Naujausios
Ukrainietiška mokykla baigia pirmus mokslo metus
Buvusio „Nuklono“ gamyklos pastato dalyje Architektų gatvėje įsikūrusioje mokykloje šeštadienį jau nuo pat ryto rinkosi bendruomenė. Veikė skanumynų ir rankdarbių mugė, klasėse vaikai ruošėsi renginio pasirodymams.
Į Atvirų durų dieną atvyko LR Seimo narys Stasys Tumėnas, Šiaulių garbės pilietis Vilius Puronas, savanoris ir Lietuvos laisvės gynėjas Antanas Kliunka, kiti svečiai.
Sulaukus viešnios iš Vilniaus – Tarptautinės Ukrainos mokyklos steigėjos Olenos Vnukovskos – Lietuvos ir Ukrainos himnais prasidėjo renginys. Po moksleivių pasirodymų bendruomenė pradėjo kurti savo Svajonių medį. Ant šalia pastato esančio medžio rišo įvairias spalvotas juosteles, ant kurių rašė savo svajones.
Paklausus, kaip vertina pirmuosius Šiaulių skyriaus mokslo metus, įstaigos steigėja O. Vnukovska apibūdino vienu žodžiu – pergalė.
Iš tiesų, nors ukrainietiškos mokyklos poreikis buvo didelis, Šiauliuose jai įsikurti nebuvo lengva. Šiaulių miesto savivaldybė iš pradžių mokyklai pasiūlė tuščias buvusio Jaunųjų technikų centro patalpas Gumbinės gatvėje, tačiau vėliau dėl ne visai aiškių priežasčių patalpas suteikti atsisakė, nors pastatas iki šiol stovi tuščias.
Mokykla išsinuomojo buvusios „Dubijos“ mokyklos patalpos. Ten vyko ir Rugsėjo 1-osios šventė. Tačiau daugiau nei dešimtmetį stovėjusios tuščios privatizuotos patalpos reikalavo didelių investicijų. Patalpos buvo apleistos, išardyta net šildymo sistema. Džiaugsmo mokyklos bendruomenei kėlė tik sporto salė.
Tačiau greitai pavyko susitarti su Vilniaus universitetu, kuris davė mokyklai buvusio Šiaulių universiteto pastato Architektų gatvės pradžioje trijų aukštų priestatą. Mokyklos bendruomenė susiremontavo klases, dalį baldų gavo kaip paramą, dalį įsigijo už paramos fondo lėšas. Erdviose ir šviesiose patalpose šiuo metu mokosi 400 moksleivių, dirba 37 mokytojai.
O. Vnukovska sako, kad tai, ką nuveikė Šiaulių skyrius, yra stebuklas. Tarptautinės Ukrainos mokyklos Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių skyriuose iš viso mokosi 3 100 ukrainiečių vaikų. Baigę šią mokyklą jie gauna ukrainietiškus atestatus, nes mokosi pagal Ukrainos valstybinę bendrojo ugdymo programą, kuri gerokai skiriasi nuo lietuviškos. Šeimoms, kurios planuoja po karo grįžti į Ukrainą, tai yra svarbu.
Šiaulių skyriaus vadovas Gedeminas Vyšniauskas pasakoja, kad Atvirų durų diena surengta siekiant parodyti mokyklos bendruomenei, kas nuveikta per gerą pusmetį, pristatyti, kas planuojama. Į renginį per ukrainietiškas organizacijas pakviesti būsimų mokinių tėvai.
„Norime prisistatyti, kad niekam nekiltų abejonių, jog mūsų mokykla mieste yra, kad mes gyvuojame“, – sakė G. Vyšniauskas.
Vadovas trykšta optimizmu ir rodo neseniai sutvarkytą teritoriją šalia mokyklos, kurioje bus stadionas. Vasarą planuoja surengti vaikų poilsio stovyklą.
„Galbūt stadionas ir nebus pagal paskutinius pasaulinius standartus, tačiau mes jį pasidarėme iš nieko ir savo pastangomis. Ką sugalvojame, viskas virsta kūnu. Darbinga, energinga bendruomenė viską padaro savo darbu. Įsikėlėme į 10 metų nenaudotą pastatą, apsuptą kemsynų, krūmynų. Šiandien čia žydi gėlės, sutvarkyta aplinka, nudažytos tvoros. Ir visa tai per labai trumpą laiką. Mes čia įsikėlėme ir ugdymo procesą pradėjome tik spalio mėnesį“, – pasakoja G. Vyšniauskas.
Ne visi vaikai Ukrainoje galėjo mokytis
Pakalbinti vaikų tėvai džiaugėsi vaikams suteiktomis geromis sąlygomis mokytis gimtąja kalba.
Liubovės Kačan vaikai mokosi penktoje ir devintoje klasėje. Ji atėjo į Atvirų durų dieną, nes nori artimiau susipažinti su mokytojais, mokiniais, vaikais ir, kaip pati sako, priartėti prie Ukrainos. Mokykla jai labai patinka. Dukra mokosi baigiamojoje klasėje, todėl labai svarbu buvo užbaigti mokslus ukrainietiškoje mokykloje. Šeima į Šiaulius atvyko iš Chersono srities. Norėtų grįžti į Ukrainą, tačiau tik tuo atveju, jei teritorija būtų deokupuota. Jei sritis liks okupuota Rusijos, tai liks Lietuvoje.
Iš Poltavos srities atvykusio Romano Sipko sūnus mokosi TUM Šiaulių skyriuje trečioje klasėje. Vyras džiaugiasi, kad sūnus gali mokytis, šviestis, nes Ukrainoje neturėjo galimybės mokytis, o dėl oro pavojų daugiausia laiką leido rūsiuose.
„Mes labai patenkinti, sūnui patogu, patinka, klasės šviesios. Tik erdvios sporto salės trūksta. Šilta, šviesu, gražu. Per socialinius tinklus bendraujame su mokytojais. Lietuva suteikė mums galimybę, kad mūsų vaikai galėtų mokytis ir būti išsilavinę“, – sakė ukrainietis.
Po renginio išvarė automobilius į Ukrainą
TUM Šiaulių skyrių Atvirų durų dieną sveikino ir savanoris Antanas Kliunka su kolega Algirdu Ulčinu. Mokyklos kieme stovėjo du automobiliai, kuriuos po iškilmių jie išvairavo į Ukrainą, į fronto liniją. A. Kliunka paaiškino, kad juodas visureigis atiteks dronų operatoriams, o baltas mikroautobusas su šaldymo įranga bus skirtas žuvusiųjų kūnams pervežti.
„Deja, realybė tokia, kad reikalingas ir toks transportas“, – sakė savanoris.
Dar vienas automobilis jau stovėjo Marijampolėje ir jis prisijungė pakeliui.
Pasidžiaugęs Tarptautine Ukrainos mokykla, A. Kliunka dar pasidžiaugė, kad auga jauna ukrainiečių karta, kuri grįš prikelti karo nusiaubtos Ukrainos.
