikagoje. Tokiems renginiams reikalingos itin didelės lėšos, todėl džiaugiamės, jog kartu pavyko forumą surengti dar kartą. Jis puikiai pavyko, nes susidomėjimas verslo ryšiais ir investicijų galimybėmis buvo didžiulis.
Šių metų kovo 6–7 d. Niujorke vyko jau trečiasis JAV ir Lietuvos ekonomikos forumas, kuriame dalyvavo didelis būrys abiejų šalių verslininkų ir politikų. JAV lietuvių bendruomenė taip pat prisidėjo prie šio renginio organizavimo, nes ekonominiai ryšiai su Lietuva yra viena iš prioritetinių mūsų veiklos sričių.
Mums labai svarbu rūpintis, kad kuo daugiau investicijų iš JAV ateitų į Lietuvą ir kuo daugiau verslų iš Lietuvos galėtų vystytis Amerikoje. Dėl to visiems bus tik geriau.
Tikisi dvigubos pilietybės
– Kultūrinė veikla – ne paskutinėje vietoje?
– Kultūrinis gyvenimas – taip pat viena iš svarbiausių mūsų veiklos sričių. Kiekvienoje apylinkėje surasite šokių grupę, chorą, knygų klubą ar teatro būrelį. Sunku net išvardyti visas sritis. Pastaraisiais metais buvo surengtas ne vienas didelis projektas, bendradarbiaujant su atlikėjais iš Lietuvos. Čikagos ir kitų apylinkių lietuviams jau buvo parodyta „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, „Paryžiaus katedra“, roko opera „Jūratė ir Kastytis“. Kovo pabaigoje čia bus pristatytas miuziklas „Lituanika“, skirtas Dariaus ir Girėno skrydžio metinėms pažymėti.
Šiaurės Amerikos lietuviai kas ketverius metus organizuoja šokių šventes. Jose sulaukiame per du tūkstančius šokėjų iš visos Amerikos, taip pat svečių iš Lietuvos ir kitų kraštų. Šokių šventės renginiai sutraukia tūkstančius žiūrovų. Tai be galo didelė jungtis tarp lietuvių, tarp Lietuvos ir JAV.
– Politinė situacija pasaulyje kaista. Prasidėjo priešrinkiminė kova dėl JAV prezidento posto. Lietuviai JAV, be abejonės, taip pat yra susiskirstę į priešingas demokratus ir respublikonus palaikančias stovyklas. Ar tai turi įtakos vieningai lietuvių veiklai Amerikoje?
– Nemanau, kad turi didesnės įtakos JAV lietuvių bendruomenei kaip organizacijai, tačiau tarp lietuvių, kaip ir kitų Amerikoje gyvenančių žmonių, politinis susiskaldymas yra didžiulis, nes žmonės skirtingai mato tolesnį JAV raidos kelią. Tautybė tam neturi jokios įtakos.
Kai keliamas klausimas apie Lietuvos saugumą, lietuvių pažiūros susivienija. Visiems yra svarbu daryti spaudimą politikams, atsakingiems už tarptautinį saugumą. Mano nuomone, karas Ukrainoje yra didžia dalimi Vakarų pasaulio abejingumo ir Rusijos keliamos grėsmės nesuvokimo pasekmė. Dabar už tai mokama didžiulė kaina. Tai mato ir amerikiečiai.
Vykstant karui Ukrainoje ir sudėtingėjant politinei situacijai pasaulyje, labai svarbu, kad mes, čia gyvenantys lietuviai, įgydami JAV pilietybę, turėtume ir Lietuvos pilietybę.
Jeigu mes čia būsime tik Lietuvos piliečiai, joks senatorius, kongresmenas ar kitas JAV politikas net į kabinetą neįsileis, jeigu nebūsime jo rinkėjais. Mes paprasčiausiai neturėsime jokių galimybių juos spausti vienu ar kitu Lietuvai svarbiu klausimu. Taigi nuo to, kaip susiklostys referendumas dėl pilietybės išsaugojimo, daugeliu atvejų priklausys mūsų ateitis. Norisi tikėti, kad žmonės Lietuvoje, taip pat kitose šalyse gyvenantys lietuviai bus susitelkę ir balsuos už pilietybės išsaugojimą, įgyjant kitos šalies pilietybę.
– Artėja referendumas. Ko palinkėtum JAV ir Lietuvos lietuviams?
– Aišku, norėtųsi kad dvigubos pilietybės įstatymas būtų priimtas. Nesvarbu, kur gyvename, svarbu, kad širdyje turėtume Lietuvą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos pasas suteikia didesnio pasididžiavimo savo šalimi. Jis įpareigoja būti labiau atsakingiems už savo šalį. Aš nesakau, kad artėjantis referendumas nulems mūsų likimą. Mes lietuviais buvome, jais ir liksime.
– Kas gero ir kas blogo Amerikoje?
– Čia viskas taip pat, kaip ir Lietuvoje. Čia gali rasti visko. Daug kas priklauso ir nuo požiūrio.
Požiūris į lietuvius Amerikoje keičiasi. Prieš tris dešimtmečius į mus žiūrėdavo kaip į postsovietinės šalies piliečius, t. y. mažesnius rusus. Dabar amerikiečiai jau žino, kas yra Lietuva, žino, kad tai yra Europos Sąjungos ir NATO valstybė. Verslo žmonės Lietuvą žino kaip mažą, bet gerą ir patikimą partnerį. Jie daug žino apie lietuviškus lazerius, lietuvišką maistą, ypač pieno produktus. Per pastarąjį dešimtmetį amerikiečių požiūris į mus smarkiai pasikeitė.
