Naujausios
Devyni teisuoliai
Renginyje Vyriausybėje buvo pagerbti Pasaulio tautų teisuoliai Kazimieras Ruzgys ir Marcijona Ruzgienė, Aksentij Burlakov, Matriona Burlakova ir jų dukra Zinaida, Jonas Žvinklevičius (1924–1960) ir Ona Žvinklevičienė (1919–1993), Marijona Bagurskienė ir Juozapas Bagurskas.
Pasaulio tautų teisuolių medalius ir diplomus teikė Jad Vašem Holokausto memorialo pirmininkas Dani Dayan.
Šviesaus atminimo šiauliečių Jono ir Onos Žvinklevičių artimieji neturėjo galimybių dalyvauti renginyje, tad apdovanojimus priimti buvo pakviestas Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dėkojo visiems žydų gelbėtojams už jų pasiaukojimą, taurumą, drąsą ir sakė, kad Teisuoliai simbolizuoja puoselėtiną šviesos spindulį, prasiskverbusį per karo tamsumą.
Pasak Dani Dayan, Pasaulio tautų teisuolio vardas yra aukščiausias apdovanojimas, kurį Izraelio valstybė gali įteikti.
Padėkos ir sveikinimo žodį renginyje taip pat tarė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas profesorius Vytautas Landsbergis, Izraelio valstybės nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvai Hadas Wittenberg Silverstein ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Ieškojo artimųjų
Prieš porą metų „Šiaulių kraštas“ padėjo surasti Žvinklevičių šeimos palikuonis.
2020 metų vasarą į redakciją kreipęsis Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis pasidalijo Danutės Selčinskajos, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Žydų gelbėtojų atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos, laišku.
Jame buvo rašoma, kad Jad Vašem institutas yra pasirengęs „dirbti su šiauliečių Jono ir Onos Žvinklevičių šeima“. Siekiant atsekti istoriją, buvo ieškoma palikuonių.
Jad Vašem institutas informavo turį Cvi (Giršo) Rozmaičio (Rozmaitin) 2008 metais įrašytą liudijimą apie šiauliečių Jono ir Onos Žvinklevičių šeimą. Jo paties ir žmonos šiame pasaulyje nebėra. Per Vaikų akciją Šiaulių gete šeima neteko dviejų savo vaikų.
Apie gelbėtojus buvo žinoma nedaug: kad Žvinklevičiai turėję šešis vaikus, vienas iš jų buvo Ričardas (miręs), viena iš dukterų – Vita.
S. Kerbelis vylėsi, kad atsilieps Žvinklevičių vaikai ar anūkai, kad būtų galima giliau rinkti informaciją ir teikti šeimą apdovanojimams.
„Šiaulių krašte“ publikavus straipsnį, S. Kerbelis iškart sulaukė skambučio.
„Nustebau, kad tik straipsniui išėjus paskambino žmogus ir sako: „Skaičiau straipsnį, žmona net apsiverkė perskaičiusi, kad jos ieško.“ Išaiškėjo, kad tas žmogus man net pažįstamas! Jie atėjo į bendruomenę, atnešė dokumentus. Dukra gyvena Šiauliuose, daug atsimena iš mamos pasakojimų, bet jie – be galo kuklūs žmonės. Netgi nėra tikri, ar važiuos paimti apdovanojimo, nes mano, kad apdovanojimas – ne jų nuopelnas. Labai šiltai su jais pabendravome“, – sakė S. Kerbelis.
Pasak S. Kerbelio, Žvinklevičių ir išgelbėtųjų šeimų istorija labai įdomi, jie susigiminiavę. Gelbėjimo istorija šeimoje buvo žinoma, tik nebuvo oficialiai įvertinta.
Pernai Jad Vašem institutas Žvinklevičius pripažino Pasaulio tautų teisuoliais – istorinis teisingumas buvo atkurtas. Žvinklevičiai pagerbti ir Lietuvos Valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
Iki 2021 metų lapkričio 14 dienos 921 Lietuvos pilietis buvo pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu. Teisuolių vardai įrašomi į Garbės sieną Jeruzalėje, Jad Vašem muziejaus teritorijoje, įkurtame Pasaulio tautų teisuolių sode.
Pernai Šiauliuose, Ežero ir Vilniaus gatvių sankirtoje, atidarytas Pasaulio tautų teisuolių skveras.
Skaudi istorija
Interneto puslapyje rescuedchild.lt, kuriame pasakojamos Holokausto istorijos, publikuojamas ir tekstas apie Rozmaičių šeimą.
Giršas (Cvi) ir Brainė Rozmaičiai su dviem vaikais prieškariu gyveno Šiauliuose. 1941 metų birželį prasidėjus areštams, suimti Giršas (Cvi) Rozmaitis, jo tėvas ir brolis. Giršui Rozmaičiui pavyko ištrūkti iš kalėjimo, o jo brolis ir tėvas buvo nužudyti.
Giršo Rozmaičio žmona Brainė, mažamečiai vaikai Mauša ir Chana, motina Genia, seserys Rachilė ir Maša buvo įkalinti Šiaulių gete. Visą nacių okupacijos laiką Giršui Rozmaičiui ir jo šeimai apsirūpinti maistu padėjo jo draugas iš prieškario laikų – Jonas Žvinklevičius.
Giršas dirbo Frenkelio avalynės fabrike ir grįždamas iš darbo stengdavosi atnešti šeimai maisto, kurį dažniausiai jam perduodavo Jonas Žvinklevičius. Kadangi sklido kalbos, kad žydų vaikus rengiamasi atskirti nuo tėvų, Ona Žvinklevičienė prašė Rozmaičių perduoti jai savo vaikus, tačiau Rozmaičiai nusprendė gete likti kartu. 1943 metų lapkričio 5 dieną Šiaulių gete vykusios Vaikų akcijos aukomis tapo 570 vaikų ir 260 senelių. Tarp į Aušvicą išvežtų žmonių buvo ir Rozmaičių vaikai – dukrytė Chana (g. 1941) ir sūnus Mauša (g. 1939).
Giršui ir Brainei Rozmaičiams pavyko pabėgti iš Šiaulių geto, iki nacių pasitraukimo iš Šiaulių jei slapstėsi pas Joną ir Oną Žvinklevičius, gyvenusius Šiaulių mieste, Dainavos tako gatvėje.
1944 metų vasarą į Štuthofą buvo išvežtos Giršo Rozmaičio motina ir seserys. Motina Štuthofe žuvo, o seserys liko gyvos ir sugrįžusios Šiauliuose gyveno iki 1970-ųjų, kol Rozmaičių šeima – Giršas ir Brainė Rozmaičiai bei po karo gimusi jų dukra Genutė – nusprendė emigruoti į Izraelį.
Po vyro Jono Žvinklevičiaus mirties Ona Žvinklevičienė ištekėjo už Prano Lešinsko ir tapo Lešinskiene.
