"Šiaulių krašto" žurnalistės knyga sujungė tremtinių kartas

Nuo eks­pe­di­ci­jos į Si­bi­rą

Ž. Ka­va­liaus­kai­tę pa­ra­šy­ti kny­gą "Tris­pal­vė Ir­kuts­ko karš­ty­je" įkvė­pė 2013 me­tais vie­nuo­li­kos lie­tu­vių su­reng­ta eks­pe­di­ci­ją į Si­bi­rą, į Ir­kuts­ko sri­tį, kur tvar­ky­tos trem­ti­nių ka­pi­nės, lan­ky­ti ten gy­ve­nan­tys bu­vę trem­ti­niai.

Eks­pe­di­ci­jos va­do­vas Vir­gi­ni­jus Ste­po­na­vi­čius per kny­gos pri­sta­ty­mą pa­si­džiau­gė, jog "ge­riau­sias spren­di­mas bu­vo pa­si­kvies­ti į eks­pe­di­ci­ją žur­na­lis­tę."

Po tos ke­lio­nės 2016 me­tais išė­jo kny­ga su Si­bi­ro re­por­ta­žais ir trem­ti­nių is­to­ri­jo­mis. Jos su­si­ju­sios ir su Ir­kuts­ke li­ku­sių lie­tu­vių gy­ve­ni­mais, ir su į Lie­tu­vą iš Ir­kuts­ko grį­žu­sių trem­ti­nių li­ki­mais. Di­de­lė da­lis teks­tų bu­vo spaus­din­ti "Šiau­lių kraš­te".

Kny­ga su­lau­kė di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo, per­nai Ž. Ka­va­liaus­kai­tė už šią kny­gą ap­do­va­no­ta An­ta­no Ma­ci­jaus­ko pre­mi­ja.

Trem­ti­nių bend­ruo­me­nė pa­ti pa­ska­ti­no au­to­rę iš­leis­ti ant­rą­jį pa­pil­dy­tą kny­gos lei­di­mą. Ant­ra­sis lei­di­mas pa­pil­dy­tas nau­jo­mis, nie­kur ne­pub­li­kuo­to­mis apy­brai­žo­mis, tarp jų – apie mu­zi­kę Gra­ži­ną Ru­čy­tę-Lands­ber­gie­nę, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tę poe­tę Ra­mu­tę Sku­čai­tę, Si­bi­ro krep­ši­nio tė­vu va­di­na­mą Pet­rą Va­liu­šai­tį.

Pras­min­gas dar­bas

Ren­gi­ny­je gau­siai da­ly­va­vo kny­gos įkvė­pė­jai ir rė­mė­jai, kny­gos he­ro­jai ir skai­ty­to­jai. Ne tik iš Šiau­lių, iš Vil­niaus, Kau­no, Pa­ne­vė­žio, Kel­mės, Jo­niš­kio, Pak­ruo­jo, Plun­gės, Ty­tu­vė­nų. Tarp jų – Juo­zas Mal­du­tis, jo bro­lis skulp­to­rius Jo­nas Mal­du­tis su­kū­rė Si­bi­re gar­sią­ją Kor­bi­ko Ma­do­ną, ku­rią da­bar ga­li­ma pa­ma­ty­ti Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros Trem­ti­nių kop­ly­čio­je.

Ren­gi­nį ve­dė Bi­ru­tė Lu­ko­šiū­tė, "Auš­ros" mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kė. Dai­na­vo Šiau­lių kul­tū­ros cent­ro cho­ras "Trem­ti­nys", Jus­tė ir Do­vy­das Li­pins­kai.

Au­to­rę ir gar­bin­gą au­di­to­ri­ją svei­ki­no Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis.

"Auš­ros" mu­zie­jaus di­rek­to­rius is­to­ri­kas Rai­mun­das Bal­za ak­cen­ta­vo, jog Ž. Ka­va­liaus­kai­tės kny­ga – tai "gy­vo­sios is­to­ri­jos rin­ki­mas po kruo­pe­ly­tę", išei­nan­čios kar­tos liu­di­ji­mas.

"Svar­bu ir tai, kad kny­ga jus jun­gia – tai pra­smin­gas tęs­ti­nu­mas, – sa­kė au­di­to­ri­jai R. Bal­za. – Ži­vi­lė pa­da­rė mil­ži­niš­ką dar­bą. Kny­go­je yra mū­sų gy­vo­ji is­to­ri­ja."

Ren­gi­ny­je kal­bė­jo ir ke­lio­nių į Si­bi­rą da­ly­vis, Ru­si­jos lie­tu­vių ka­pe­lio­nas, dr. kun. Ri­man­tas Gu­de­lis, at­vy­kęs iš Pa­ne­vė­žio. Jis pa­ts nuo­lat or­ga­ni­zuo­ja trem­ti­nių ka­pų tvar­ky­mą Si­bi­re. Pa­ro­dė ir fil­mą apie šie­met ten tvar­ky­tus ka­pus. Gal kas pa­ma­tys ar­ti­mų­jų ka­pą?

"Džiau­giuo­si, kad taip gau­siai čia esa­te su­si­rin­kę, – sa­kė jis, įsi­var­dy­da­mas, jog ir pa­ts yra trem­ti­nių vai­kas. – Ka­žin, ar Pa­ne­vė­žy­je to­kia­me ren­gi­ny­je tiek žmo­nių ma­ty­tu­me."

R. Gu­de­lis ak­cen­ta­vo, jog 1990 me­tais pa­si­py­lė pa­čių trem­ti­nių at­si­mi­ni­mų pub­li­ka­ci­jos – "žmo­nės no­rė­jo iš­sa­ky­ti sa­vo kan­čią, pa­tir­tą blo­gį".

"Da­bar ant­ro­ji kar­ta jau no­ri įpras­min­ti is­to­ri­ją, sta­ty­ti pa­mink­lus, pa­sa­ky­ti tie­są apie tai, kas įvy­ko. Ši kny­ga – tai tos tie­sos sa­ky­mo da­lis ir už tai ačiū", – dė­ko­jo ku­ni­gas.

Is­to­ri­kas Gied­rius Glo­bys ak­cen­ta­vo, jog trem­ti­mi no­rė­ta at­plėš­ti žmo­gų nuo sa­vo že­mės, kad ne­be­tek­tų jė­gų. Išt­rem­ti pa­tys iš­ki­liau­si tau­tos žmo­nės, o li­ku­siems siek­ta įdieg­ti kal­tės jaus­mą, taip baus­ti. Bet abu šie tiks­lai ne­bu­vo pa­siek­ti.

Kny­gą ver­tin­da­mas is­to­ri­kas pa­brė­žė, jog au­to­rė "tau­tos is­to­ri­jos sta­tis­ti­ką per­tei­kė per žmo­nių biog­ra­fi­jas".

"Ačiū už di­de­lį dar­bą, pa­lie­ka­mą atei­nan­čiai kar­tai, – dė­ko­jo Va­le­ri­ja Jo­ku­baus­kie­nė, Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Šiau­lių sky­riaus pir­mi­nin­kė. – Mes jau išei­na­me, per sep­ty­nias die­nas – sep­ty­nios lai­do­tu­vės. Ačiū, kad ga­lė­jo­me pa­sa­ky­ti, ką iš­gy­ve­no­me. Mes ne­pyks­ta­me, bet ne­pa­mirš­ta­me to, ką iš­ken­tė­jo­me. Jau­ni­mas iš­girs, ži­nos ir ne­pa­mirš."

Su­jau­di­no vi­sus Ir­kuts­ko lie­tu­vių, tarp jų ir bu­vu­sios šiau­lie­tės Ni­jo­lės Sam­so­no­vos, vaiz­do svei­ki­ni­mas. "Tai do­ku­men­tas apie mū­sų gy­ve­ni­mą, ačiū už kny­gą, vi­siems svei­ki­ni­mai ar­tė­jan­čių šven­čių pro­ga", – skli­do žo­džiai iš ek­ra­no.

Au­to­rė dė­ko­jo Šiau­lių trem­ti­niams, pa­ska­ti­nu­siems iš­leis­ti kny­gos ant­rą­jį lei­di­mą, lei­dy­bi­nei ko­man­dai, rė­mė­jams, vi­siems, pa­lai­kiu­siems idė­ją.

"Mes čia esa­me įvai­raus am­žiaus ir įvai­rios pa­tir­ties, nes kiek­vie­no­je šei­mo­je ra­si­me trem­ties is­to­ri­ją, – sa­kė Ž. Ka­va­liaus­kai­tė. – To­dėl su ant­ruo­ju lei­di­mu at­si­ra­do ir nau­jų is­to­ri­jų. Bet kny­gą ge­riau vie­ną kar­tą per­skai­ty­ti, ne­gu de­šimt kar­tų apie ją kal­bė­ti."

Ant­rą­jį kny­gos lei­di­mą ji do­va­no­jo vi­siems kny­gos he­ro­jams. Pa­ti ga­vo do­va­nų iš kny­gos he­ro­jaus Al­ber­to Mar­ti­nai­čio, jis iš Si­bi­ro ak­me­nų iš­ka­lė Kor­bi­ko Ma­do­nos ko­pi­ją ir kry­že­lius.

Kny­ga iš­leis­ta 500 eg­zemp­lio­rių ti­ra­žu. Kny­gos di­zai­ne­rė – Li­na Ka­se­ly­tė Iva­no­vie­nė, ma­ke­to tech­ni­nis re­dak­to­rius – Ar­tū­ras Jau­gė­la, ko­rek­to­rė – Jur­gi­ta Juš­ke­vi­čie­nė.