Ekskursijose – dėmesys Stasiui Ušinskui

Sa­va­no­riš­kais pa­grin­dais dir­ban­ti gi­dė V. Luk­šie­nė S. Ušins­ko me­mo­ria­li­nio kam­ba­rio lan­ky­to­jų kny­go­je pa­ro­dė įra­šą, 2012 me­tais pa­si­ra­šy­tą dai­li­nin­ko se­sers Fi­lo­me­nos Ušins­kai­tės duk­ters Ne­rin­gos: „La­bai džiau­giuo­si ap­si­lan­kiu­si sa­vo dė­dės (S. Ušins­ko) me­mo­ria­li­nia­me kam­ba­ry­je ir atei­ty­je vi­liuo­si, kad bus pa­ro­dy­tas di­des­nis dė­me­sys S. Ušins­ko as­me­ny­bei. Ma­no ki­to ap­si­lan­ky­mo me­tu no­rė­čiau, kad mies­to val­džia nors mi­ni­ma­liai su­re­mon­tuo­tų pa­tal­pas. Ma­nau, kad mies­te­liui tu­rė­tų bū­ti gar­bė, tu­rė­jus to­kį iš­ki­lų žmo­gų ir rū­pin­tis jo at­min­ties iš­sau­go­ji­mu“.

Sta­sys Ušins­kas bu­vo vie­nas pro­fe­sio­na­laus lė­lių teat­ro Lie­tu­vo­je kū­rė­jų, 1936-ai­siais su­kū­rė lė­lių spek­tak­lį „Sil­vest­ras dū­de­lė“, o po dve­jų me­tų – gar­si­nį lė­lių fil­mą „Sto­ru­lio sap­nas“. Šis fil­mas ir jo ma­rio­ne­čių konst­ruk­ci­jų brė­ži­niai šių me­tų bir­že­lio mė­ne­sį įtrauk­ti į UNES­CO pro­gra­mos „Pa­sau­lio at­min­tis“ na­cio­na­li­nį re­gist­rą. Pri­pa­ži­ni­mo liu­di­ji­mai bus įteik­ti rug­sė­jo mė­ne­sį Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė­je Mar­ty­no Maž­vy­do bib­lio­te­ko­je.

V. Luk­šie­nė au­to­ri­nę eks­kur­si­ją ruo­šė 6 mė­ne­sius. Marš­ru­tas: dai­lin­ko Sta­sio Ušins­ko me­mo­ria­li­nio kam­ba­rys – dai­li­nin­ko Kle­men­so Kup­riū­no skulp­tū­ra eks­lib­ri­sui, vie­nin­te­lis pa­mink­las eks­lib­ri­sui pa­sau­ly­je, at­nau­jin­ti vit­ra­žai iš­ki­liems Pak­ruo­jo kraš­to žmo­nėms. Sti­li­zuo­tos var­nos ant sto­gų ir me­ta­li­nis uo­das ant Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos pa­sta­to sie­nos. Pas­ta­rie­ji - gat­vės me­no ak­cen­tai, su­grą­ži­nan­tys į HAV (Hu­mo­ro, Alaus, Var­nų) sos­ti­nės lai­kus.

Dau­giau­sia ek­sur­si­jos lai­ko gi­dė ski­ria pa­sa­ko­ji­mui apie vie­ną bran­džiau­sių ir no­va­to­riš­kiau­sių 20 am­žiaus Lie­tu­vos dai­li­nin­kų S. Ušins­ką. Be­veik to­je pat vie­to­je, kur sto­vė­jo Ušins­kų šei­mos na­mas (na­mas, ku­ria­me gy­ve­no S. Ušins­kas, nė­ra iš­li­kęs), 1990 me­tais bu­vo įkur­tas me­mo­ria­li­nis kam­ba­rys, ku­ria­me yra eks­po­nuo­ja­mi au­ten­tiš­ki daik­tai, įvai­ri do­ku­men­ti­nė me­džia­ga, edu­ka­ci­jų nuo­trau­kos, spau­di­niai, ,,Žiem­ga­los“ ple­ne­rų dai­li­nin­kų pa­veiks­lai.

Bu­vu­si mo­ky­to­ja V. Luk­šie­nė pa­sa­ko­ja, kad ruo­šian­tis eks­kur­si­jai apie S.Ušins­ko gy­ve­ni­mą Pak­ruo­jy­je ir Kau­ne, pa­sa­ko­ji­mą te­ko dė­lio­ti iš at­ski­rų am­ži­nin­kų pri­si­mi­ni­mų spau­do­je, pa­žįs­ta­mų žmo­nių pa­sa­ko­ji­mų.

Daug ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos su­tei­kė pa­kruo­jie­čiai G. Juo­dy­tė, V. Alek­se­riū­nai­tė, R.Ta­ma­šaus­kas. Nau­jai į dai­li­nin­ko kū­ry­bą ji pa­žvel­gu­si prieš po­ra me­tų po me­no­ty­ri­nin­kės Ra­mu­tės Rach­le­vi­čiū­tės pa­skai­tos Ak­me­nė­lių dva­re, kai te­ko iš­girs­ti, kad, jos ma­ny­mu, di­dis me­ni­nin­kas, ku­riuo Pak­ruo­jo kraš­to žmo­nės ga­li di­džiuo­tis, yra ne­pel­ny­tai pri­mirš­tas, tin­ka­mai neiš­sau­go­tas, su­san­dė­liuo­tas, išbarstytas… Daug šio me­ni­nin­ko kū­ry­bos yra at­si­dū­rę ir pri­va­čio­se ko­lek­ci­jo­se.

S.Ušins­ko at­mi­ni­mą Pak­ruo­jy­je įam­žin­ti pra­dė­ta 1990 me­tais. 85-ųjų da­li­nin­ko gi­mi­mo me­ti­nių pro­ga bu­vo ati­deng­tas ba­rel­je­fas, du­ris at­vė­rė me­mo­ria­li­nis kam­ba­rys, vy­ko dai­li­nin­kų eks­lib­ris­tų ple­ne­ras S.Ušins­ko kny­gos ženk­lui su­kur­ti. Pak­ruo­jo kny­gy­no lan­guo­se bu­vo iš­ka­bin­ti dai­li­nin­ko mo­ki­nio A.Stoš­kaus ir jo va­dao­vau­ja­mų Dai­lės aka­de­mi­jos stu­den­tų vit­ra­žai 5 iš­ki­liems ra­jo­no kraš­to žmo­nėms: S. Ušins­kui, J. Paukš­te­liui, T. Gro­tu­sui, J. Pa­kal­niui ir J. Šlia­vui. Tų me­tų ru­de­nį išė­jo pir­mas „Žiem­ga­los“ drau­gi­jos laik­raš­tis, skir­tas S.Ušins­ko ju­bi­lie­jui. Kul­tū­ri­nio pa­ki­li­mo lai­ko­tar­pis sie­ti­nas su klu­bo prie mies­to bib­lio­te­kos ,,Aki­ra­tis“ veik­la ir to me­to tau­ti­nio at­gi­mi­mo dva­sia.

Pa­na­šu, kad pil­do­si S. Ušins­ko duk­te­rė­čios pa­lin­kė­ji­mai ir dai­li­nin­ko me­mo­ria­li­nio kam­ba­rio eks­po­zi­ci­ja tu­rė­tų per­si­kel­ti į nau­jas pa­tal­pas. Net­ru­kus pra­si­dės se­no­sios Pak­ruo­jo gais­ri­nės pa­sta­to re­no­va­ci­ja. V. Luk­šie­nė vi­lia­si, kad šios pa­tal­pos bus pa­nau­do­tos kul­tū­rai: „gal taps tuo se­niai sva­jo­tu mu­zie­ju­mi, kul­tū­ros ži­di­niu, ko­kio mū­sų mies­tas iki šiol ne­tu­rė­jo.“