Keliuose trūksta tik sąmoningumo

Redakcijos archyvo nuotr.
Šiaulių apskrities Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas Teisutis Beržinskas sako, kad įrenginių, kurie padėtų užtikrinti saugumą keliuose, yra pakankamai, deja, neretai trūksta vairuotojų sąmoningumo.
Keliuose nieko naujo: milžiniškas važiavimo greitis, kalbėjimas telefonu prie vairo, kiti pažeidimai. Ir, žinoma, neblaivūs vairuotojai. Šokiruojančiai didelis jų skaičius – lyg signalas, kad arba atsakomybės už tokį pažeidimą sistemoje, arba žmonių galvose kažkas yra ne taip.
Šiaulių apskrities policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresnysis specialistas Teisutis Beržinskas daro išvadą, kad sėdančių vairuoti padauginus alkoholio neveikia nuobaudos, negąsdina vairuotojo pažymėjimo praradimas ar automobilio konfiskavimas, nė motais net teistumas. Su T. BERŽINSKU – pokalbis apie tai ir apie kitas aktualijas eisme.

Akiratyje – paspirtukų vairuotojai

– Ankstyvas pavasaris eismo dalyvius vilioja į kelius ir gatves. Daugiau automobilių, daugiau pėsčiųjų, tikėtina, daugiau ir eismo įvykių. Kokia situacija?

– Pagal avaringumą apskrities statistika labai panaši į pernai metų. Pagal sužeistųjų skaičių – taip pat panaši. Pagal žuvusiuosius keliuose – iki šios dienos pernai Šiaulių apskrityje turėjome penkis, o šiemet – vieną Šiauliuose, Trakų gatvėje. Negaliu pasakyti, kad statistika gera, ir vienas žuvusysis yra daug. Bet skaičiai teikia vilties.

Kalbant apie važiavimo greitį, jis didelis tiek Šiaulių mieste, tiek užmiestyje – nežinau, kiek dar laiko turės praeiti, kol vairuotojai pradės suprasti, jog greitis yra viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių keliuose priežasčių.

Mobilieji telefonai – problema tebėra didelė. Fiksuojame labai daug tokių pažeidimų. Keista, kad telefonu kalba net ir naujų automobilių, kuriuose įrengta moderni laisvų rankų įranga, vairuotojai.

Neblaivūs. Tendencijos, kad girtų vairuotojų skaičius mažėtų, nėra. Toks jausmas, kad baudos neveikia, automobilių konfiskavimas neveikia, baudžiamoji atsakomybė neveikia. Nuolatos organizuojami tiksliniai policijos reidai, vairuotojai apie juos iš anksto informuojami – negąsdina ir tai. Turime matuoklius, kurie per keletą sekundžių parodo, ar vairuotojas blaivus – netramdo. Atrodo, kad kai kuriems yra visai normalu sėsti prie vairo ir su trijomis promilėmis, ir su dar ženkliai daugiau.

Kalbant apie Šiaulių apskrities rajonus – daugiausiai eismo problemų Radviliškio rajone. Nes tai didžiausias rajonas, turintis daugiausiai kelių. Be to, Radviliškyje yra tranzitinė gatvė ir kelias, kur eismas labai intensyvus. Greičiausiai dėl paminėtų priežasčių eismo įvykių Radviliškio rajone daugiau negu Joniškio, Pakruojo ar kituose rajonuose.

– Trumpam grįžkime prie greičio pažeidimų kontrolės.

– Šiaulių mieste stacionarios ir mobilios važiavimo greičio matavimo įrangos šiai dienai, galvoju, yra pakankamai ir šiuo metu planuose nėra numatyta didinti matuoklių skaičių.

Šiaulių mieste yra įrengtos keturios vietos stacionariems greičio matuokliams: dvi Tilžės, po vieną Architektų ir Vilniaus gatvėse. Mieste ir apskrities keliuose kasdien dirba keturi mobilūs greičio matuokliai. Vieną galiu pasakyti: tai, kas įrengta, yra efektyvu, nes vairuotojai tose vietose, kur matuokliai įrengti, tikrai mažina važiavimo greitį. Juk vietos jiems pasirinktos neatsitiktinai. Pavyzdžiui, Tilžės gatvėje ties Ragainės gatve – gatvė tranzitinė, intensyvus eismas, mokymo įstaiga šalia, čia pat linijinė juodoji dėmė, be to, viadukas kažkaip masina paspausti greičio pedalą. Pastačius matuoklį, greitis tikrai sumažėjo, kartu sumažėjo ir nelaimių toje vietoje.

– Paspirtukai ir paspirtukininkai. Šiltasis sezonas – naujas, o problemos greičiausiai tos pačios?

– Paspirtukininkų tik daugėja. Jei praeitų metų incidentų, susijusių su paspirtukais, statistika yra liūdna, tai tikėtina, kad problemų bus (jau yra) ir šiemet.

Lazda, sakyčiau, turi du galus. Iš vienos pusės žmonės raginami išlipti iš automobilių ir rinktis kitas mobilumo priemones. Tačiau dviračiams ir paspirtukams kiekvienais metais populiarėjant, miesto infrastruktūra tiesiog nespėja augti ir pasiruošti pokyčiams – ji vystosi, deja, ne taip greitai, kaip žmonės perka minėtas elektrines mikrojudumo priemones.

Ruošiamės ir planuojame reidus, skirtus minėtų transporto priemonių kontrolei.

Šiemet įsigaliojo nauji reikalavimai paspirtukams, kurie dabar priskiriami prie mikrojudumo priemonių. Taip pat prie mikrojudumo priemonių priskiriamos riedlentės, riedžiai, balansiniai vienaračiai ir kitos transporto priemonės kurių galia iki 1 kw ir jų greitis iki 25 kilometrų per valandą. Pagal naujas taisykles paspirtukų maksimalus greitis gali būti 20 kilometrų per valandą, važiuojant šaligatvių pro pėsčiąjį greitį privaloma sumažinti iki 7 kilometrų per valandą. Šalmas nepilnamečiams privalomas visada, suaugusiems tik važiuojant keliu. Dieną paspirtukų vairuotojai gali rinktis, ar važiuoti su šviesą atspindinčia liemene, ar įsijungti paspirtuko ar kitos mikrojudumo priemonės žibintus. Naktį privaloma ir ryškiaspalvė liemenė ir žibintai. Atsirado naujas ribojimas dėl paspirtukininkų amžiaus, jais galima naudotis nuo 16 metų, o nuo 14 metų reikia papildomai išklausyti kursus. Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. Taip pat įsigaliojo draudimas paspirtuku vežti keleivius.

– Pernai įsigaliojo ne kartą atidėtas reikalavimas automobilyje turėti naujos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėlę. Kalbų ir gąsdinimų buvo daug, bet dabar vaistinėlių jau ir nebeprisimenama. Pamirštas reikalas?

– Apskrityje vykdėme ne vieną patikrą, kuri buvo draugiška vairuotojams, įspėjamoji. Gal kiti vairuotojai išvažiuoja retai, gal koks nors senjoras tiesiog pamiršo, neišgirdo, gi nepulsime bausti, svarbiau įspėti.

Kitą vertus, transporto priemonei nuvažiavus į Techninių apžiūrų centrą, patikrinama ir tai, ar vairuotojas įsigijęs privalomą pirmos pagalbos vaistinėlę. Jei mašina neseniai praėjusi techninę apžiūrą ir turi galiojantį techninės apžiūros taloną, tai policijai kaip ir nėra, ką tikrinti.

Mano žiniomis, anksčiau, neturint vaistinėlės arba galiojančio gesintuvo, būdavo fiksuojamas didelis pažeidimas ir techninės apžiūros talonas nebūdavo išduodamas. Dabar tai traktuojama kaip smulkus pažeidimas.

Nepaisant to, ką pasakiau, tikslinės priemonės tikrai bus, bus tikrinamos vaistinėlės, ir jos būtinai turės atitikti standartą.

Žalios rodyklės sugrįžo, bet ne visur

– 2019 metų pabaigoje panaikintos žalios rodyklės posūkiui į dešinę jau sugrįžusios į sankryžas. Kodėl apsigalvota?

– Buvo didelis nepasitenkinimas iš visuomenės, žmonės buvo prie jų pripratę. Mano asmenine nuomone, jos tikrai nebuvo blogis, kurį reikėjo drastiškai sunaikinti. Kažkokiose vietose galbūt, bet daugeliu atveju buvo svarstytina – ar tikrai reikia jas nuimti.

Pavyzdžiui, sankryžoje į Ginkūnus, sukant iš Tilžės gatvės, žalia rodyklė labai tiko ir buvo efektyvi. Kai ji panaikinta, visi prisimena, kokios automobilių kolonos išsirikiavo Tilžės gatvėje. Rodyklės į dešinę sprendė automobilių spūsčių problemas. Aišku, apie spūstis Šiauliuose nėra ką ir kalbėti, bet vis dėlto.

Taigi žalios rodyklės grįžo, bet ne visos. Jei Šiaulių mieste 2020 metais rodyklės buvo nuimtos 24 sankryžose, tai grąžintos į šešias sankryžas Tilžės ir Stoties, Dubijos ir Gumbinės, Tilžės ir Vaidoto, Vytauto ir Vasario 16-osios, Vilniaus ir Ežero ir ties įsukimu į prekybos centrą „Bruklinas“ iš Pramonės gatvės.

Dabar rodyklės nebėra taip lengvai kabinamos. Pirmiausia reikia kreiptis į Transporto kompetencijų agentūrą ir specialistai įvertina, ar sankryža saugi, ar pakankamas matomumas prieš sankryžą, ar grąžinta žalia rodyklė nepablogins eismo situacijos. Tik su minėtos agentūros leidimu žalia rodyklė gali būti sugrąžinta. Prieš nukabinimą, šiauliečiai tikrai atsimena, rodyklės buvo daugelyje miesto sankryžų, o dabar sugrąžintos jos ne į visas. Sankryžose, kurių pašonėje yra darželiai, mokyklos, kuriose matomumas blogas arba yra įrengti infrastruktūros elementai, kurie kažką riboja, žalių rodyklių sugrąžinti neleista.

Kai kur, kur žalia rodyklė nesugrąžinta, posūkiui į dešinę trijose sankryžose įrengtos penkios papildomos sekcijos. Vilniaus ir Ežero gatvių sankryžoje įrengta papildoma juosta į dešinę, o Birutės ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje Birutės gatvėje pakeistos eismo kryptys juostose. Tilžės ir A. J. Greimo gatvių sankryžoje pakoreguoti pėsčiųjų ir transporto laikai, transporto iš A. J. Greimo gatvės šviesoforo žalio signalo laiką pratęsiant keliomis sekundėmis ilgiau nei pėstiesiems, kertantiems Tilžės gatvę. Variantų yra įvairių.

Vairuotojai greičiausiai pastebėjo, kad, važiuojant miestu, prieš kai kurias sankryžas yra iki 30 kilometrų per valandą apribotas greitis. Tai reiškia, kad Transporto kompetencijų agentūra, kuri skaičiavo matomumą, vertino, kokiu greičiu prie sankryžos gali priartėti mašina, padarė išvadą, kad, jei mašina link sankryžos važiuos 30 kilometrų per valandą greičiu, matomumas bus pakankamas reaguoti.

– Galbūt pastebėta, kad, 2019 metais nelikus žalių rodyklių, skirtų posūkiui į dešinę, eismo įvykių skaičius sumažėjo?

– Dariau tikslinę statistiką Kelmės mieste. Ir galiu sakyti, kad žalių rodyklių nuėmimas neįtakojo eismo įvykių, jų nei padaugėjo, nei sumažėjo. Apskritai kalbant, nėra pagrindo teigti, kad rodyklių buvimas arba nebuvimas į kurią nors pusę pakreiptų statistiką.

– Teko girdėti, kad žalios rodyklės – Lietuvos sumanymas ir nieko panašaus Europos Sąjungoje nėra. Gal panaikinimas, taip sakant, Europos Sąjungai įsakius?

– Žalios rodyklės tikrai yra Lietuvos sugalvotos. Bet blogybe aš to neįvardyčiau. Kažkas sugalvojo, kažkas nuėmė – Europoje yra bendra kelio ženklų ir signalų konvencija, tačiau šioks toks laisvumas galimas ir nacionaliniame lygmenyje – būti ar nebūti žalioms rodyklėms sprendžiama Lietuvoje.

Atsakomybė – savininkui

– Gegužės 1 dieną prie Šiaulių arenos vyko transporto priemonių skleidžiamo triukšmo patikra. Kaip sekėsi?

– Daugelis vairuotojų sužinojo, kad jų transporto priemonių skleidžiamas triukšmas viršija leistiną normą: Šiauliuose iš 22 patikrintųjų normos neviršijo tik penketas.

Tai buvo geranoriška akcija, taip sakant, draugiškumo paslauga. Šiauliuose ji vyko jau ketvirtus metus. Pirmais metais daugelis vairuotojų galvojo, kad atvažiuos pasitikrinti, o mes užsirašysime numerius, o paskui stabdysime mieste. Buvo nepasitikėjimas. Dabar vairuotojai atvažiavo, tikrinosi, sužinojo problemas, pažadėjo pasitaisyti.

Pagalvojus, o kur žmogui pasitikrinti? Nusipirko motociklą arba sportinį automobilį, kur jam pasitikrinti skleidžiamo garso lygį? Nedažnas turi brangią sertifikuotą įrangą tam padaryti.

– Vairuotojo pažymėjimo „pririšimas“ prie sveikatos patikros. Kyla grėsmė prarasti vairuotojo pažymėjimą.

– Pagal Seimo priimtą tvarką, nustojus galioti medicininei pažymai, nustos galioti ir vairuotojo pažymėjimas. Naujoji tvarka įsigalios nuo 2025 m. sausio. Kaip veiks ši sistema, dar nėra aišku, nes kol kas policija mato tik vairuotojo pažymėjimo, o ne sveikatos patikros galiojimo laiką.

Sveikatos pažymas reikės atnaujinti ir pasitikrinti iki 65 metų asmenims kas 10 metų. Nuo 66 iki 79-erių – kas 5 metai, o po 80-ies – kas 2 metai. Transporto priemonės vairavimas su negaliojančiu vairuotojo pažymėjimu užtrauks vairuotojui baudą nuo 30 iki 50 eurų.

– Negirdėti kalbų apie atsakomybės peržiūrėjimą?

– Yra planų griežtinti atsakomybę už greičio viršijimą, kai jis fiksuojamas greičio radarais, ir labai dažnai sulaukiama informacijos, kad vairavo ir greitį viršijo kokia nors 90 metų močiutė arba koks nors užsienio pilietis. Kitaip tariant, stengiamasi perkelti atsakomybę kažkam, ką sudėtinga nustatyti arba skirti nuobaudą. Mano žiniomis, ketinama svarstyti siūlymą, kad tokiu atveju atsakomybė būtų perduota transporto priemonės savininkui.