Naujausios
Šiemet vis šilčiau
– Sniegas įpusėjant gegužei. Džiaugtis ar sunerimti, kad ateina šaltasis periodas?
– Manau, sunerimti tikrai nereikėtų. Gamta tarsi suteikė galimybę pasigrožėti baltais vaizdais, kokių ką tik praėjusią žiemą praktiškai neturėjome.
Sniego iš sluoksninių debesų visoje Lietuvoje šiemet sulaukėme gegužės 12-osios naktį. Šiaulių mieste išmatavome dviejų centimetro sniego dangą. Šiaulių rajono vietovėse prisnigo skirtingai.
Snigo tą naktį visoje Lietuvoje, kai kur, arčiau Kauno ir sostinės, žmonės netgi Sniego senius lipdė. Mažiau nei kitur baltų kritulių tąnakt iškrito tik Žemaitijoje, ties Skuodu: atsikėlę ryte žmonės vis dar matė žalią pievą.
Sniegas gegužę neturėtų stebinti tų, kurie prisimena 2017 metų gegužės 10 ir 11 paras. Tada pasnigo dar gausiau – Šiaulių rajone fiksuotas keturių centimetrų sniego sluoksnis. Nuo sniego svorio tomis dienomis linko medžių šakos – vaizdai buvo unikalūs.
– Panašu, kad kol kas gamta pavasariškais orais nelepina. Nelepino ji mūsų ir žiemiškais...
– Klystate, pagal klimatinę normą tiek balandis, tiek dabar jau gegužės pirmasis dešimtadienis labai artimas ir niekuo neišskirtinis lyginant su ilgamete klimatine norma – 30-ies metų balandžio mėnesių vidurkiu laikotarpyje nuo 1981 iki 2010-ųjų metų. Maža to, šiųmetis balandis buvo net šiek tiek šiltesnis ir viršijo klimatinę normą.
Lyginant gegužės pirmą dešimtadienį, tai šiųmetis yra artimas daugiamečiam vidurkiui – turime klimatinę normą. Gegužės pirmo dešimtadienio vidurkis yra 10,8 laipsnio. Taigi šiemet gamta praktiškai nenukrypsta nei į šiltą, nei į šaltą pusę.
O skundžiamės, kad „nėra pavasario“ dėl to, kad paprastai lyginame jį su prieš tai buvusiu šaltuoju metų laikotarpiu. Žiemą mes turėjome gan šiltą, ji skiriasi nuo pavasario temperatūros vos šešiais laipsniais, todėl mes praktiškai nepajutome metų laikų kontrasto. Nėra kontrasto – nėra ir pojūčio, kad šiemet pavasaris netgi šiltesnis už buvusius ankstesniais metais.
– Žodžiu turime įprastą pavasarį, bet neturėjome įprastos žiemos?
– 2019–2020 metų žiema išties išskirtinė tuo, kad per visą jos sezoną, neturime nė vieno mėnesio, kada vidutinė mėnesio temperatūra būtų minusinė. Buvo minusas tik pavienėmis dienomis, bet mėnesio vidutinė temperatūra vis tiek išliko teigiama ir ženkliai teigiama.
Pavyzdžiui, gruodžio mėnesį vidurkis buvo plius 2,5 laipsnio, sausio mėnesį – plius 3,1. Vasarį buvo plius 2,4, nors pagal klimatinę norma turėjo būti minus 3,4, vadinasi, šiųmetis vasaris už ankstesnius šiltesnis net penkiais laipsniais.
Ir netgi kovo vidutinė temperatūra šiemet skiriasi daugiau nei trimis laipsniais – turėjo būti apie nulį, o buvo apie plius 3,5 laipsnio.
Žadami kontrastai
– Ar aukštesnė temperatūra nėra įspėjantis klimato kilimo ženklas? Gal gilių žiemų jau ir nebeturėsime?
– Klimatologai kalba, kad klimato kaita vyksta. Tačiau prognozuoti, kas toliau mūsų kraštuose bus, yra ganėtinai sudėtinga. Manau, ir toliau bus visko. Vieni metai gali būti visiškai ramūs, o kiti kaip reikiant nustebinti.
Tiesa, gali daugėti kontrastų, net stichinių reiškinių, ir žmonės turi tam ruoštis. Gali būti, kad viena žiema bus šilta, o kita labai šalta. Nėra pagrindo manyti, kad mūsų platumose labai šils. Tik prognozuojama daugiau stichinių reiškinių – vėjų, škvalų, sausringesnių laikotarpių arba gausesnių kritulių per labai trumpą laiko tarpą. Tiesiog perspektyvoje reikėtų galvoti, kad tokių reiškinių gali būti daugiau. Nuraminimui galiu pasakyti, kad tornadų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Amerikoje pas mus tikrai nebus. Bet škvalų su lietumi, ypač vasaros laikotarpiu, gali pasitaikyti. Beje, tokių škvalų Šiaulių apskrityje pernai turėjome tris ar keturis. Prisimenate, kaip praūžęs vėjas vertė medžius, laužė šakas, niokojo automobilius? Patarčiau iš anksto pagalvoti apie senų medžių ar šakų pašalinimą, kad prognozuojami vėjai ir šiemet padarytų kuo mažesnės žalos.
– Nereikia net vasaros laukti, vėjo nestokoja ir šiųmetis pavasaris.
– Išties, orai šį pavasarį vėjuotesni, palyginti su pernai ir užpernai. Bet kažkokių tendencijų pasakyti negalėčiau.
Vasaros prognozės kol kas neaiškios
– Pastarosiomis dienomis meteorologai vis prabyla apie šalnas. Kas laukia išlindusių augalų?
– Artimiausiomis naktimis gali susidaryti šalna. Prognozuojamas nulis ore, o dirvos paviršiuje ir dar vėsiau – didžiausia šalna paprastai fiksuojama dviejų centimetrų aukštyje.
Penktadienio naktis taip pat numatoma vėsi. Apskritai Hidrometeorologijos tarnyba didesnio atšilimo pastaruoju metu nežada.
Nuo šeštadienio turėtų prasidėti lietingesnis laikotarpis – naktį ir dieną greičiausiai lis tiek šeštadienį, tiek sekmadienį, tiek pirmadienį. Nelis ištisai, tiesiog slinks kamuoliniai debesys ir vis pataškys mums lietaus, kartais net su stipresniu vėju.
Bet nereikėtų dėl to liūdėti: žemei tikrai reikia lietaus.
– Kokia, manote, vasara bus?
– Kol kas galima tik spėlioti. Kadangi žiema buvo besniegė, be kritulių, galėčiau spėti, kad bus sausa – seks vanduo, didės gaisringumas.
Bet pastarosios dienomis laukiama kritulių, todėl viliuosi, kad jie pataisys komplikuotą padėtį, kad šiomis dienomis nelabai malonūs orai pagerins situaciją gamtoje, sumažins grėsmių pavojų.
Dėka šių kritulių, pastarosiomis savaitėmis smarkiai augusi miškų gaisringumo grėsmė, jau šiek tiek sumažėjo. Tik Joniškio ir Mažeikių rajonuose dar išlikęs ketvirtos klasės gaisringumas – šie rajonai gavo mažiau lietaus. Tuo tarpu Šiauliuose, Kuršėnuose, Telšiuose likęs vidutinis gaisringumo pavojus, o Radviliškio rajone pavojaus nebėra.
