Naujausios
Aktyvūs proceso dalyviai – ir tėvai
Bene geriausiai pirmųjų mokymosi nuotoliniu būdu dienų iššūkius atspindi keturių vaikų mamos socialiniuose tinkluose pasidalinti įspūdžiai.
Internete pasisakiusios moters šeimoje auga keturios mergaitės, iš kurių mažiausiajai – vos dveji. Štai ką ji parašė prieš savaitę.
„Telefonas pypsi visą dieną – vis ateina naujos žinutės vis iš kitų mokytojų: „Jungiamės į videotransliaciją“, „Pamoka realiuoju laiku“, „Užduotys iki rytojaus“ ir t. t.
Visos sistemos ir platformos užlūžta jau iš pačio ryto... Viena mokytoja be jokio pamokų aiškinimo užduoda pluoštą užduočių. Aiškinti tenka man. Ir pamokų temas, ir užduotis, nes viskas nauja, o pradinukai dar tikrai nesugeba patys vieni išmokti naujus dalykus.
Būreliai irgi neatsilieka. Kai kur jau nuo pirmos karantino dienos gavom užduotis. Kitur prasidėjo pamokos „online“ realiuoju laiku. Šokiai, sportas, dailė – viskas nuotoliniu būdu. Įdomu, kaip perkels baseiną į namus???
Mes net nebandėme jungtis į būrelių transliacijas, nes visą dieną užtrukom su pamokomis.
Visą dieną „pajunginėju“ vaikus, kur tik įmanoma. Lakstau nuo vienos prie kitos (dvi pradinukės ir priešmokyklinukė) vis ką nors paaiškinti, perduoti užduotis, viską be perstojo filmuodama, fotografuodama ir kitaip registruodama – juk visiems reikia grįžtamojo ryšio. Net ir kūno kultūros bei muzikos mokytojams (nufotografuoti, kaip dainuojam?).
O dar mažoji vis dėmesio prašo. Ką daryti vaikams, kurių tėvai dirba? Ką daryti tėvams, kurie turi dirbti namie nuotoliniu būdu? Ką daryti mažiesiems broliukams ir sesytėms, kai jų tėvai visą dieną užsiėmę moksleiviais?
Į lauką neišėjom. Pietums valgėm makaronus ir žuvies pirštelius, nes niekam daugiau laiko neliko. Jei ir toliau taip, tai vaikai gal ir tęs šiokį tokį „mokslą“, bet su sveikata bus blogai. Ir su nervais. Ypač tėvams“, – rašė dienos įvykių išvarginta daugiavaikė mama.
Vietoj pamokos – krūvos nuorodų
Apsipratus su technologijomis, ėmė ryškėti ir kiti nūdieną apsunkinantys nuotolinio ugdymo niuansai. Bene daugiausia neigiamų atsiliepimų sulaukė muzikos, šokių pamokos, dėl kurių anksčiau kaip ir nebūdavo nesklandumų.
„Muzikos pamokai vaikas gavo keliolika internetinių nuorodų, kurias turėjom „blusinėti“ ne vieną valandą, galvas sukišę į kompiuterį“.
„Iki tol šokių pamokoms namų darbų neužduodavo, o dabar mokytoja vaikams nurodė išmokti šokį, jį sušokti ir dar viską nufilmuoti. Vietoj to, kad išvažiuotume kur į mišką, turėjome filmuotis. Vaikai tampa ir scenaristais, ir aktoriais, o prie kompiuterio dabar prasėdi dar daugiau laiko, nei anksčiau“.
Tokie atsiliepimai pasipylė socialiniuose tinkluose. Mokinių tėveliai piktinosi, kad einama lengviausiu keliu – pamokas pravedant ne „gyvai“, o vien paskleidžiant krūvą užduočių.
Tėvai kėlė klausimą, kodėl vietoj to, kad, pasitelkus šiuolaikines technologijas, būtų padainuojama per muzikos pamokas, pašokama, pajudama per šokių pamokas, vaikams (o kartu su jais – ir tėvams) tenka plušėti prie gausybės namų darbų užduočių ir nurodytų internetinių nuorodų.
Jų manymu, vietoj pastarųjų kur kas įdomesnis ir naudingesnis būtų „gyvai“ išklausytas nenuobodus mokytojo pasakojimas apie muziką ar šokį. Ir tai vaikams būtų daug vertingiau nei klaidžiojimas kompiuterio labirintais.
„Nuotolinis mokymas – geriau nei nieko“
Radviliškio rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė sutiko, kad nuotolinis mokymas yra didžiulis iššūkis visai mokyklų bendruomenei.
Jos teigimu, šiomis dienomis rajono ugdymo įstaigos patyrė tas pačias problemas, kaip ir dauguma šalies mokymo įstaigų – pirmomis dienomis apkrovos neatlaikė elektroniniai dienynai, strigo mokymosi aplinkos.
Skyriaus duomenimis, rajono moksleiviams šiuo metu trūksta apie 350 kompiuterių arba planšečių. Nemažai jų suteikė pačios mokyklos. Bene labiausiai technologinių priemonių trūkumą jaučia Baisogalos mokykla-darželis.
„Didžioji mūsų mokyklų dauguma nurodo, jog šiuo metu jokios pagalbos, išskyrus priemones, joms nereikia.
Savivaldybė yra paskyrusi informacinių technologijų specialistą, kuris konsultuoja mokymo įstaigas, iškilus problemoms. Kita vertus, mokyklos turi ir savo IT specialistus.
Iki kovo 30 dienos visos mokymo įstaigos jau buvo pasirengusios nuotoliniam mokymuisi. Dauguma mokytojų jau sekmadienį išsiuntinėjo užduotis mokiniams, nujausdami, kad tinklai gali strigti.
Labai pasiteisino „Zoom“ vaizdo konferencijų platforma, kuri geriausiai atlaikė apkrovas, o mokytojai dabar ieško dar daugiau galimybių, kuriasi savo klases.
Technologinių galimybių neturintiems mokiniams užduotys į namus buvo išvežiotos ir mokykliniais autobusėliais“, – pirmuosius nuotolinio mokymosi iššūkius dėstė vedėja.
Pasak G. Juodeikienės, šį trečiadienį su mokyklų vadovais bus rengiama videokonferencija, kurios metu bus prašoma, kad pedagogai neapkrautų vaikų namų darbais ir kiek galima daugiau išaiškintų per video pamokas.
Viena kita nuoroda, anot G. Juodeikienės, gali būti, bet jomis vaikai neturėtų būti apkraunami per daug.
„Bet kuriuo atveju, nuotolinis mokymas yra geriau negu nieko, o apie tokio mokymo kokybę kol kas sunku spręsti. Kol kas tik vyksta ieškojimai, tad mažesnių ar didesnių problemų neišvengsime.
Ir švietimo ministras pabrėžė, jog visi ugdymo variantai yra geri ir nereikia bijoti suklysti. Klaidų gali būti, nes naujovei teko pasirengti per dvi savaites, kai kitu metu būtume ruošęsi gal pusmetį“, – redakcijai sakė skyriaus vedėja.
Meras: „Esu prieš ankstesnę mokslo metų pabaigą“
Sulaukęs klausimų apie moksleivių nuotolinį mokymąsi, surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė ir Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, patikinęs, jog švietimo problemos šiuo metu yra vienos aktualiausių po sveikatos problemų.
A. Čepononis sakė esąs dėkingas pedagogams, kurie „buvo lyg ir įmesti į vandens telkinį ir palikti plaukti vieni“.
„Tam tikros gairės pedagogams buvo duotos, tačiau ir mokyklų vadovai, ir patys pedagogai pasigenda skaitmeninės ugdymo aplinkos su pačiu turiniu.
Nuotolinis ugdymas keliomis kryptimis vyksta visose rajono švietimo įstaigose: per elektroninį dienyną, elektronines mokymosi platformas, telefoniniais pokalbiais ir žinutėmis.
Visi rajono mokyklų kompiuteriai, kuriuos buvo galima panaudoti, yra panaudoti. Jie paskirstyti mokiniams, kurie neturi galimybės bendrauti elektroninėje erdvėje. Laukiame ir pagalbos kompiuteriais iš Švietimo ministerijos.
Kompiuteriai pradedami naudoti kūrybiniam darbui, ko nebūtume darę gal dar 5 ar 10 metų. Ir tai labai gerai“, – sakė A. Čepononis.
Meras išdėstė ir savo nuomonę dėl paankstintos mokslo metų pabaigos. Jo manymu, jei nebus panaikintas karantinas, mokslo metai neturėtų pasibaigti anksčiau.
A. Čepononio teigimu, dabar vaikai turi pareigą kasdien prisėsti prie kompiuterio arba pratybų užduočių ir tai yra drausminanti aplinkybė. Mokantis, kasdien dirba ir moksleivių smegenys.
„O jei mokslo metai būtų nutraukti, mes nebesugaudytumėm pasklidusių vaikų. Ką ruošiamės daryti vasaros atostogų metu?
Šiuo metu dauguma kultūros darbuotojų, sporto metodininkų, plaukimo baseino darbuotojų atostogauja – taip mes tuo pačiu ruošiamės vasarai.
Ir kai tik bus galima aktyviai bendrauti su jaunimu, mes tam jau esame pasiruošę. Jau sudaryti ugdymo planai su laisvalaikio, sportinio bei kultūrinio ugdymo programa“, – vasaros atostogų perspektyvas dėstė A. Čepononis.
„Dabar nutraukti mokslo metų tikrai nereikėtų. Nebent kokią savaitę juos būtų galima sutrumpinti“, – tokią nuomonę išreiškė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja.
