Naujausios
Lyg peršalimas
Sunku kalbėti: praėjo vos kelios dienos, kai 76-erių šiaulietė Stasė Anapilin palydėjo savo 84-erių sutuoktinį, su kuriuo išgyveno daugiau nei pusę amžiaus. Vyro mirties priežastis – koronavirusas, sukėlęs mirtiną komplikaciją.
Buvo rugpjūčio 27 diena, kai dešimt Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacijos komiteto narių, tarp kurių – ir minėta šiaulietė, susirinko į eilinį pasitarimą. Aštuonetas susirinkusiųjų nuo koronaviruso pasiskiepiję, du – be skiepo. Buvo ramu – nė minties, kad kažkuris galėtų nešioti ir platinti ligą.
Atsitiktinumas ar ne (galima tik daryti prielaidą), tądien vykusiame susirinkime viena iš skiepo priešininkių išsitarė, jog blogai jaučiasi, kad kankina kosulys. Užsiminė apsisprendusi nesitestuoti. Manė, kad jei testas pasirodytų teigiamas, tektų izoliuotis, o tam dėl gausybės būsimų renginių: Šiaulių ir Pagyvenusių žmonių asociacijos gimtadienių, kuriuose su vaidinimu bei dainomis turi pasirodyti Asociacijos žmonės, nėra laiko.
„Nesureikšminome, juk pasiskiepiję, nors ir visi matėme, kad kolegė jaučiasi prastai“, – sakė „Šiaulių krašto“ pakalbinta šiaulietė.
Praėjus trims dienoms po minėto komiteto posėdžio ji pajuto pirmuosius simptomus, atsirado kosulys. Pagalvojusi, kad peršalo valydama namų langus.
Netrukus peršalęs pasijuto ir moters sutuoktinis. Temperatūros buvo vos kelios dalys, o ir jas pavyko įveikti gydantis paracetamoliu.
Po dienos temperatūra vyrui ir vėl pakilo, šįkart aukštesnė – iki 38 laipsnių, o netrukus peršoko ir 39 laipsnių padalą. Vyro savijauta vis prastėjo.
Sutuoktinių COVID-19 testo rezultatai buvo teigiami. Tik ponios Stasės liga, skirtingai nei jos vyro, liepsnojo tyliai, nesukeldama rimtesnių negalavimų, tik kosulį.
„Kai tėvą paguldėm į skyrių, dar neblogai jautėsi, laikraščius skaitė, telefonu kalbėjomės. Medikams nepatiko tik jo inkstų darbas“, – su grauduliu balse kalbėjo gedinti šiaulietė.
Prastėjant būklei sutuoktinis buvo perkeltas į „kovido“ reanimaciją, organizmo imuninė sistema silpo, silpo ir inkstų veikla.
Rugsėjo 16 dieną į reanimaciją paskambinusiai dukrai medikai pasakė: jei ligonis išgyvens, reikės dializuoti inkstus.
Po kelių valandų šeimą užgriuvo mirties žinia...
„Kažkoks siaubas... Neduokdie tai išgyventi. Negaliu susitaikyti. Beveik niekur neidavom, vyras išvis namuose būdavo. Abu buvome pasiskiepiję...“ – su ašaromis akyse kalba moteris.
Kaltina save, kad tądien nuvyko į Pagyvenusių žmonių asociacijos pasitarimą. Mano, kad greičiausiai iš ten į namus ir parnešė mirtiną virusą.
Po ligos
Rugsėjo pradžioje Šiaulių pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkas kreipėsi į organizacijos narius ir jų šeimas su raginimu atlikti koronaviruso tyrimą. Teigiamų rezultatų nustatyta kelios dešimtys.
Po minėto susirinkimo „iškrito“ net devyni iš dešimties jame dalyvavusių žmonių, kurių aštuoni buvo pasiskiepiję. Neužsikrėtė vienintelė narė. Atvykusi vėliau moteris neberado laisvos vietos prie pasitarimų stalo, tad atsisėdo tolėliau.
Negana to, koronavirusas pasisėjo ir plačiau – tarp kitų, šokius ir dainas artėjančioms „Šiaulių dienoms“ pasirodymus ruošiančių asociacijos žmonių. Dalyvavimo visuose renginiuose, į kuriuos senjorai rengėsi vykti, teko atsisakyti.
„Vieni persirgo nesunkiai. Liga kone visiems pasireiškė baisiu kosuliu. Gal tikrai skiepas apsaugojo nuo komplikacijų. Bet kai kurie apsikrėtusieji vis tik neapsiėjo be medikų, o keli ligoninę paliko tik prieš kelias dienas“, – „Šiaulių kraštui“ sakė viena iš asociacijos narių. Po ligos sako vis dar jaučianti silpnumą.
„Būna, pradedi lipti į viršų, keli žingsniai – stop. Lyg kažkas sustabdo, lyg koks motoriukas užgęsta. Pastovi, pailsi – dar keli laiptai...“ – pasakoja pašnekovė.
O štai artimą žmogų praradusi šiaulietė Stasė neslepia apmaudo dėl kai kurių žmonių neatsakingumo.
Senjorė galvoja, kad kiekvienas apsikrėtusysis tikrai jaučia vienokius ar kitokius ligos simptomus. Nors jų ir nesureikšmina, vis tik privalo prisiimti atsakomybę prieš kitus žmones dėl galimo ligos platinimo – nevaikščioti viešose vietose, susibūrimuose, renginiuose.
Įsitikinusi, kad žmonės, ypač vyresnio amžiaus, turėtų ne ignoruoti ligą, o labai rimtai pagalvoti apie skiepą. Jis užkirstų kelią ne tik nuo agresyvaus ligos plitimo, bet ir liūdnų, kartais net tragiškų, pasekmių.
