Naujausios
Ratuotas Daukšių kaimo simbolis
Daukšių kaimas (Joniškio rajonas) turi neoficialų, bet išskirtinį simbolį — senovinį traktorių metaliniais ratais, stūksantį ant kelių metrų betoninės pakylos. Šis — vienintelis rajone valstybės saugomas kilnojamųjų kultūros vertybių registre įrašytas eksponatas traukia kolekcionierių, pravažiuojančių žmonių dėmesį. Ir tik nedaugelis žino, jog kolūkio pirmininko noru ant postamento užkelto traktoriaus šeimininkas gyveno tame pačiame kaime, o jo anūkai iki šiandienos saugoja traktorių iš namų išgabenusio mechanizatoriaus pasirašytą popierių, kad ši technikos retenybė priklausė Apolinarui Lipskiui.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Traktorius traukia dėmesį
Traktorius „Universal“ patraukia kiekvieno atvykėlio akį. Užkeltas aukštai, ant kelių metrų postamento, metalo ratais, senovinis, kokį šiais laikais galima vadinti retenybe. Ne vienam pravažiuojančiam žmogui kyla klausimas — iš kur jis čia atsirado? Ir kaip tokiu eksponatu niekas nesusigundė?
Daukšiečiai pasakoja, kad ilgapirščiai sykį nugvelbė prie traktoriaus buvusį plūgą. Pačios žemės ūkio transporto priemonės nukelti nesugebėjo — sunkus ir per aukštai. Vietiniai prie traktoriaus jau taip įpratę, kad net neįsivaizduoja tuščios pakylos.
„Žinote, kai griuvo kolūkiai, labai daug kam prireikė to traktoriaus. Girdėjau, jog buvo pageidaujančių pirkti. Bet tikrai nenorėčiau, kad jis iškeliautų iš kaimo. Jeigu saugomas valstybės, tegul būna valstybės, ne mūsų, bet kad kitur neišvažiuotų. Aš vis jaučiu kažkokį rūpestį, nerimą. Kai prieš keletą metų darbininkai atvažiavo jo perdažyti, galvojau, ar tik nesumąstė parduoti. Bet paaiškėjo, kad ne, tik šiaip pagražino, — pasakoja 1948— 1949 metais Rusijoje pagaminto traktoriaus buvusio savininko anūkė Zofija Kaikarienė. — O kitą kartą pamačiau sunkvežimiu atvažiavusius vyrus. Jie išlipę apžiūrinėjo, paskui fotografavo telefonais. Galvoju — gerai, tegul grožisi, bet jeigu ką nors bandytų daryti, neleisčiau.“
Ant postamento traktorių užkėlė kolūkis
Traktorių „Universal“ ant aukšto postamento prie buvusio kolūkio dirbtuvių užkelti sumanė anuometis pirmininkas Vasilijus Gusarovas. Jis šią retą transporto priemonę pamatė kolūkyje dirbusio Vytauto Norvaišo namuose, kuriam pirmojo savininko Aleksandro Lipskio sūnus Apolinaras ją atidavė už dyką. Matė, kad jaunuolio galva “technikai pramušta“, negalėdavo atsitraukti nuo bet kokios metalo konstrukcijos, o šis eksponatas nebereikalingas stūksojo kieme nuo svorio iki pusės ratų susmegęs žemėn. Ant jo tik vaikai sulipę žaisdavo. Traktoriaus savininko anūkė Janina Upartienė sako girdėjusi, jog V. Norvaišas galvojęs pakeisti metalinius traktoriaus ratus guminiais, bet ar jam nepavykę, ar persigalvojęs, o traktoriukas taip ir liko, kokį jį gamykloje surinko.
„Atrodo, kad tas traktorius tebėra veikiantis. Kai darbininkai jį ruošė užkelti ant postamento, sako, dirbtuvių kieme buvo užkūrę“, — prisimena Janina Upartienė.
Jos brolis Vladas Lipskis tvirtina, kad traktorius nepatiko į Žagarę tuo metu ištremtam vyskupui Julijonui Steponavičiui, vėliau tapusiam arkivyskupu. Pro šalį į kapines lydėdamas mirusįjį dvasininkas, neva, papriekaištavęs, kodėl ne kryžių pastatė, o tokį griozdą.
Senelis turėjo daug technikos
Senasis 1948— 1949 metų gamybos rusiškas traktorius „Universal“ į Daukšių kaimą atkeliavo nupirktas kalvio, auksinių rankų meistro Aleksandro Lipskio.
Jo anūkas Vladas pasakoja:
„Senelis buvo labai gabus žmogus, geras, nagingas rankas turėjo. Atėjo jis į šį kaimą gyventi užkuriais ir atsivežė su savimi tik priekalą, keletą įrankių. Turto neatsigabeno. Pirmiausia įsikūręs pasistatė kalvę, kaustydavo arklius, gamindavo, ką reikia. Paskui nusipirko kuliamąją, aptarnaudavo visus ūkius aplink, ne tik po Daukšius, bet ir į Stungius važiuodavo, ir kitur. Prasigyvenęs net autobusą įsigijo. Važinėdavo maršutu “Šiauliai — Žagarė“. Bene pirmasis toks autobusas buvo. Be viso šio turto tėvukas užgyveno ir du traktorius bei dar du automobilius iš Amerikos parsisiuntė.“
Senelis ne vienam pritrūkusiam pinigų juos skolindavo, vekselius išrašydamas. Buvo, kad žmonės skolos negrąžino. Tie vekseliai po namus mėtėsi, o anūkės bežaisdamos sukarpė, nes patiko popieriaus šone Vyčio ženklas.
Autobuso sėdynių apmušalai tapo paltukais
Vėliau iš Aleksandro Lipskio ūkį perėmė tris dukras ir du sūnus auginęs sūnus Apolinaras Lipskis. Vladas toliau pasakoja, kad kartu su tėvu tuo traktoriumi važiuodavęs laukų arti. Iš pradžių tik ant sparno sėdėdavęs, o 12— 14 metų būdamas pats jau mašiną valdydavo.
Pradėjus kurtis kolūkiams šeima ėmė baimintis nacionalizacijos. Dalį truto atidavė. Dukros mena, kaip mama prieš išgabenant iš namų autobusą nuardė nuo sėdynių gražų apmušalą, iš kurio paskui šeimai pasiuvo paltukus.
„Mūsų tėvukas, nors irgi mokslų nebaigęs, kaip senelis, bet sugebėjo rašyti, skaičiuoti. Jis vesdavo pajamų — išlaidų sąsiuvinį, kurį kasdien tvarkingai pildydavo“, — prisimena Zofija Kaikarienė.
Autorės nuotr.
TRAKTORIUS: 1948— 1948 metų gamybos rusiškas traktorius „Universal“, ilgai tarnavęs vietos gyventojui, vėliau atsidūrė ant postamento, kur iki šiol stūkso ir traukia pravažiuojančių dėmesį.