Naujausios
Politikų verdiktui – Pakalniškių mokykla
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų parengtoje rajono bendrojo ugdymo mokyklų tinklo apžvalgoje – nedžiuginantys faktai: per penkerius pastaruosius metus rajono mokyklose sumažėjo daugiau nei tūkstančiu moksleivių, prieš dešimtmetį jų buvo 2,6 tūkstančio daugiau.
Skyriaus turimais duomenimis, kai kuriose mokyklose mokinių mažės ir artimiausiais mokslo metais, todėl teks formuoti jungtines klases ir, jei nebus imamasi priemonių, išlaikyti pustuštes mokyklas.
Skyriaus vedėjos Genovaitės Juodeikienės teigimu, mažai perspektyvų turi Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos Šaukoto skyrius ir Pakalniškių pagrindinė mokykla. Dėl to jų likimą nutarta atiduoti į politikų rankas. Ateityje esą gali tekti svarstyti ir kitų ugdymo įstaigų likimą.
Pradėjus svarstyti Šaukoto ir Pakalniškių mokyklų likimą, Savivaldybės administracijos siūlymas buvo toks: Šaukoto skyrių naikinti ir šaukotiškius vaikus vežioti į Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnaziją.
Pakalniškių pagrindinę mokyklą siūlyta reorganizuoti į Šeduvos gimnazijos skyrių.
Tačiau vėliau, jau prasidėjus komitetų posėdžiams, naikinti Šaukoto skyrių buvo atsisakyta ir palikta svarstyti tik Pakalniškių mokyklos reorganizacija, nors, G. Juodeikienės teigimu, abiejų mokyklų bendruomenės raštu buvo pateikusios savo pritarimus reorganizacijai.
Gyventojai – prieš reorganizaciją
Tarybos posėdyje paaiškėjo, jog su Pakalniškių kaimo bendruomene mokyklos reorganizavimo klausimai nebuvo aptarti ir ji tam nepritarė. Tą posėdyje pareiškė Pakalniškių ir Pociūnų kaimų gyventojų deleguota atstovė, informavusi, jog prieš reorganizaciją pasisakė per 300 peticiją pasirašiusių gyventojų.
Tarybos posėdyje pasisakiusi moteris tikino, jog mokyklos taryba tėvų sukvietusi net nebuvo ir reorganizacijos klausimų su jais neaptarė.
Pakalniškietės teigimu, tėvai nereiškia priekaištų dėl mokymo kokybės jungtinėse klasėse, o vaikai šioje mokykloje nesijaučia nuskriausti. Jie dalyvauja įvairiuose konkursuose, renginiuose ir pelno už tai padėkas.
Mokinių skaičiaus mažėjimą, anot jos, gali lemti ir ne vienerius metus skleidžiama informacija apie mokyklos uždarymą, jungimą. Esą dėl neaiškios mokyklos ateities kai kurie tėvai nebedrįsta rinktis šios mokyklos.
"Rajonas su finansais tvarkosi gerai ir lėšų turi. Ar būtų didžiulė problema skirti lėšų mokyklos, o ne skyriaus išlaikymui? Negalima griauti to, kas ilgus metus buvo puoselėjama ir kuriama", – politikams kalbėjo pakalniškietė.
Šiai nuomonei pritarė ir daugiau gyventojų, savo nuomonę išreiškusių socialiniuose tinkluose. Pasak jų, Savivaldybės reikalas yra visomis išgalėmis išlaikyti kaimuose ne tik mokyklas, bet ir ambulatorijas, kitas įstaigas, norint, kad kaimas nemirtų.
Opozicija siūlymo nepalaikė
"Ar pagerės vaikų mokymo kokybė, jei jie bus vežami į kitas mokyklas? Ir kaip reorganizacija prisidės prie mokymo kokybės? Ne ji padės to pasiekti. O gal norima įteigti, jog kaimo vaikai prasčiau mokosi?" – su administracijos pateikiamais argumentais nesutiko opozicijoje esanti Tarybos narė Zita Žvikienė.
Tarybos nario K. Račkauskio teigimu, Pakalniškių mokyklai buvo duotas per trumpas apsisprendimo laikas – vos septynios dienos, per kurias buvo neįmanoma šių klausimų išsamiai išdiskutuoti ir priimti sprendimą.
Svarstant Pakalniškių pagrindinės mokyklos reorganizavimo klausimą, Tarybos nariams buvo pateikta informacija apie dabartinę situaciją joje ir galimas perspektyvas.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, šiais mokslo metais Pakalniškių pagrindinėje mokykloje mokosi 65 mokiniai. Planuojama, kad kitais mokslo metais jų bus dešimčia mažiau.
Kitąmet čia nebesusidarys devintokų klasė, nes jų liks tik šeši, o vietoj dviejų pradinių klasių komplektų liks tik vienas, kuriame mokysis visų keturių pradinių klasių mokiniai.
Dar kitais metais devintokų pakaks vienai klasei, čia nebesusidarys dešimtokų klasė (skaičiuojama, kad jų liks tik šeši) ir nebebus galima sudaryti jungtinės penktokų–šeštokų klasės, nes jų bus tik septyni.
Problema šioje mokykloje – ir neužimtas vadovo etatas: šiuo metu mokyklai laikinai vadovauja pradinių klasių mokytoja.
Balsavimo metu paaiškėjo, jog Švietimo skyriaus, o ne gyventojų ir opozicijos argumentus palaikė Tarybos valdančiųjų dauguma: ji balsavo už mokyklos reorganizaciją.
Mokinių mažėja ir kitur
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos G. Juodeikienės teigimu, ateityje gali tekti spręsti ir kitų rajono mokyklų bei skyrių likimą. Įprastai tai apsprendžiama sudarant penkerių metų struktūrinius planus.
Nekokia situacija yra V. Kudirkos progimnazijos Aukštelkų skyriuje, kur mokosi 13 ikimokyklinukų ir 10 įvairaus amžiaus pradinukų. Visi pradinukai mokosi toje pačioje klasėje.
10 ikimokyklinukų ir 10 pradinukų – ir Baisogalos mokyklos-darželio Skėmių pradinio ugdymo skyriuje.
Švietimo skyriaus duomenimis, šiais mokslo metais Šaukoto skyriuje mokosi 33 mokiniai. Jei situacija nepasikeis, kitais mokslo metais jų priskaičiuojama 30, dar kitais – 23.
"Jau dabar, kad išlaikytume du pradinių ir du aukštesnių klasių komplektus, papildomų lėšų tenka skirti Savivaldybei. Kitais mokslo metais dviejų pradinių klasių komplekto čia nebebus įmanoma sukomplektuoti, todėl vienoje jungtinėje klasėje vienas mokytojas turės mokyti vieną antroką, keturis trečiokus ir penkis ketvirtokus. Dar po metų beliks šeši pradinukai.
Jungtinėje penktokų-šeštokų klasėje kitais mokslo metais tebūtų 7 mokiniai, todėl norint ją išlaikyti, taip pat reikės rajono biudžeto paramos", – skaičiavo vedėja.
Anot vedėjos, dar viena problema – pedagogai: sunku rasti mokytojų, kurie sutiktų dirbti tiek mažai darbo valandų.
"Istoriką vargais negalais rado Jurbarke – jis važinėja per kelias savivaldybes ir Šaukote dirba 0,16 etato. 0,16 etato dirbanti geografijos mokytoja čia važinėja iš Rozalimo. Lietuvių kalbos mokytojo atranką teko skelbti du kartus, kol buvo priprašyta vienerius metus padirbėti jau nebedirbanti vietos mokytoja", – sunkias pedagogų, kurių nepilnais etatais mokykloje dirba 17, paieškas vardijo G. Juodeikienė.
Be pedagogų, dirba ir 10 aptarnaujančio personalo darbuotojų: kiemsargis, sargai, valytojos, vairuotojas.
Šaukoto skyriui valstybė skiria per 88 tūkstančius eurų mokymo lėšų, dar 28 turi pridėti Savivaldybė dėl nedidelio mokinių skaičiaus, Savivaldybės skiriamos ūkio lėšos (komunalinėms paslaugoms ir darbininkų atlyginimams) sudaro dar 81 tūkstantį.
Švietimo skyrius paskaičiavo: išlaikyti vieną mokinį Šaukoto skyriuje kainuoja per 5,6 tūkstančio eurų, o, pavyzdžiui Radviliškio V. Kudirkos progimnazijoje – 1,7 tūkstančio.
Pasak G. Juodeikienės, artimiausiu metu galima sulaukti pakeitimų ir šalies mastu – šiuo metu galimos naujovės yra perduotos svarstyti Vyriausybei.
Tarp siūlomų pakeitimų – nuo penktos klasės nebeleisti jungtinių klasių, o gimnazija galės būti tik įstaiga, turinti paralelines klases.
Tuomet esą tektų įgyvendinti dar daugiau reorganizacijų, o gimnazijomis rajone galėtų vadintis tik Šeduvos, Lizdeikos ir Baisogalos mokymo įstaigos.