Naujausios
Techninės kliūtys koregavo darbus
Vagono-restorano pastatymo į nuolatinę vietą darbai prasidėjo ankstyvą antradienio rytmetį – šeštą valandą ryto buvo uždarytas eismas Laisvės alėja, kuria į darbo vietą atvyko du bendrovės "Kauno kranai" kranai. Kiekvieno iš jų keliamoji galia siekė 200 tonų. Sunkiasvorė technika atvežė bemaž 120 tonų sveriantį balastą.
Prieš pradedant kėlimo darbus, Savivaldybės specialistams teko ne kartą tartis ir su AB "Lietuvos geležinkeliai", ir su stambiagabaričius krovinius galinčių kelti bendrovių atsakingais specialistais.
Ne kartą keitėsi ir planuojama vagono pastatymo vieta. Iš pradžių jį norėta statyti miesto parke, tačiau pamačius, kad vagono pervežimo miesto gatvėmis ir jo pastatymo parke kaštai būtų itin dideli, šios minties atsisakyta.
Tuomet vagonui buvo numatyta vieta netoli geležinkelio bėgių, šalia karininkų ramovės, tačiau išaiškėjo, jog ši vieta taip pat netinkama dėl ten esančių komunikacijų, kurioms būtų tekę rengti apsaugas.
Be to, ši vieta įeina į geležinkelio apsaugos zoną, vagoną būtų kėlę "Lietuvos geležinkelių" kranai, kurie gali krovinį pastatyti tik 20-ies metrų atstumu. Tada ir priimtas sprendimas "pasislinkti" arčiau Tremties vagono.
Pasak vieno iš darbų organizatorių, Savivaldybės Statybos skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Šmito, ir trečiąją vietą teko išsamiai ištirti, kad nekliudyti po žeme esančių komunikacijų.
"Metras į vieną ar metras į kitą pusę, ir mes paliestume komunikacijas. Parinkus tinkamą vietą, Šiaulių regiono kelių bendrovė pagal reikalavimus įrengė vagono stovėjimo aikštelę, o "Lietuvos geležinkeliai" nutiesė bėgių fragmentą", – pasakojo V. Šmitas.
V. Šmito teigimu, AB "Lietuvos geležinkeliai" jiems davė dvi valandas, per kurias viskas turėjo būti suorganizuota: atitemptas vagonas, atvykusi technika ir įvykdyti vagono perkėlimo nuo bėgių į jo stovėjimo vietą darbai.
"Jei kas nors būtų užstrigę ar sugedę, viską būtų tekę organizuoti iš naujo, o specialiai tam laikui atlaisvintais geležinkelio bėgiais vėl būtų atidarytas traukinių eismas", – perkėlimo darbų niuansus aiškino V. Šmitas.
Perkėlimo operacija pavyko sklandžiai
Šešerius metus stambiagabaritinius krovinius vežiojančio vairuotojo Sigito Žuko teigimu, jiems teko važiuoti naktį ir tai tik gavus specialų leidimą. Po 60 tonų sveriantiems kranams teko atvežti ir pritvirtinti beveik tiek pat sveriantį balastą.
Kad patys kranai važiuodami iki vietos neįklimptų į žemę, jiems buvo nutiestas plokščių kelias, įrengtos atramos po jais.
Nors vagonas-restoranas sveria apie 60 tonų, o vieno atvykusio krano keliamoji galia – 200 tonų, vienu kranu neapsiribota. Jau iš anksto buvo aišku, jog teks samdyti du kranus, kad šie galėtų vagoną kelti iš dviejų pusių.
"Kitaip yra rizika, kad per vidurį pakeltas vagonas gali trūkti pusiau", – aptarimuose kalbėjo specialistai. Skirtinga krano keliamoji galia priklauso ir nuo atstumo, kurį tenka jiems įveikti perkeliant krovinį. Kuo atstumas mažesnis ir kuo trumpesnė krano strėlė, tuo didesnį svorį jis gali kelti. Šiuo atveju abiejų kranų strėlės ilgis siekė po 60 metrų.
S. Žuko teigimu, yra buvę atvejų, kai keliamas krovinys krito žemyn dėl svorio neišlaikiusių tvirtinimo elementų.
"Svorio yra neatlaikiusi keliamos baržos tvirtinimo "ausis". Krovinys nutrūko, o krano strėlės lynas kaip šovė į dangų....", – nesėkmingą kėlimo atvejį prisiminė S. Žukas ir čia pat nuramino – kelti vagonus jiems ne naujiena – esą ne kartą teko dirbti Šeštokų geležinkelio stotyje, kur iš europinės vėžės ant tarybinės reikėdavo perkelti vagonus.
UAB "Kauno kranai" automobilinių kranų kėlimo darbų vadovas Eugenijus Vaitkus sakė, jog ypatingų sunkumų nebuvę. Tiksliai buvo apskaičiuota, kokių reikia trosų, kokio balasto, o viską puikiai įvykdė patyrę vairuotojai.
Gana sparčiai ir sėkmingai vykę vagono-restorano pakėlimo darbai parodė, jog atlikti apskaičiavimai buvo tikslūs ir teisingi, tad darbams vykdyti netgi neprireikė planuoto laiko.
Pasibaigus perkėlimo darbams, norintiesiems buvo suteikta proga užeiti į vagono vidų.
24 metrų ilgio vagone viskas palikę taip, kaip prieš 30 metų, kai jis pradėtas eksploatuoti (vagonas prieš kurį laiką buvo atnaujintas) – gobelenu aptrauktos minkštos keleivių sėdynės, staleliai, bufetas, likusi ir iškaba su maršrutu "Vilnius-Maskva", kuriuo jis važiuodavo.
Virtuvės skyriuje karšto maisto ruošimui yra įrengtos skystu kuru ar elektra šildomos kaitlentės, o maisto produktų saugojimui, pusfabrikačių atšaldymui ar maistinio ledo pagaminimui įrengta patalpa su šaldytuvais.
Brangi reprezentacija
Daugiau nei metus bendrovės "Fasma" teritorijoje stovėjusį ir pagaliau į nuolatinę vietą pastatytą vagoną-restoraną planuojama pritaikyti radviliškiečių ir miesto svečių kultūrinėms reikmėms ir paversti jį Radviliškio įvaizdžio dalimi.
Savivaldybės administracijos direktorės Jolantos Margaitienės teigimu, savo vietą atradęs vagonas – puiki erdvė netradiciniams susitikimams, edukacijoms, protmūšiams, muzikiniams vakarams, kūrybinėms dirbtuvėms, pamokoms, kino seansams, vieta Radviliškio geležinkelio istoriją menančiai fotografijų ekspozicijai.
Kokia veikla jame bus vykdoma, galvos Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojai kartu su jaunimo klubu "Mes - Jėga", nes jaunimo organizacija "Jaunimo erdvės" jį eksploatuoti atsisakė.
Aukcione įsigytasis vagonas kainavo apie 31 tūkstantį eurų, jo pastatymo į vietą darbai – dar 17 tūkstančių. Ne už dyka jame bus įrengta elektra, privesti vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklai, išspręsti apšildymo reikalai.
Todėl net ir dabar, kai vagonas jau stovi vietoje, dėl didelės jo įsigijimo kainos ir ne menkesnių perkėlimo į stovėjimo vietą bei pritaikymo eksploatacijai kaštų, kyla abejonių dėl pirkinio tikslingumo.
Ir šiandien yra abejojančių, ar verta tiek išleisti reprezentacijai, kai yra kitų svarbių poreikių?