Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Komunizmas Šiupyliuose pasiekiamas ir buvusiam merui
Šiupylių (Šiaulių rajonas) gyventojai nemokamai gauna vandenį. Tik — nereguliariai. Vandentiekį namuose turi ir ten gyvenantis buvęs Šiaulių rajono meras Raimundas Jakutis, kuris tikina vartojantis savo šulinio vandenį, nes anas — prastas. Naudoja nemokamą vandenį eksmeras ar ne, nepatikrinome, tačiau apie netvarką dėl vandentiekio jis gerai žinojo.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Atsiranda ir dingsta
Šiaulių rajono, Gruzdžių seniūnijos, Šiupylių kaimo, gyventojai laiške redakcijai skundžiasi, jog dažnai neturi vandens. Dar kolūkių laikais statytuose namuose buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija. Vanduo šiupyliškiams tiekiamas iš bokšto, kuris yra šalia Šiupylių žemės ūkio bendrovės pastatų.
Kovo viduryje gyventojai kreipėsi į Gruzdžių seniūniją, skųsdamiesi, kad gyvybiškai svarbus geriamasis vanduo iš čiaupo dažnai ir be jokio perspėjimo dingsta.
„Vandens problema Šiupyliuose prasidėjo nuo 2002 metų. Ar galima vandenį užsukti be jokio perspėjimo? Gaisro atveju jokio vandens telkinio šalia namų nėra! Vandenį gauname iki 16— 17 valandos. Naktį vanduo yra atsukamas. Norint nusiprausti, reikia laukti arba vidurnakčio, arba nusiprausti rytą.
Ryte, jei spėji prieš darbą prisileisti kibirą vandens, tai žinai, kad grįžęs iš darbo bent turėsi kur rankas nusiplauti. Apie indus nebekalbame — tik vienkartiniai. Drabužių išsiskalbti neįmanoma, nes rytais vanduo būna rudas. Vasarą vandens, galima sakyti, neturim. Jei atsuka — kelioms valandoms.
Kur turėtume kreiptis, kad XXI amžiuje turėtume vandenį?„
Nemokamas, tai ir be tvarkos
Apsilankius Šiupyliuose, sutikti gyventojai patvirtino: tie, kurie naudojasi vandentiekiu, nežino, kada vandens bus, o kada — ne. Šiupyliškė Jurgita sakė, kad vandens nebuvo visą praėjusį sekmadienį, vaikai prieš mokyklą negalėjo išsimaudyti. Blogiausiai tiems, kurie neturi kieme šulinio — tenka po kaimą lakstyti su kibirais.
Gruzdžių seniūnijoje sužinojome, kad vandens gręžinio eksploatacija priklauso Šiupylių žemės ūkio bendrovei, kuri jį tvarko iš savo apyvartinių lėšų.
Bendrovės pirmininkas Egidijus Mykolaitis, išgirdęs dėl ko atvykome, pyktelėjo: „Ot, žmonės! Vandenį gauna už dyką, ir dar skundžiasi.“
Bendrovė senąjį vandens gręžinį paveldėjo iš kolūkio. Gyvenvietei tiekiamas vanduo, pasak pirmininko, kaip tarybiniais laikais, taip ir dabar yra nemokamas.
„Niekas nėra mokėjęs ir nemoka už vandenį, o supuvusį ir nuolatos užsikemšantį vamzdyną iš savo lėšų remontuoja bendrovė, — skundėsi pirmininkas. — Kartą perėjome visus, kurie naudojasi vandentiekiu, prašėme nors simboliškai, kad po dešimt litų remontams sumestų. Bet niekam nereikia.“
Bendrovė savo reikmėms įsirengė naują gręžinį, o kapitalinio remonto reikalaujantį senąjį ruošiasi parduoti Savivaldybei. Gręžinio inventorizacija ir kiti dokumentai bendrovei kainavo apie 7000 litų. Pirkdama vandens tinklus, Savivaldybė šią sumą bendrovei grąžintų.
Eksmeras turi šulinį
Šiupyliuose gyvenantis buvęs rajono meras Raimondas Jakutis tikino, kad nemokamu vandentiekio vandeniu nesinaudoja — šis esąs blogas, turi daug geležies. Šiupylių vandens trasoms yra apie 50— 60 metų, todėl prieš dešimt metų kieme specialiai išsikasė šulinį.
Eksmeras „Šiaulių kraštui“ teigė praėjusį rudenį pats raginęs pirmininką parengti dokumentus ir gręžinį parduoti Savivaldybei.
Pasak Vytauto Breikšto, Šiaulių rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiojo inžinieriaus, didžioji dalis Šiaulių rajono vandens tinklų priklauso Savivaldybei. Tačiau kai kuriose rajono gyvenvietėse gręžiniai yra privatūs arba privatizuoti, jais naudojasi po keliasdešimt šeimų. Be Šiupylių, privačiose rankose rajone iki šiol yra Ringuvėnų kaimo vandentiekis, kurį eksploatuoja Kuršėnų žemės ūkio bendrovė, Bazilionų, Noreikių, Kurtuvėnų vandens tinklai. Ar jie bus parduoti Savivaldybei, V. Breikšto žodžiais, priklauso nuo privatininkų iniciatyvos, nes turtas yra jų.
Turi užtikrinti savivaldybė
2007-ųjų sausio 1-ąją įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Viena iš pagrindinių įstatymo nuostatų — kiekvienas gyventojas turi teisę gauti geriamąjį vandenį, o jo išleidžiamos nuotekos turi būti tvarkomos. Vanduo turi atitikti visus kokybės reikalavimus, teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Įstatymas numato, kad paslaugos prieinamumą teritorijoje turi užtikrinti savivaldybė.
PREKYBA: Egidijus Mykolaitis, Šiupylių žemės ūkio bendrovės vadovas, senąjį vandens bokštą ruošiasi parduoti Savivaldybei.
LABDARA: Senasis vandens bokštas, kurio trasoms apie 60 metų, šiupyliškiams vandenį tiekia nereguliariai, bet už dyką.
RŪPESČIAI: Nors apie trisdešimt Šiupylių kaimo namų turi vandentiekį, dažnai tenka lakstyti po kaimą su kibirais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
