Keturios Lietuvos

Ge­ro­vė iš pen­kių kom­po­nen­tų

Vil­niaus po­li­ti­kos ana­li­zės ins­ti­tu­to eks­per­tai pa­skel­bė 2019 me­tų sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­są.

Jis ly­gi­na­mas ir su 2018 me­tų, kai pir­mą kar­tą toks ty­ri­mas at­lik­tas, in­dek­su. Pa­tei­kia­mi ir vi­sų 60 sa­vi­val­dy­bių in­dek­so po­ky­čiai per 2016–2019 me­tus. Sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so ren­gi­mui va­do­va­vo ty­rė­jas dr. Gin­ta­ras Šums­kas.

Ge­ro­vės in­dek­sas su­da­ry­tas iš pen­kių kom­po­nen­tų: so­cia­li­nio sau­gu­mo, fi­zi­nio sau­gu­mo, eko­no­mi­kos gy­vy­bin­gu­mo, švie­ti­mo ko­ky­biš­ku­mo ir svei­kos de­mog­ra­fi­jos kom­po­nen­to.

So­cia­li­nis sau­gu­mas ma­tuo­ja­mas in­teg­ra­ci­ja į dar­bo rin­ką, ly­gių ga­li­my­bių, vy­rų ir mo­te­rų užim­tu­mo san­ty­kiu, so­cia­li­nės pa­ra­mos ap­rėp­ti­mi.

Fi­zi­nis sau­gu­mas – tai grės­mių gy­vy­bei ir svei­ka­tai ro­dik­lių įver­čiai: sau­gu­mo ke­liuo­se, nu­si­kals­ta­mu­mo, me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos priei­na­mu­mo, mirš­ta­mu­mo nuo neužk­re­čia­mų li­gų.

Eko­no­mi­kos gy­vy­bin­gu­mas ver­ti­na­mas pa­gal tie­sio­gi­nes už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas vie­nam gy­ven­to­jui, vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą, įmo­nių dy­dį ir skai­čių, 16–65 am­žiaus gy­ven­to­jų užim­tu­mo ly­gį.

Švie­ti­mo ko­ky­biš­ku­mas – pa­gal švie­ti­mo priei­na­mu­mą, iki­mo­kyk­li­nio švie­ti­mo ap­rėp­tį, ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo ro­dik­lius bei švie­ti­mo re­zul­ta­tų ro­dik­lius (įsto­ju­sių­jų į aukš­tą­sias mo­kyk­las nuo bend­ro abi­tu­rien­tų skai­čiaus pro­cen­tą bei lie­tu­vių kal­bos ir ma­te­ma­ti­kos bran­dos eg­za­mi­nų ro­dik­lius).

Svei­ka de­mog­ra­fi­ja ma­tuo­ja­ma pa­gal de­mog­ra­fi­nės se­nat­vės koe­fi­cien­tą – 65 me­tų ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nių skai­čių, ten­kan­tį šim­tui 0–14 me­tų am­žiaus vai­kų, bei ne­to mig­ra­ci­ją (ba­lan­są tarp at­vy­ku­sių­jų ir iš­vy­ku­sių­jų as­me­nų 2018 m.).

Ge­ro­vės in­dek­sas yra šių 5 kom­po­nen­tų vi­dur­kis.

Ke­tu­rios Lie­tu­vos

Vil­nius su 6,2 ba­lo ge­ro­vės in­dek­su, kaip bu­vo, taip ir yra "pir­mo­ji Lie­tu­va". Sos­ti­nė ati­trū­ku­si nuo vi­sų, iš­sky­rus Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bę, ku­rios ge­ro­vės in­dek­sas net šiek tiek aukš­tes­nis – 6,27 ba­lo.

Vil­niaus ato­trū­kis nuo vi­sų ki­tų sa­vi­val­dy­bių ryš­kiau­sias pa­gal eko­no­mi­kos gy­vy­bin­gu­mą, ku­ris įver­tin­tas 9,37 ba­lo.

Pa­ly­gi­ni­mui: Šiau­lių mies­to eko­no­mi­kos gy­vy­bin­gu­mas – 4 ba­lai, Jo­niš­kio ra­jo­no – vos 1 ba­las.

Mies­tų gru­pė­je pa­gal ge­ro­vės in­dek­są pir­mū­nai yra Klai­pė­da ( 5,31 ba­lo) bei Kau­nas (4,83) – tai ant­ro­ji Lie­tu­va. Šie mies­tai ir dar Klai­pė­dos ra­jo­nas (4,78) yra ar­čiau­siai prie pir­mo­sios Lie­tu­vos priar­tė­ję.

Tre­čio­ji – vi­du­ti­nio­kų – Lie­tu­va. Čia ir Šiau­liai (4,36 ba­lo), ir Pa­ne­vė­žys (3,8 ba­lo), kaip da­lis di­džių­jų ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių, ku­rių ge­ro­vės in­dek­sas su­ka­si apie 3–4 ba­lus.

Ket­vir­to­ji gru­pė – la­biau­siai at­si­li­ku­sios sa­vi­val­dy­bės, jos ir la­biau­siai geog­ra­fiš­kai nu­to­lu­sios. Tai – dau­giau­sia pa­kraš­čių Lie­tu­va.

Že­miau­sias ge­ro­vės in­dek­so vie­tas uži­ma Ig­na­li­na (1,98), Bir­žai (2,05), Kal­va­ri­ja (2,06), Va­rė­na (2,24), Kel­mė (2,25), Za­ra­sai (2,3). Jo­niš­kis (2,37).

Šiau­liai – šeš­ti

Šiau­liai pa­gal ge­ro­vės in­dek­są ša­ly­je šeš­ti (2018 me­tais bu­vo sep­tin­ti), Pa­ne­vė­žys dar že­miau – ke­tu­rio­lik­tas (2018 m. bu­vo pen­kio­lik­tas).

Šiau­liai šeš­ta vie­ta ga­lė­tų da­ly­tis su Kau­no ra­jo­nu, ku­rio ge­ro­vės in­dek­sas ly­giai toks pat (4,36). Bet pa­sta­ra­jam ty­rė­jai yra sky­rę sep­tin­tą vie­tą.

Per 2016–2019 me­tus Šiau­lių ge­ro­vės in­dek­sas ma­žai ki­to – pa­di­dė­jo vos 0,05 ba­lo (2016 me­tais bu­vo 4,31 ba­lo). Per tą lai­ką ma­žė­jo du Šiau­lių ge­ro­vės in­dek­so kom­po­nen­tai – so­cia­li­nis sau­gu­mas ir fi­zi­nis sau­gu­mas.

Ki­ti trys au­go: gy­vy­bin­gos eko­no­mi­kos (nuo 3,73 iki 4,03), švie­ti­mo (nuo 6,48 iki 7,05) ir svei­kos de­mog­ra­fi­jos (nuo 3,69 iki 4,05).

Pa­gal de­mog­ra­fi­jos ro­dik­lį Šiau­liai tarp mies­tų sa­vi­val­dy­bių len­kia Kau­ną, Pa­ne­vė­žį ir yra ket­vir­ti po Vil­niaus, Klai­pė­dos ir Pa­lan­gos.

Pa­gal eko­no­mi­kos gy­vy­bin­gu­mą Šiau­lius len­kia Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da, Pa­ne­vė­žys, Pa­lan­ga, Ma­žei­kiai.

Apsk­ri­ties ra­jo­nai ir ky­la, ir trau­kia­si

Iš ki­tų Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių pa­gal ge­ro­vės in­dek­są aukš­čiau­sią 29 vie­tą uži­ma Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė (3,2 ba­lo). 2018 me­tais Šiau­lių ra­jo­nas bu­vo 32-as.

Ak­me­nės ra­jo­nas per me­tus pa­da­rė di­džiau­sią šuo­lį: su 2,91 ba­lo ge­ro­vės in­dek­su pa­ki­lo į 38 vie­tą iš 50-os.

Pak­ruo­jo ra­jo­nas su 2,84 ba­lo pa­ki­lo į 41 vie­tą iš 47-os.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas su 2,79 ba­lo nu­kri­to į 42 vie­tą iš 39-os, ku­rio­je bu­vo 2018 me­tais.

Jo­niš­kio ra­jo­nas, nors ir yra tarp aut­sai­de­rių, pa­ki­lo iš prieš­pas­ku­ti­nės 59 vie­tos, ku­rio­je bu­vo 2018 me­tais, į 54 vie­tą.

Kel­mės ra­jo­nas iš ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių uži­ma že­miau­sią 56 vie­tą. Bet pa­ly­gin­ti su 2018 me­tais pa­ki­lo aukš­tyn – per vie­ną vie­tą.

Ak­me­nės ra­jo­no eko­no­mi­nis gy­vy­bin­gu­mas per me­tus ki­lo la­biau­siai, ver­ti­na­mas 2,3 ba­lo. Tai aukš­čiau­sias įver­tis tarp ap­skri­ties ra­jo­nų. Dar Pak­ruo­jo ra­jo­no eko­no­mi­kos gy­vy­bin­gu­mas sie­kia 2 ba­lus, o vi­sų ki­tų, net Šiau­lių ra­jo­no, yra že­mes­nis.

Švie­ti­mo si­tua­ci­ja ge­riau­siai ver­ti­na­ma vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se: aukš­čiau­sias įver­tis – 7 ba­lai (Šiau­lių mies­tas, Pak­ruo­jo ra­jo­nas), že­miau­sias – 4,5 (Ak­me­nės ra­jo­nas).

Ge­riau­sia de­mog­ra­fi­nė si­tua­ci­ja yra Šiau­lių ra­jo­no (4,4 ba­lo), len­kia ir Šiau­lių mies­tą. Tai be­veik vi­sų mies­tus su­pan­čių žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių ypa­ty­bė.

Pir­mą­ją vie­tą ša­ly­je pa­gal de­mog­ra­fi­jos kom­po­nen­tą uži­ma Klai­pė­dos ra­jo­nas (8,7 ba­lo), ant­ras – Vil­niaus ra­jo­nas (7,7) tre­čias – Kau­no ra­jo­nas (7,5). Vil­nius su 6,4 ba­lo yra pir­mas tarp mies­tų sa­vi­val­dy­bių.

Pa­ly­gi­ni­mui: Kel­mės ra­jo­no de­mog­ra­fi­nės si­tua­ci­jos įver­tis – 1,6 ba­lo. Tai že­miau­sias ver­ti­ni­mas ap­skri­ty­je ir vie­nas že­miau­sių ša­ly­je.

Eks­per­to ko­men­ta­ras

„Lie­tu­va – dau­giau nei sos­ti­nė“

Vil­niaus po­li­ti­kos ana­li­zės ins­ti­tu­to eks­per­tas dr. Gin­ta­ras ŠUMS­KAS, sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so ren­gi­mo va­do­vas:

– Dvi Lie­tu­vas ga­lė­tu­me ma­ty­ti, jei­gu žiū­rė­tu­me tik į eko­no­mi­kos kom­po­nen­tą. Bet no­rė­jo­me nuo to pa­bėg­ti, pla­čiau pa­žvelg­ti į sa­vi­val­dy­bių si­tua­ci­ją.
Iš tie­sų, Vil­niaus ato­trū­kis yra mil­ži­niš­kas pa­gal eko­no­mi­nius pa­ra­met­rus – in­ves­ti­ci­jas vie­nam gy­ven­to­jui, at­ly­gi­ni­mus. Ypač Šiau­rės ir Ry­tų Lie­tu­vo­je yra silp­niau­sios vie­tos, nes de­mog­ra­fi­ja ir eko­no­mi­ka yra su­sisie­kian­tys in­dai.
Am­ži­nas klau­si­mas: „Kas pir­ma – viš­ta ar kiau­ši­nis?“
Taip ir šiuo at­ve­ju. Žmo­nės va­žiuos ten, kur eko­no­miš­kai pa­to­giau, sau­giau gy­ven­ti, kur dau­giau ga­li­my­bių. Ir at­virkš­čiai, vers­las in­ves­tuos ten, kur yra dau­giau žmo­nių, dau­giau pir­kė­jų, dau­giau kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos. In­ves­ti­ci­jos į tuš­čią vie­tą nea­teis.
Su­ka­si už­bur­tas ra­tas. Ža­la jau yra pa­da­ry­ta. Mil­ži­niš­kų pa­stan­gų tur­būt rei­kia, kad iš­ju­dė­tų de­mog­ra­fiš­kai la­biau­siai nu­ken­tė­ję ra­jo­nai.
Did­mies­čiai – Klai­pė­da, Kau­nas – taip pat nuo li­ku­sios Lie­tu­vos yra at­si­plė­šę. Tik tiek, kad ly­gin­da­mi tris re­gio­nus – Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos – ma­to­me, jog bent tarp jų ato­trū­kis jau ne­di­dė­ja.

Šiau­liai ir Pa­ne­vė­žys yra nu­to­lę nuo ma­gist­ra­li­nės ašies Vilnius–Klaipėda ir ma­to­si jų at­si­li­ki­mas. Jie yra ge­res­nė­je si­tua­ci­jo­je, nei li­ku­si Lie­tu­va, bet in­ves­ti­ci­jos ir eko­no­mi­nės ga­li­my­bės yra iš­si­dės­čiu­sios bū­tent to­je trans­por­to ašy­je.
To­dėl net Elekt­rė­nai, esan­tys šio­je ar­te­ri­jo­je, yra ge­ras pa­vyz­dys. Jie pa­to­gūs žmo­nėms gy­ven­ti, nors anks­čiau vys­tė­si tik pa­gal vie­ną ša­ką – ener­ge­ti­kos. Jie yra ta­pę dvie­jų did­mies­čių, ku­riuo­se žmo­nės ran­da dar­bą, mie­ga­muo­ju ra­jo­nu.
Žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės, ypač Kau­no ir Klai­pė­dos at­ve­jais, yra vos ne mies­tų ri­bo­se. Tuo ga­li­ma paaiš­kin­ti, ko­dėl jų ge­ro­vės kom­po­nen­tai yra  ge­res­ni. Dau­ge­lį pa­slau­gų šių ra­jo­nų gy­ven­to­jai gau­na mies­tuo­se.
Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio at­ve­jais to­kio žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių efek­to jau nė­ra.
Reng­da­mi ge­ro­vės in­dek­są iš­sky­rė­me did­mies­čius, žie­di­nes sa­vi­val­dy­bes, di­džią­sias ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bes ir ma­žą­sias sa­vi­val­dy­bes. Dar svars­tė­me iš­skir­ti ku­ror­tus, nes, pa­vyz­džiui, Ne­rin­gos at­ve­jis – uni­ka­lus.

Sa­vi­val­dy­bių po­ten­cia­lą siū­ly­čiau ly­gin­ti bū­tent pa­gal šias gru­pes.
Ak­me­nės ra­jo­nas, pa­vyz­džiui, tarp ra­jo­nų di­džių­jų sa­vi­val­dy­bių yra sėk­mės is­to­ri­ja. Ma­nau, šiuo at­ve­ju Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja yra daug pri­si­dė­ju­si prie eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo pro­gra­mų.
Nuo ak­ty­vu­mo, kom­pe­ten­ci­jų daug kas pri­klau­so. Vie­nos sa­vi­val­dy­bės, pa­vyz­džiui, eu­ro­pi­nės pa­ra­mos lė­šoms pa­nau­do­ti pa­ren­gia po 5–6 pro­jek­tus, at­si­liep­da­mos į kvie­ti­mus, o ki­tos – nė vie­no.
Prob­le­ma yra ne tik ži­nių, bet ir žmo­nių, ku­rie mo­kė­tų ra­šy­ti pro­jek­tus, iš­ma­ny­tų pro­ce­dū­ras, trū­ku­mas. Šiuo at­žvil­giu did­mies­čiai vėl­gi tu­ri ge­res­nę star­ti­nę po­zi­ci­ją.
Šiuo ty­ri­mu no­ri­me pa­sa­ky­ti, jog Lie­tu­va yra dau­giau nei sos­ti­nė. Tai – es­mi­nis klau­si­mas.
Da­bar la­bai pa­na­šu, kad vis­kas pa­lik­ta sa­viei­gai. Sos­ti­nė sa­vai­me ge­ne­ruo­ja di­des­nes in­ves­ti­ci­jas, Klai­pė­da dėl jū­rų uos­to – taip pat. Kas yra ant šios ašies – taip pat.
Ge­ro­vės kom­po­nen­tai nuo pa­čių sa­vi­val­dy­bių ne tiek daug pri­klau­so. To­dėl rei­kė­tų spaus­ti cent­ri­nę val­džią, kad su­da­ry­tų ge­res­nes fi­nan­sa­vi­mo, sko­li­ni­mo­si są­ly­gas.
Iš šio ty­ri­mo ma­to­me, jog be cent­ra­li­zuo­tos pa­ra­mos, be kryp­tin­gos re­gio­ni­nės po­li­ti­kos, be  stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo re­gio­nai ne­ga­li iš­si­lai­ky­ti.

Apie ge­ro­vę

„Lie­tu­vo­je vi­sur ge­ra gy­ven­ti“

Šiau­lių mies­to me­ras Ar­tū­ras VI­SOC­KAS:

– Jei­gu apie Lie­tu­vą kal­ba­me ne kaip apie vie­no mies­to ša­lį, rei­kia at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ar no­ri­me ją to­kią tu­rė­ti?
Sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­sas, man at­ro­do, yra pri­temp­tas pa­tei­sin­ti Vilniaus–Kauno–Klaipėdos ašį. Su­gal­vo­ja­ma, pa­gal ką ma­tuo­ti, ir ma­tuo­ja­ma tam pa­grįs­ti.
Pa­vyz­džiui, tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos ei­na ten, kur yra pa­grin­di­nis kom­pa­ni­jos ofi­sas. Ga­myk­la sto­vi Šiau­liuo­se, žmo­nės dir­ba Šiau­liuo­se, o in­ves­ti­ci­jos į­skai­to­mos Vil­niui, ku­ria­me yra vi­si pa­grin­di­niai ofi­sai.
Ki­ta de­da­mo­ji svar­bi – vie­ti­nio vers­lo in­ves­ti­ci­jos, bet jos ne­ver­ti­na­mos. O pa­gal jas Šiau­liai yra ypač aukš­to­je po­zi­ci­jo­je. Tai yra pa­čios tva­riau­sios in­ves­ti­ci­jos. Jos duo­da tva­riau­sias dar­bo vie­tas.
Jei­gu ly­gin­da­mi no­ri pa­ro­dy­ti, kad ge­rai yra Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, o blo­giau Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, tai tą ir pa­sie­kia.
Ma­nau, ta ma­gist­ra­li­nė ašis ne šiaip su­gal­vo­ta. Ten yra uni­ver­si­te­tai, ten di­džiau­sias po­ten­cia­las. Pa­vyz­džiui, ten ir aukš­čiau­sio ly­gio li­go­ni­nės kon­cent­ruo­ja­mos. To­dėl žmo­nėms sa­ko­ma: ne­si­kan­kin­ki­te sa­vo ra­jo­nuo­se – va­žiuo­kit ten. Ra­ci­jos yra.
Bet aukš­čiau­sio ly­gio gy­dy­mas įma­no­mas ir Šiau­liuo­se. Ta­čiau su­konst­ruo­ta sis­te­ma, kad aukš­čiau­sio ly­gio gy­dy­mas ga­li­mas tik prie uni­ver­si­te­tų.
Ma­nau, tai klai­da. Šiau­liuo­se aukš­čiau­sio ly­gio gy­dy­mas bū­ti­nas, nes tai Šiau­rės Lie­tu­vos cent­ras. Žmo­gus ga­li ir nu­mir­ti, kol nu­va­žiuos iki Kau­no ar Vil­niaus.
Bet jau į Šiau­lius at­si­su­ko – in­sul­to gy­dy­mo cent­ras įsteig­tas ir Šiau­liuo­se. Gal su­vo­kė klai­dą?
Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos Bal­to­ji kny­ga nu­ma­to, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je bū­tų to­ly­gios ga­li­my­bės. Kad į dar­bo vie­tą per tam tik­rą lai­ką ga­lė­tum nu­vyk­ti, kad gy­dy­mo ir ki­tas pa­slau­gas pa­siek­tum. Tai tą ir rei­kia da­ry­ti.
Ki­ta ver­tus, ne­ga­li­ma vi­sų ma­tuo­ti pa­gal vie­ną kur­pa­lių.
Ly­gi­ni­mas pa­gal vi­du­ti­nį at­ly­gi­ni­mą, ma­no nuo­mo­ne, yra klai­da. Pa­gal jį Vil­nius nie­ka­da ne­bus pa­sie­kia­mas. Rei­kia ly­gin­ti, ką tu už at­ly­gi­ni­mą ga­li nu­si­pirk­ti Vil­niu­je, o ką Šiau­liuo­se. Gal paaiš­kė­tų, kad yra ly­gu?
Tie in­dek­sai, sa­vi­val­dy­bių var­žy­tu­vės – be­pras­miai.
Kai ma­nęs klau­sia: „Kur ge­rai gy­ven­ti Lie­tu­vo­je?“ – at­sa­kau: „Vi­so­je Lie­tu­vo­je“. Tai pri­klau­so nuo ta­vo prio­ri­te­tų. No­ri ra­maus gy­ve­ni­mo – gy­ven­si vien­kie­my­je. No­ri smar­kaus gy­ve­ni­mo, rei­kia nak­ti­nių ba­rų – va­žiuo­si į Vil­nių.
Ge­ra gy­ven­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je ir ne­tu­ri­me dras­ky­ti Lie­tu­vos. Tar­pu­sa­vy­je ga­li­me var­žy­tis tik dėl lo­giš­kų tiks­lų – pa­vyz­džiui, dėl ši­lu­mos kai­nos ar dėl ap­lin­kos tar­šos ma­ži­ni­mo.
Vals­ty­bės po­li­ti­ką rei­kia da­ry­ti re­gio­ni­ne kryp­ti­mi.
Pa­vyz­džiui, no­rint Šiau­lių iri­mą su­stab­dy­ti, rei­kė­jo įgy­ven­din­ti lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos pro­jek­tą, ku­ris stri­go. Ma­ne tuo­met su­pra­to bu­vęs ūkio mi­nist­ras Eval­das Gus­tas.
Šiau­liai sta­bi­li­za­vo gy­ven­to­jų skai­čių. O ga­lė­jo griū­ti ir dar ga­li griū­ti. Įsi­vaiz­duo­kit, ką vien psi­cho­lo­giš­kai reikš­tų šim­ta­tūks­tan­ti­nio in­dust­ri­nio mies­to, tu­rin­čio oro uos­tą, uni­ver­si­te­tą, ge­rą švie­ti­mo sis­te­mą, kul­tū­rą, griū­tis. Ko­lap­sas iš­tik­tų ir Lie­tu­vą.

„Gy­ven­čiau ten, kur gy­ve­nu“

Vi­ta­li­jus MIT­RO­FA­NO­VAS, Ak­me­nės ra­jo­no me­ras:

– Dėl sa­vi­val­dy­bių ge­ro­vės in­dek­so, ly­gi­ni­mų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti. Bet at­si­ran­da sie­kia­my­bė, į ką ly­giuo­tis. Tik ma­nau, kad mies­tai tu­ri bū­ti ver­ti­na­mi at­ski­rai, ra­jo­nai – at­ski­rai. Vis­kas juk re­mia­si į gy­ven­to­jų skai­čių. Na­tū­ra­lu, kad Vil­nius, tu­rė­da­mas 600 tūks­tan­čius gy­ven­to­jų, tu­ri pra­na­šu­mą.
Ant­ra ver­tus, keis­ta, kai Vil­nius pa­gal so­cia­li­nę ge­ro­vę yra pir­mas, o jo gat­vė­se šą­la ir mirš­ta žmo­nės, sė­di el­ge­tos. Ak­me­nė­je to­kių nė vie­no ne­ma­tau.
Ge­ro­vė yra są­ly­gi­nis da­ly­kas. Ne­sa­me to­kia di­de­lė vals­ty­bė, kad to, kas yra 50 vie­to­je, ge­ro­vė la­bai skir­tų­si nuo to, ku­ris yra 5 vie­to­je.
Pa­vyz­džiui, ar be­dar­bių, pen­si­nin­kų skai­čius reiš­kia, jog ge­ro­vės nė­ra?
Mes, pa­vyz­džiui, kom­pen­suo­ja­me pen­si­nin­kams būs­to re­no­va­ci­ją. Juos įkal­bi­nė­ja­me, kad tik ne­sto­tų dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­ja. Pa­ra­mos su­mos ne­men­kos, šie žmo­nės pa­ten­ka į so­cia­liai rem­ti­nų skai­čių – mums de­da­mas mi­nu­siu­kas, o žmo­gaus ge­ro­vė di­dė­ja.
Nau­jo­je Ak­me­nė­je ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos, būs­to nuo­mos kai­nos di­dė­ja. Tai ro­do, kad pa­ja­mų ly­gis di­dė­ja.
Ak­me­nės ra­jo­ne iš tie­sų pa­da­rė­me ryš­kų šuo­lį. Dar­bas, ge­ras at­ly­gi­ni­mas yra ge­ro­vė. Tu­ri pa­ja­mų – ga­li šei­mą iš­lai­ky­ti, vai­kus au­gin­ti.
Svar­biau­sia, kad žmo­nės tu­rė­tų dar­bo. Mes to sie­kia­me su lais­vą­ja eko­no­mi­ne zo­na pri­trauk­da­mi in­ves­ti­ci­jas. In­ves­tuo­to­jai ke­ti­na sta­ty­ti net ko­te­džus dar­buo­to­jams. Tai taip pat ver­ti­nu kaip ge­ro­vę.

Kur Lie­tu­vo­je gy­ven­čiau, jei­gu ga­lė­čiau  pa­si­rink­ti? Ten, kur gy­ve­nu.
Čia pri­va­lu­mai di­de­li – vis­kas ar­ti­ma, pa­žįs­ta­ma, sa­va bend­ruo­me­nė, vis­kas ran­ka pa­sie­kia­ma. No­ri pa­žve­jo­ti – 20 mi­nu­čių ir tu jau pa­kran­tė­je.
Nuo Nau­jo­sios Ak­me­nės iki Pa­pi­lės da­bar pa­lei­do­me marš­ru­ti­nį au­to­bu­są, bi­lie­tas –1 eu­ras, ne­svar­bu, ko­kį at­stu­mą va­žiuo­tum. Pa­pi­lė mums da­bar – kaip Šiau­liams Pie­ti­nis ra­jo­nas ar Me­de­ly­nas. Pa­pi­lė­je tik­rai jo­kios ga­myk­los ne­sta­ty­sim, o no­rim, kad žmo­nės leng­vai pa­siek­tų dar­bo vie­tas.
Gal­vo­ja­me ir apie ak­me­nie­čio kor­te­lę, su ja ga­lės ne­mo­ka­mai vie­šuo­ju trans­por­tu va­ži­nė­ti. No­ri­me, kad žmo­nės jaus­tų pa­si­ten­ki­ni­mą gy­ven­da­mi ra­jo­ne.