Naujausios
Kviečia prisijungti prie klubo
Klubo pirmininkė Adelė Dobilienė sako, kad sirgti diabetu ir kontroliuoti šią ligą yra brangu. Klubas padeda ieškoti išeičių, kaip gauti reikalingų vaistų ir kitų reikalingų ligai kontroliuoti priemonių kuo pigiau.
Šiuo metu klubas vienija apie 150 žmonių, kurių dalis yra neaktyvūs, bet apie šimtas jų reguliarai moka nario mokestį, lankosi susitikimuose.
Klubos nariai – įvairaus amžiaus. Yra trys nepilnamečiai ir yra netgi per 90-ies metų sulaukusi senolė. Paskutiniu metu žmonės renkasi atnaujintose patalpose adresu J. Basanavičiaus g. 4, antrame aukšte, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9 valandos iki 12 valandos. Klubo pirmininkė Adelė Dobilienė sako, kad pokalbiai su kitais ligoniais padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir geriau pažinti ligą.
Nominuota apdovanojimui
A. Dobilienė buvo nominuojama „Moters Saulės-2015“ apdovanojimui „už visuomeninę veiklą, diabeto prevenciją Pakruojo rajone, ištiestą pagalbos ranką, už kilnią misiją teikti pagalbą ir skleidžiamą gerumą, užkrečiantį pozityvų mąstymą ir už sveiko gyvenimo būdo pavyzdį“. Tąkart apdovanota buvo radviliškietė.
Optimizmas
– Susirgau būdama vyresniame amžiuje, todėl tuojau išlindo ir komplikacijos. Man buvo labai sunku. Atsirado širdies ir inkstų nepakankamumas. Mano širdyje yra penki stentai, kelio sąnarys operuotas. Šį pavasarį atsirado ir astma. Vadovaudama klubui, išmokau gyventi su liga. Nieko daugiau nepadarysi. Gali graužtis ar nesigraužti, bet gyventi reikia. Daug priemonių ligai prižiūrėti pamačiau. Susitinkame su firmų atstovais, kurie paaiškina, supažindina su naujovėmis. Man labai padeda optimizmas. Aš nieko neplanuoju metams ar net mėnesiui, dažniausiai – dviem trims dienoms, daugiausiai – savaitei. Ryte atsikeliu, matuoju cukrų, purškiuosi vaistus nuo astmos, tada sėdu pusryčiauti, leidžiuosi insuliną, geriu kitus vaistus, kurie man reikalingi, tada planuojuosi dieną. Jeigu reikia, į klubą važiuoju, jeigu ne, tai kitus reikalus tvarkau. Liūdėti ir galvoti, kad man kažką skauda ar man labai blogai, nėra kada, – pasakoja Asdelė Dobilienė.
Klubo istorija
Paklausus, kaip tapo klubo pirmininke, A. Dobilienė pasakoja: „Klubas susikūrė 1993 metais. Klubui vadovauju apie 20 metų. Į klubą atėjau kaip eilinė sergančioji, paskui tapau pavaduotoja, vėliau mane išrinko pirmininke. Dirbu jau metai iš metų ir niekas nenori šių pareigų perimti, nes niekas nenori savanoriauti. Mano veikla – savanoriškas darbas.“
Klubo pirmininkė pasidžiaugė, kad planuojama, jog diabeto mokyklos užsiėmimai dabar jau vyks jų klubo patalpose, nebereiksią eiti prašytis į Savivaldybę. Šiuo metu bereikia nusipirkti projektorių. Naujose patalpose yra liftas, kuriuo gali į antrą aukštą pasikelti tie, kuriems sunku lipti laiptais.
Neprarasti pasitikėjimo savimi
Ponia Adelė nori padrąsinti sergančius, kad su liga galima gyventi, tik reikia save mylėti ir atidžiau sekti, ką galima suvalgyti, kiek išgerti, valgyti daugiau daržovių ir mažiau riebalų turinčio maisto, išlaikyti fizinį aktyvumą, reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, mažinančius gliukozės kiekį kraujyje.
Klubo vadovė sako, kad dažnai žmonės, sužinoję sergą tokia liga, praranda pasitikėjimą savimi, tvirtybę, nebežino, ką daryti. Buvo atvejų, kad naujai atėjusiems dėl ligos ant kojų būdavo didžiulės žaizdos. Ji norinti priminti, kad Pakruojo poliklinikoje veikia diabetinės pėdos kabinetas, į kurį tokiais atvejais galima kreiptis. Diabetas yra tokia liga, kai svyruoja gliukozės kiekis kraujyje. Jeigu gliukozės kiekis dažnai nukrenta, žūva smegenų ląstelės ir nebeatsinaujina, todėl ligoniams kyla problemų dėl atminties. Jeigu cukraus kiekis kraujyje dažnai per didelis, tada nukenčia kojų kraujagyslės, susidaro trombai, trinka kojų pėdų kraujotaka ir atsiveria žaizdos.
Gyventi spontaniškai
“Gyvenimas yra gražus, tik reikia save mylėti“, dar kartą akcentavo pašnekovė.
Ligonius Adelė ragina domėtis cukraus kiekiu kraujyje. Antrojo tipo diabetas, pasak Adelės, yra „tylusis žudikas“, mat organizme pokyčiai jau gali būti, o pats žmogus nieko nejaučia, kol nepasidaro tyrimų.
Ji mano, kad sergantis diabetu nebūtinai turi sėdėti namuose ir gyventi pagal griežtai nustatytą dienotvarkę, galima elgtis ir spontaniškai, kažkur išvykstant, bendraujant su žmonėmis.
„Elgtis spontaniškai – galimybė leistis į kelionę, ragauti neįprasto, egzotiško maisto arba tieisog išeiti pasivaikščioti, nesuplanavus kelių valandų į priekį. Sergantys diabetu gali ir netgi turėtų retkarčiais taip pasielgti“. Klube galima sužinoti, kaip pasimėgauti gyvenimo akimirkomis.