Naujausios
Reikšmingas įvykis dviem šalims
Parodą parengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su 28 partneriais iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos. Parodos globėjas – Latvijos Respublikos Lietuvoje ambasadorius Indulis Berzinis.
Parodą rengė dr. E. Vasiliauskas, dr. Gabrielė Jasiūnienė, Antanas Jankūnas, dr. Marytė Jakovleva (Latvijos nacionalinis istorijos muziejus), Aldis Barševskis (Jelgavos G. Eliaso istorijos ir dailės muziejus), Kristina Budžė (Rundalės rūmų muziejus). Tekstus rašė dr. E. Vasiliauskas, dr. M. Jakovleva, mgr. Agris Dzenis, dr. G. Jasiūnienė, dr. Rita Regina Trimonienė, mgr. Vilma Karinauskienė. Parodos dizainerė – Zita Šulcienė.
Pristatyme dalyvavo daug svečių: Latvijos Respublikos Saeimos narė prof. dr. Janina Kursytė, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės istorijos specialistė dr. Marytė Jakovleva iš Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje atstovė Elina Cudere, Latvijos universiteto akademinės bibliotekos Rankraščių ir retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Aija Taimina, Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus direktoriaus pavaduotojas Gintas Putikis, Latvijos nacionalinio archyvo direktoriaus pavaduotojas Gatis Karlsons, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorės pavaduotoja Edita Landsbergienė ir kiti.
Kalbėję svečiai akcentavo, jog ši paroda – reikšmingas įvykis kultūrinėje padangėje ir dviejų tautų bendradarbiavime.
Parodos kuratoriui, Šiaulių „Aušros“ muziejaus kultūros projektų vadybininkui, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniajam mokslo darbuotojui E. Vasiliauskui J. Kursytė įteikė Latvijos kultūros ministro Naurio Puntulio padėkos raštą už ilgalaikį bendradarbiavimą su Latvijos mokslininkais, tiriant latvių diasporą Lietuvoje.
Latvijos universiteto akademinės bibliotekos Rankraščių ir retų spaudinių skyriaus vedėja dr. Aija Taimina sakė, jog mokslas, kultūra, istorija neturi sienų – sienos brėžiamos žemėlapyje. E. Vasiliauskas įveikė sienas ir skatina tolesnį bendradarbiavimą.
Žinomiausia Kuršo ir Žiemgalos specialistė Latvijoje M. Jakovleva atkreipė dėmesį, kad anksčiau abiejų šalių istorijoje labiau dominavo militarinis požiūris, geriau pažįstama kunigaikščių istorija, o kiti aspektai – ekonominiai, sienų ar žemesnių visuomenės sluoksnių – mažiau nagrinėti.
Pristatomos keturios temos
Pasak E. Vasiliausko, kilnojamos parodos tikslas – supažindinti Lietuvos muziejų lankytojus su kaimynės Latvijos dar menkai žinomu XVI–XVIII a. istorijos laikotarpiu ir atvirkščiai – Latvijos muziejų lankytojus – su Lietuvos istorija bei pasitelkus eksponatus, archyvinę medžiagą parodyti, kas sieja Lietuvą ir Latviją.
Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas originalus 1569 metų rugpjūčio 3 dieną Liubline surašytas dokumentas – Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės inkorporacijos į Abiejų Tautų Respublikos uniją aktas, pasirašytas karaliaus Žygimanto Augusto. Parodoje galima apžiūrėti ir XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo bei Žiemgalos kunigaikštystės kunigaikščių, dvarininkų portretus, spaudus, medalius, monetas, žemėlapius, knygas, baldus, piešinius, herbų ir dokumentų kopijas.
Renginio dalyvius E. Vasiliauskas pakvietė į trumpą ekskursiją.
Paroda padalyta į keturias dalis. Pirma tema – politika, čia pristatomi dokumentai, kunigaikščių paveikslai. Valdovų arba kunigaikščių galerijoje panaudotos skaitmeninės kopijos iš Rundalės rūmų muziejaus. Centre pakabintas originalus paveikslas, jame nutapyta vyriausia pirmojo kunigaikščio Gothardo Ketlerio dukra Ona (arba Ana), kuri ištekėjo už Alberto Radvilos – taip giminės susijungė.
Kita tema – ekonomika. Kuršo istorija neįsivaizduojama be kunigaikščio Jokūbo – jo kolonijų politikos, įkurto laivyno. Parodoje pateikiamos piešinių kopijos iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos, jose galima pamatyti, kaip atrodė lietuviai valstiečiai, atvykę į Rygą XVIII amžiaus pabaigoje. Aptartas sienų klausimas. Pasak E. Vasiliausko, ko gero, pati stabiliausia Lietuvos siena visgi yra su Latvija, ji nusistovėjo XVI amžiuje. Paliečiama ir Šiaulių ekonomija, jos santykis su Kuršo kunigaikščiais.
Dar viena tema – Kuršo kilmės dvarininkai Lietuvoje. Apie 100 šeimų nuo XVII amžiaus iki 1940 metų valdė 315 dvarų Lietuvoje, daugiausia šiaurinėje dalyje. Parodoje pristatomos pagrindinės šeimos: Šverinai, Tyzenhauzai, Grothusai, Goesai, Pliateriai, Ropai ir kitos. Galima pamatyti ir Landsbergių šeimos genealoginį medį – profesoriaus Vytauto Landsbergio protėvius nuo XI amžiaus. Parodoje galima patyrinėti ir daugiau genealoginių medžių, pasigilinti, kaip jie buvo sudaromi XVII–XVIII amžiais.
Ketvirta tema – bažnyčios istorija. Evangelikų liuteronų bažnyčia Lietuvoje priklausė Kuršo konsistorijai, veikė keturios pagrindinės bažnyčios: Biržuose, Skuode, Žeimelyje, Šaukėnuose. Svarbiausia iš jų – Žeimelio. Oficialia Kuršo kunigaikštystės religija buvo pripažinta liuteronybė. Nors Kurše katalikų bažnyčia nebuvo uždrausta, nebuvo ir skatinama.
Paroda „Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1561–1795 m.“ Šiaulių istorijos muziejuje veiks iki kitų metų sausio 6 dienos. Dvikalbė paroda (parengta lietuvių ir latvių kalbomis) kitąmet bus eksponuojama ir kituose Lietuvos bei Latvijos muziejuose.
