Naujausios
Nuo ekspedicijos į Sibirą
Ž. Kavaliauskaitę parašyti knygą "Trispalvė Irkutsko karštyje" įkvėpė 2013 metais vienuolikos lietuvių surengta ekspediciją į Sibirą, į Irkutsko sritį, kur tvarkytos tremtinių kapinės, lankyti ten gyvenantys buvę tremtiniai.
Ekspedicijos vadovas Virginijus Steponavičius per knygos pristatymą pasidžiaugė, jog "geriausias sprendimas buvo pasikviesti į ekspediciją žurnalistę."
Po tos kelionės 2016 metais išėjo knyga su Sibiro reportažais ir tremtinių istorijomis. Jos susijusios ir su Irkutske likusių lietuvių gyvenimais, ir su į Lietuvą iš Irkutsko grįžusių tremtinių likimais. Didelė dalis tekstų buvo spausdinti "Šiaulių krašte".
Knyga sulaukė didelio susidomėjimo, pernai Ž. Kavaliauskaitė už šią knygą apdovanota Antano Macijausko premija.
Tremtinių bendruomenė pati paskatino autorę išleisti antrąjį papildytą knygos leidimą. Antrasis leidimas papildytas naujomis, niekur nepublikuotomis apybraižomis, tarp jų – apie muzikę Gražiną Ručytę-Landsbergienę, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę poetę Ramutę Skučaitę, Sibiro krepšinio tėvu vadinamą Petrą Valiušaitį.
Prasmingas darbas
Renginyje gausiai dalyvavo knygos įkvėpėjai ir rėmėjai, knygos herojai ir skaitytojai. Ne tik iš Šiaulių, iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Plungės, Tytuvėnų. Tarp jų – Juozas Maldutis, jo brolis skulptorius Jonas Maldutis sukūrė Sibire garsiąją Korbiko Madoną, kurią dabar galima pamatyti Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje.
Renginį vedė Birutė Lukošiūtė, "Aušros" muziejaus muziejininkė. Dainavo Šiaulių kultūros centro choras "Tremtinys", Justė ir Dovydas Lipinskai.
Autorę ir garbingą auditoriją sveikino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
"Aušros" muziejaus direktorius istorikas Raimundas Balza akcentavo, jog Ž. Kavaliauskaitės knyga – tai "gyvosios istorijos rinkimas po kruopelytę", išeinančios kartos liudijimas.
"Svarbu ir tai, kad knyga jus jungia – tai prasmingas tęstinumas, – sakė auditorijai R. Balza. – Živilė padarė milžinišką darbą. Knygoje yra mūsų gyvoji istorija."
Renginyje kalbėjo ir kelionių į Sibirą dalyvis, Rusijos lietuvių kapelionas, dr. kun. Rimantas Gudelis, atvykęs iš Panevėžio. Jis pats nuolat organizuoja tremtinių kapų tvarkymą Sibire. Parodė ir filmą apie šiemet ten tvarkytus kapus. Gal kas pamatys artimųjų kapą?
"Džiaugiuosi, kad taip gausiai čia esate susirinkę, – sakė jis, įsivardydamas, jog ir pats yra tremtinių vaikas. – Kažin, ar Panevėžyje tokiame renginyje tiek žmonių matytume."
R. Gudelis akcentavo, jog 1990 metais pasipylė pačių tremtinių atsiminimų publikacijos – "žmonės norėjo išsakyti savo kančią, patirtą blogį".
"Dabar antroji karta jau nori įprasminti istoriją, statyti paminklus, pasakyti tiesą apie tai, kas įvyko. Ši knyga – tai tos tiesos sakymo dalis ir už tai ačiū", – dėkojo kunigas.
Istorikas Giedrius Globys akcentavo, jog tremtimi norėta atplėšti žmogų nuo savo žemės, kad nebetektų jėgų. Ištremti patys iškiliausi tautos žmonės, o likusiems siekta įdiegti kaltės jausmą, taip bausti. Bet abu šie tikslai nebuvo pasiekti.
Knygą vertindamas istorikas pabrėžė, jog autorė "tautos istorijos statistiką perteikė per žmonių biografijas".
"Ačiū už didelį darbą, paliekamą ateinančiai kartai, – dėkojo Valerija Jokubauskienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė. – Mes jau išeiname, per septynias dienas – septynios laidotuvės. Ačiū, kad galėjome pasakyti, ką išgyvenome. Mes nepykstame, bet nepamirštame to, ką iškentėjome. Jaunimas išgirs, žinos ir nepamirš."
Sujaudino visus Irkutsko lietuvių, tarp jų ir buvusios šiaulietės Nijolės Samsonovos, vaizdo sveikinimas. "Tai dokumentas apie mūsų gyvenimą, ačiū už knygą, visiems sveikinimai artėjančių švenčių proga", – sklido žodžiai iš ekrano.
Autorė dėkojo Šiaulių tremtiniams, paskatinusiems išleisti knygos antrąjį leidimą, leidybinei komandai, rėmėjams, visiems, palaikiusiems idėją.
"Mes čia esame įvairaus amžiaus ir įvairios patirties, nes kiekvienoje šeimoje rasime tremties istoriją, – sakė Ž. Kavaliauskaitė. – Todėl su antruoju leidimu atsirado ir naujų istorijų. Bet knygą geriau vieną kartą perskaityti, negu dešimt kartų apie ją kalbėti."
Antrąjį knygos leidimą ji dovanojo visiems knygos herojams. Pati gavo dovanų iš knygos herojaus Alberto Martinaičio, jis iš Sibiro akmenų iškalė Korbiko Madonos kopiją ir kryželius.
Knyga išleista 500 egzempliorių tiražu. Knygos dizainerė – Lina Kaselytė Ivanovienė, maketo techninis redaktorius – Artūras Jaugėla, korektorė – Jurgita Juškevičienė.