Naujausios
Savanoriškais pagrindais dirbanti gidė V. Lukšienė S. Ušinsko memorialinio kambario lankytojų knygoje parodė įrašą, 2012 metais pasirašytą dailininko sesers Filomenos Ušinskaitės dukters Neringos: „Labai džiaugiuosi apsilankiusi savo dėdės (S. Ušinsko) memorialiniame kambaryje ir ateityje viliuosi, kad bus parodytas didesnis dėmesys S. Ušinsko asmenybei. Mano kito apsilankymo metu norėčiau, kad miesto valdžia nors minimaliai suremontuotų patalpas. Manau, kad miesteliui turėtų būti garbė, turėjus tokį iškilų žmogų ir rūpintis jo atminties išsaugojimu“.
Stasys Ušinskas buvo vienas profesionalaus lėlių teatro Lietuvoje kūrėjų, 1936-aisiais sukūrė lėlių spektaklį „Silvestras dūdelė“, o po dvejų metų – garsinį lėlių filmą „Storulio sapnas“. Šis filmas ir jo marionečių konstrukcijų brėžiniai šių metų birželio mėnesį įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Pripažinimo liudijimai bus įteikti rugsėjo mėnesį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
V. Lukšienė autorinę ekskursiją ruošė 6 mėnesius. Maršrutas: dailinko Stasio Ušinsko memorialinio kambarys – dailininko Klemenso Kupriūno skulptūra ekslibrisui, vienintelis paminklas ekslibrisui pasaulyje, atnaujinti vitražai iškiliems Pakruojo krašto žmonėms. Stilizuotos varnos ant stogų ir metalinis uodas ant Valstybinės mokesčių inspekcijos pastato sienos. Pastarieji - gatvės meno akcentai, sugrąžinantys į HAV (Humoro, Alaus, Varnų) sostinės laikus.
Daugiausia eksursijos laiko gidė skiria pasakojimui apie vieną brandžiausių ir novatoriškiausių 20 amžiaus Lietuvos dailininkų S. Ušinską. Beveik toje pat vietoje, kur stovėjo Ušinskų šeimos namas (namas, kuriame gyveno S. Ušinskas, nėra išlikęs), 1990 metais buvo įkurtas memorialinis kambarys, kuriame yra eksponuojami autentiški daiktai, įvairi dokumentinė medžiaga, edukacijų nuotraukos, spaudiniai, ,,Žiemgalos“ plenerų dailininkų paveikslai.
Buvusi mokytoja V. Lukšienė pasakoja, kad ruošiantis ekskursijai apie S.Ušinsko gyvenimą Pakruojyje ir Kaune, pasakojimą teko dėlioti iš atskirų amžininkų prisiminimų spaudoje, pažįstamų žmonių pasakojimų.
Daug vertingos informacijos suteikė pakruojiečiai G. Juodytė, V. Alekseriūnaitė, R.Tamašauskas. Naujai į dailininko kūrybą ji pažvelgusi prieš pora metų po menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės paskaitos Akmenėlių dvare, kai teko išgirsti, kad, jos manymu, didis menininkas, kuriuo Pakruojo krašto žmonės gali didžiuotis, yra nepelnytai primirštas, tinkamai neišsaugotas, susandėliuotas, išbarstytas… Daug šio menininko kūrybos yra atsidūrę ir privačiose kolekcijose.
S.Ušinsko atminimą Pakruojyje įamžinti pradėta 1990 metais. 85-ųjų dalininko gimimo metinių proga buvo atidengtas bareljefas, duris atvėrė memorialinis kambarys, vyko dailininkų ekslibristų pleneras S.Ušinsko knygos ženklui sukurti. Pakruojo knygyno languose buvo iškabinti dailininko mokinio A.Stoškaus ir jo vadaovaujamų Dailės akademijos studentų vitražai 5 iškiliems rajono krašto žmonėms: S. Ušinskui, J. Paukšteliui, T. Grotusui, J. Pakalniui ir J. Šliavui. Tų metų rudenį išėjo pirmas „Žiemgalos“ draugijos laikraštis, skirtas S.Ušinsko jubiliejui. Kultūrinio pakilimo laikotarpis sietinas su klubo prie miesto bibliotekos ,,Akiratis“ veikla ir to meto tautinio atgimimo dvasia.
Panašu, kad pildosi S. Ušinsko dukterėčios palinkėjimai ir dailininko memorialinio kambario ekspozicija turėtų persikelti į naujas patalpas. Netrukus prasidės senosios Pakruojo gaisrinės pastato renovacija. V. Lukšienė viliasi, kad šios patalpos bus panaudotos kultūrai: „gal taps tuo seniai svajotu muziejumi, kultūros židiniu, kokio mūsų miestas iki šiol neturėjo.“